Lietuva gėdijasi skolintis pigiai, bet nesigėdija brangiai, todėl, užuot investavę į ekonomiką ar švietimą, milijardus skiriame palūkanoms mokėti.

„Nežinau, ar tikrai mums reikia save tiek menkinti ir sakyti, kad mums reikalingas prievaizdas, nes be jo negalime nieko padaryti“, – taip Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misiją padėti šalims spręsti finansines problemas dar kartą įvertino finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Tačiau mūsų kaimynės – ne tik Latvija, kurios padėtis per krizę buvo kur kas prastesnė nei Lietuvos, bet ir Lenkija, vienintelė ES valstybė, kurios BVP pokyčiai nebuvo su minuso ženklu, pasinaudojo TVF pagalba. Ar tikrai jos prarado kitų šalių pagarbą ir investuotojų pasitikėjimą, ko baiminasi Lietuvos finansų vyr. architektai? Mitai ar tikrovė tai, kuo motyvuojama Lietuvos TVF fobija?

Ar tikrai TVF pagalba atstumia investuotojus
Žinoma, idealus variantas, kai valstybė turi protingą valdžią, kuri prieš rinkimus nepuola į populizmą, kaip kad prieš 2008 m. rinkimus pasielgė valdžioje buvę socialdemokratai, gausiai remiami tuomet opozicijoje buvusių dabartinių valdančiųjų konservatorių. Estijos vyriausybė elgėsi kitaip, tad ji turėjo rezervų ir skolintis pravalgymui bei algoms jai nereikėjo.
Kitų mūsų kaimynių – Latvijos ir Lenkijos tiesmukai lyginti negalima, nors abi pasinaudojo TVF pagalba: pirmoji buvo ties lato devalvavimo riba, o lenkams negrėsė joks krachas, latviai gavo paskolą prisiimdami griežtus įsipareigojimus, o lenkai pasinaudojo nauju TVF pagalbos instrumentu – lanksčia kredito linija, kai pasirašius sutartį su TVF be papildomų įsipareigojimų galima skolintis tik prireikus ir už ne didesnes nei 3 proc. palūkanas. Tačiau ekspertai ir skaičiai rodo, kad abi skolindamosi iš TVF išlošė.
Premjeras Andrius Kubilius „Veidui“ yra sakęs, kad didžioji Lietuvos nesiskolinimo iš TVF vertė – atėję į Lietuvą investuotojai, nes jie neina į šalį, kuri laukia su ištiesta ranka. Pagal naujų tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių Lietuva iš tiesų aplenkė net Estiją, o tai glosto komplekso, kad estai viskuo geresni, kankinamus lietuvius. Lietuva vienintelė iš keturių kaimynių, kurioje tokių projektų per pastaruosius kelerius metus pagausėjo, o ne sumažėjo.
Tačiau, pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, nors Lenkija skolinosi iš TVF, investuotojai prie jos veržėsi kaip musės prie medaus. Lenkijoje nuo 2008 m. iki šio rugsėjo investavo beveik 667 bendrovės (Lietuvoje – 103, Estijoje – 80, Latvijoje – 79), o įgyvendinami užsienio investuotojų projektai Lenkijoje sudaro apie tris ketvirtadalius visų keturių kaimynių projektų. Žinoma, Lenkija pagal gyventojų skaičių lenkia antroje vietoje pagal šį parametrą atsidūrusią Lietuvą dešimtkart, tačiau skaičiai rodo, kad TVF investuotojų neatbaidė ne tik nuo lenkų, bet net ir nuo latvių.
VšĮ “Investuok Lietuvoje” analitikų vertinimu, užsienio investuotojų dažniausiai minimi Lietuvos pranašumai – verslo infrastruktūra, išsilavinusi ir pigi darbo jėga, ženkli finansinė ir nefinansinė parama investuotojams, daug stiprių mokslo institucijų, o didžiausi minusai – biurokratizmas, maža rinka. Neneigiant Vyriausybės pastangų vilioti investuotojus, krizės metais užsienio korporacijos į Lietuvą savo IT, klientų aptarnavimo padalinius noriai perkėlinėjo gal labiau dėl išaugusio spaudimo taupyti, poreikio teikti tokias pat kokybiškas paslaugas už mažesnę kainą, tarkime, ne iš Stokholmo, Londono ar Denverio, o Vilniaus, Kauno ar kurio kito Lietuvos miesto.
Žinoma, šalies prestižas tik didėja, jei šalis sugeba pati išspręsti savo finansines problemas. Tačiau finansų ekspertas S.Kropas iš pokalbių su užsienio investuotojais padarė išvadą, jog TVF pagalba jiems kaip tik suteikia tam tikrą pasitikėjimą ir garantiją, kad įsipareigojimai bus vykdomi. Taigi labiau mitas nei tikrovė, kad tiesioginės užsienio investicijos neplaukia ten, kur jau įžengęs TVF.

Ar tikrai TVF diržas veržia nepakeliamai
Dar vienas mitas – kad TVF verčia imtis per žiaurių taupymo priemonių. „TVF nėra labdaros organizacija, jo tikslas – kad šalis galėtų grąžinti pinigus. Tačiau TVF demonizavimas, kad jis privers devalvuoti nacionalinę valiutą, kaip buvo Argentinos krizės atveju, neturi pagrindo. Iš esmės padarėme panašiai tą, ko būtų reikalavęs TVF“, – mano „Danske“ banko vyr. analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas „Veidui“ taip pat pripažino: „Biudžeto koregavimo priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, buvo labai panašios į tas, kurias būtų rekomendavęs TVF.“
„TVF būtų tikrai reikalavęs Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, įvesti nekilnojamojo turto mokestį, dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas. Antra vertus, į tai nereikia žiūrėti kaip į baubą, nes tai priemonės stabilumui užtikrinti ir nepatekti į tokią situaciją, į kokią patekome 2009 m.“, – pabrėžia S.Kropas.
Finansų ministrė I.Šimonytė nesiginčija, kad 2009-aisiais ir iš dalies 2010-aisiais darėme tai, ko būtų reikalavęs TVF, bet atkreipia dėmesį, kad 2011 m. Latvijai dėl tarptautinių kreditorių spaudimo teko dar kartą kelti mokesčius, o mes tik nedidinome išlaidų. Antra vertus, gal TVF būtų privertęs Lietuvą vykdyti esmines struktūrines viešojo sektoriaus reformas, ko pačiai daryti pritrūko politinės valios.

Ar tikrai TVF paskola neleidžia pigiai skolintis rinkose
Kai latviai iš TVF skolinosi už 3,9 proc., mes – du su puse karto brangiau. Tačiau, pasak Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės, jei neužtenka TVF pagalbos, rinkos gali skolinti didesnėmis palūkanomis, tačiau gali būti ir atvirkščiai, nes TVF suteikia garantiją, kad šalis prižiūrima tarptautinės finansų institucijos.
Be to, 2009–2010 m. TVF sukūrė du naujus pagalbos instrumentus kovoti su nepasitikėjimu rinkose ir spekuliacijomis – šalys, kuriose padėtis nėra labai kritiška, gali pasinaudoti lanksčia arba prevencine kredito linijomis. S.Kropas primena, kad Lenkija pasinaudojo 30 mlrd. dolerių lanksčia linija, Makedonija šiais metais susitarė dėl prevencinės, dėl kurios pagal dabartinius parametrus galėtų derėtis ir Lietuva. Reikėtų sumokėti įsipareigojimo mokestį ir galėtume skolintis tik tuo atveju, jei prireikia, maždaug iki 7,5 mlrd. Lt dydžio sumą – net tris ketvirtadalius, kiek mums reikės kitąmet.
Prevencijos ar lanksti kredito linijos sukonstruotos kaip priemonės, tramdančios spekuliantus rinkose, nes jos parodo, kad iš TVF galima pasiskolinti pigiau ir šalis nemokės nepagrįstai didelės kainos. Vien tokio instrumento turėjimas numuša skolinimosi kainą rinkose.

Ar Lietuva išlošė nesiskolindama iš TVF
Lietuva iš TVF skolinosi tik 1992–1994 m. S.Kropo nuomone, gal ir gerai, kad  ilgai nesiskolinome iš TVF, nes šalis negali ilgą laiką skolintis iš fondo, tad dabar turime erdvę pasinaudoti TVF, jei Europa įkris į naują krizės duobę, juolab, kaip pripažino ir premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas, skolintis kitur galimybės mąžta.
Paskola paprastai suteikiama penkeriems metams, tad latviams jau tuoj tai bus galvos skausmas. Tačiau Lietuva turi savo labai didelį galvos skausmą – palūkanas. Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikui Stasiui Jakeliūnui nerimą kelia labiausiai augęs 2012 m. biudžeto išlaidų straipsnis – palūkanos už valstybės skolą: 2008 m. jos siekė 800 mln. Lt, o kitąmet numatyta 2,1 mlrd. Lt, per artimiausius kelerius metus dar didės. O TVF Lietuvai prognozuojamas poreikis skolintis ir biudžeto deficitas artimiausiais metais – net didesnis nei Latvijos.
„Matant artėjančią naują audrą, gal būtų gerai pradėti derėtis dėl prevencinės programos“, – siūlo Bankų asociacijos prezidentas S.Kropas. Finansų ekspertas, finansų eksministras Eduardas Vilkelis atkreipia dėmesį, kad delsti nereikėtų, nes blogėjant situacijai finansų rinkose prie TVF susidarys eilė, sąlygos ja pasinaudoti gali būti daug blogesnės.
Beje, dabar galėtume iš TVF skolintis netgi pigiau nei 2008 m., Lietuva pelnė finansinės drausmuolės vardą, be to, galėtų siekti pasinaudoti ne standartine paskola, o prevencine kredito linija. Tačiau finansų ministrė I.Šimonytė, nors sako nelaikanti TVF „kaži kokiu velniu“, tikina, kad jokių sutarčių su TVF pasirašyta nėra ir, reikia suprasti, kol kas nesirengiama to padaryti.
Belieka pridurti, kad Estijos premjeras išsiuntinėjo ES kolegoms laišką, įtikinėdamas, kad nuolat kovodama su skolų krize ES rizikuoja įklimpti ir nukrypti nuo pagrindinio tikslo – atkurti ekonomiką. Tačiau Lietuva dar daug metų milijardus skirs kitam tikslui – pustrečio karto didesnėms, nei galėjo būti, palūkanoms mokėti.

Tiesioginių užsienio investicijų projektai
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m.
Estija    33    21    25    14
Latvija    39    19    14    12
Lenkija    362    192    258    137
Lietuva    39    27    42    19
Šaltinis: „Financial Times“, „Investuok Lietuvoje“

Valstybės skola (BVP proc.)
Estija    4,6    7,2    6,6    6    5,6
Latvija    17,1    32,8    39,9    39,6    40,5
Lenkija    47,1    50,9    55    56    56,4
Lietuva    15,6    29,6    38,7    42,8    44,6
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. prognozė    2012 m. prognozė
Šaltinis: TVF

Biudžeto deficitas (BVP proc.)
Estija    –2,3    –2,1    0,2    –0,1    –2,3
Latvija    –7,5    –7,8    –7,8    –4,5    –2,3
Lenkija    –3,7    –7,3    –7,9    –5,5    –3,8
Lietuva    –3,3    –9,2    –7,1    –5,3    –4,5
2008 m.    2009 m.    2010 m.    2011 m. prognozė    2012 m. prognozė
Šaltinis: TVF

Bankų asociacijos prezidentas S.Kropas: „Nors Lenkija skolinosi iš TVF, investuotojai prie jos veržėsi kaip musės prie medaus.“