Shutterstock

Vieta hierarchijoje. Pasauliniai universitetų reitingai jau įkalė į galvą, kad nepatenkame tarp 500 geriausių planetos universitetų. Nepatenkame, bet kai europinė reitingavimo sistema „U-Multirank“ detaliai pamatavo universitetų skirtumus ir panašumus, dėlionė tapo ryškesnė.

Šį kartą sužinojome ne vien tai, už kokios ribos liekame. Ir ne kaimynų užimta vieta buvo įdomiausia, o konkrečios sritys, kuriose sekasi prasčiau. Laimei, yra sričių, kuriose aplenkiame tolimo ir, atrodo, nepasiekiamo auksinio penkišimtuko narius.

Europos sukurtas, bet pasaulinis tapęs reitingavimo įrankis pirmą kartą parodė Lietuvos ir kitų universitetų vietą globalioje aukštojo mokslo erdvėje. Tą vietą šį kartą galima nusakyti itin tiksliai – pagal studijas, mokslą, tarptautiškumą ar pagal kurį tik nori iš 31 sąraše esančio kriterijaus leistis gilyn į universiteto veiklos pobūdį, stipriąsias ir silpnąsias jo veiklos puses.

Paprasčiau kalbant, dinamiškas „U-Multirank“ įrankis atskleidžia universitetų skirtybes, kartu ir unikalumą, kurį paslėpdavo jo pirmtakai tradiciniai reitingai. Juose universitetų išrikiavimą daugiausia lemdavo moksliniai pasiekimai, net institucijos dydis. O kai „U-Multirank“ visiems rodikliams suteikė vienodą reikšmę, sužibo ir tie, kurie daugiau dėmesio skiria studijoms.

Lietuvos universitetai, karšiami už tai, kad nepatenka tarp penkių šimtų geriausių pasaulyje, jau turi alibi. Pagal studijas, poveikį regionui jie pirmauja Europoje ir gali rikiuotis greta Europos lyderių – Estijos Tartu, Švedijos Lundo, Suomijos Alto ir kitų universitetų. „Veido“ atliktas Lietuvos universitetų „U-Multirank“ palyginimas su panašiais kaimyninių šalių universitetais parodė, kad kai kuriose srityse lenkiame artimus universitetus, patenkančius tarp 500 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų.

Tokie rezultatai stebinti neturėtų. Kaip „Veidui“ anksčiau sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorės pavaduotoja Laura Stračinskienė, „U-Multirank“ sudarytojai tikino siekę atskleisti universitetų įvairovę. Pristatydami šį įrankį rengėjai svarstė, kad savo tikslą pasiekė, nes tie, kurie „U-Multirank“ gavo geriausius įvertinimus, tarp 500 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų nė nepakliūva.

Tokių paradoksų yra ir Lietuvos universitetų įvertinime. Pagal bakalauro studijas sėkmingai baigiančių absolventų rodiklį lenkiame Lenkijos, Čekijos, Estijos universitetus. Atsipirko ir pastarųjų metų universitetų pastangos didinti tarptautiškumą. Pagal studentų mobilumą pasiekiame panašius įvertinimus kaip Europos lyderiai. Pavyzdžiui, 54-o pasaulyje Vokietijos Miuncheno technikos universiteto studentų mobilumas, pasirodo, yra toks pat kaip Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Vilniaus universitetas (VU) galėtų pasigirti aktyvesniu studentų mobilumu nei 77-as pasaulyje Jungtinės Karalystės Notingamo universitetas. O regioninio Klaipėdos universiteto (KU) mobilumo įvertinimas prilygsta prestižinio Šveicarijos Ciuricho universiteto rezultatui.

„U-Multirank“ tikrai nepasirodėme silpnai, jokiu būdu neiškritome iš Europos universitetų konteksto. Žinoma, yra sričių, kuriose reikia tobulėti, bet tokių gali atrasti ir geriausi Europos universitetai, – įsitikinusi Kauno technologijos universiteto strateginio planavimo ir kokybės direktorė dr. Solveiga Buožiūtė. – Pažanga priklauso nuo strategijos, kurios rezultatus šį kartą ir išvydome. Ji buvo nukreipta į studijų sritį, tad dabar pagal studijas atrodome panašiai kaip geriausi universitetai. Tarkime, lyginant šią sritį su Estijos universitetais, lenkiame tiek Talino technikos, tiek Tartu universitetus. O dabar turime stiprinti mokslinę dalį, nes pagal mokslą atsiliekame.“

Pašnekovė priduria, kad net moksliniai Lietuvos rezultatai daugeliu atvejų tėra nedaug prastesni nei užsienio kolegų. Nors mokslo ir žinių perdavimo atžvilgiu lietuviškiems universitetams sekasi silpniau, vis dėlto geriau nei daugeliui lyginamų Lenkijos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos universitetų.

Pavyzdžiui, pagal išorines mokslinių tyrimų pajamas beveik visi Lietuvos universitetai, už šį rodiklį gavę B-C įvertinimus, aplenkia D įvertintą Lenkijos Jogailos, Lodzės, Čekijos Karolio ir Prahos ekonomikos universitetus. VGTU ir KTU, pagal „U-Multirank“ vertinimą, skaičiuoja daugiau pajamų iš privačių šaltinių nei Tartu, Varšuvos universitetai.

Taigi didieji Lietuvos universitetai žaidžia vidutinėje lygoje ir toli gražu nėra Europos autsaideriai.

„Kai pasauliniai reitingai išskiria lyderius, nustatoma tokia skiriamoji geba, kad iškyla keli šimtai geriausiųjų, o kiti universitetai susilieja į bendrą masę, jų vieta matuojama kelių šimtų ar tūkstančių intervalu. O ši europinė reitingavimo sistema vertina detaliai, nors ir mažiau, bet panašių universitetų, taigi tokie palyginimai įgauna didesnę prasmę ir yra labai reikalingi“, – vertinimų skirtumus paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis.

Europos Komisijos remiamas „U-Multirank“, kuris atsirado Nyderlanduose, Tventės universitete, buvo kuriamas kaip atsvara pasauliniams reitingams, surikiuojantiems aukštąsias mokyklas į lyderes ir autsaideres pagal galutiniam vartotojui nematomus skaičius. Nors, pavyzdžiui, kasmet skelbiamas QS reitingas supažindina tik su 500 universitetų, visuomenei geriausiųjų eilės yra įdomios. Todėl „U-Multirank“ ir buvo sukurtas tam, kad patenkintų tokį visuomenės pageidavimą, tik atviriau ir kokybiškiau.

Pasaulis pastaraisiais metais stebėjo Azijos universitetų iškilimą tradiciniuose geriausių aukštųjų mokyklų reitinguose, JAV žiniasklaida ėmė svarstyti, kodėl aukščiausiose jų vietose tarp lyderių, aukštojo mokslo korifėjų iš Amerikos, įsiterpė Honkongo, Tokijo, Seulo, Singapūro universitetai.

Kai kurių ekspertų nuomone, JAV ir Azijos aukštojo mokslo dvikovą iš šalies stebėjusi Europa sąmoningai įsitraukė į mūšį, sukurdama „U-Multirank“. Esą jis tapo įrankiu parodyti, kad Senajame žemyne esama net geresnių aukštųjų mokyklų.

Dėmesį atkreipti pavyko. Balandį antrą kartą paskelbus kasmet pildomą „U-Multirank“, jau nebebuvo galima abejoti jo aprėptimi ar aukštojo mokslo institucijų pasitikėjimu naujoviška palyginimo metodika. 2015-aisiais jame dalyvavo per 1,2 tūkst. institucijų, beveik po penktadalį jų buvo iš JAV ir Azijos.

Kai reitingas išaugo iš Europos ribų ir įrodė savo svorį, JAV žiniasklaida pripažino, kad Europos universitetai dominuoja pagal daugelį rodiklių, bet ypač stiprūs jie atrodo vertinant tarptautiškumą, poveikį regionui ir žinių perdavimą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.