Naujaisiais mokslo metais būsimus darželinukus pakvies tik du nauji privatūs darželiai ir viso labo trys naujos privačios bendrojo ugdymo mokyklos. Keturios iš jų Vilniuje ir tik vienas lopšelis-darželis “Spinduliukas” Raseinių rajone.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys pastebi, kad privatūs lopšeliai-darželiai steigiami gerokai aktyviau nei bendrojo lavinimo mokyklos, mat pirmiesiems keliami paprastesni reikalavimai, o ir lėšų įsteigti reikia mažiau. Ypač didelis naujų privačių darželių steigimo bumas buvo justi prieš pustrečių metų supaprastinus jų steigimo sąlygas.
Lietuvos nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos (LNBUM) vadovė Irena Baranauskienė mano, kad nevalstybinių mokyklų steigimo bumo nebūsią ir ateityje, nes mūsų šalyje nėra tiek ekonomiškai pajėgių šeimų, kurios galėtų sumokėti už vaikų mokslą. “Žinoma, jei savivaldybės su privačiomis mokyklomis sudarytų ilgalaikes, bent jau 20–30, o ne penkerių metų pastatų nuomos sutartis, o valstybė skirtų ūkio lėšas, kurias gauna visos savivaldybių mokyklos, tada nevalstybinių mokyklų Lietuvoje smarkiai padaugėtų, mokslo kaina jose gerokai nukristų, o ir pačių vaikų jose mokytųsi kur kas daugiau”, – įsitikinusi I.Baranauskienė.
Paklaustas, kodėl Seimo nepavyko įtikinti priimti Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas Švietimo įstatymo pataisas, numatančias ūkio lėšų mokėjimą ir nevalstybinėms mokykloms, viceministras V.Bacys lakoniškai atsakė: “Mūsų valstybė apsisprendė neremti nevalstybinio švietimo.”
I.Baranauskienė pastebi, kad įstatymas būtų buvęs kitoks, jei jį būtų palaikiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. “Po to, kai sužinojome, jog Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas išbraukė nuostatą ūkio lėšas skirti ir nevalstybinėms mokykloms, mūsų gimnazijos tėvų taryba mane, kaip asociacijos vadovę, įpareigojo kreiptis į šalies vadovę, – pasakoja I.Baranauskienė. – Ir štai gavome atsakymą iš Prezidentūros, esą Prezidentė nepalaiko švietimo skirstymo pagal pajamas.”
Tačiau LNBUM vadovės nuomone, neskiriant ūkio lėšų privačioms mokykloms, kaip tik ir skatinama socialinė diferenciacija. “Sunkiau gyvenančios, bet gabius vaikus auginančios šeimos neišgali leisti vaikų į kokybiškesnį išsilavinimą teikiančias privačias mokyklas, nes joms per brangu už pradinuką kas mėnesį mokėti nuo 500 iki 1000 Lt, o už gimnazistą nuo 600 iki 900 Lt per mėnesį”, – sako I.Baranauskienė.
V.Bacys pateikia pavyzdį, kad Olandijoje daugiau kaip pusė visų bendrojo ugdymo įstaigų yra nevalstybinės, jos gauna tokią pačią valstybės paramą, kaip ir valstybinės mokyklos, bet kartu privačioms mokykloms uždrausta didinti mokestį. Jos gali imti iš tėvų tik tiek, kiek leidžia valstybė.
Priminsime, kad Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 622 savivaldybių darželiai ir 25 privatūs, 1278 savivaldybių mokyklos ir 31 privati.