Audrius Bačiulis
Rinkimų batalijų įkarštyje pasimetė prieš kelias savaites paskelbta žinia, kad, galutiniais gyventojų surašymo duomenimis, 77,3 proc. Lietuvos gyventojų priskiria save Romos katalikų bažnyčiai. Per dešimtmetį nuo praėjusio gyventojų surašymo katalikų skaičius valstybėje sumenko vos 1,7 proc., tad galima drąsiai teigti, kad Lietuva buvo, yra ir išlieka katalikiška šalis.
Skaičius stebėtinai didelis, atmenant, kad penkis sovietmečio dešimtmečius Lietuvos gyventojai buvo auklėjami karingojo ateizmo dvasia, Bažnyčia persekiota ir bauginta, lankantieji pamaldas pašiepiami, laikomi nemokšomis ir keistuoliais. Juoba Lietuvai atsikovojus nepriklausomybę ir įsijungus į Vakarų pasaulį atsidūrėme tokioje pat pabrėžtinai sekuliarioje, Bažnyčios ir ypač krikščionybės atžvilgiu nepakančiai nusiteikusioje savo esme socialistinės Europos Sąjungos bendruomenėje.
Paskaitęs nemažos dalies viešojoje erdvėje besireiškiančių intelektualų, publicistų ar jais būti pretenduojančiųjų mintis, gali susidaryti įspūdį, kad santykio su Bažnyčia ir krikščionybe požiūriu Lietuvoje nuo sovietmečio nedaug kas tepakito. Netgi iš aukščiausių šalies politikų lūpų yra nuskambėjusi sovietinėje Konstitucijoje įrašyta frazė, esą „Bažnyčia Lietuvoje atskirta nuo valstybės“, nors Lietuvos Konstitucija sako tik tai, kad „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Kai kam, pasirodo, šios sąvokos tapačios, nors taip ir nėra. Užtai yra akivaizdus noras matyti Bažnyčią ir krikščionybę ten pat, kur šios buvo nugrūstos sovietmečiu, – visuomenės paraštėje, su savo pamokymais apie dorą, moralę ir pareigą visuomenei nesipainiojančias po moderniųjų intelektualų kojomis.
Bet kokia valstybės parama religinėms organizacijoms, ypač finansinė, atkuriant sovietmečio nacionalizacijos padarytą žalą tiek katalikų, tiek kitoms tradicinėms Lietuvos bažnyčioms, negausiai, bet balsingai visuomenės daliai sukelia tiesiog isterišką atmetimo reakciją, kažkuo netgi panašią į apsėstųjų kliedesius. Antraip sunku suvokti, kodėl, regis, visai blaiviai protaujantys žmonės, susidūrę su faktu, kad katalikais save laiko daugiau, nei trys ketvirtadaliai visuomenės, rimtai ima stebėtis, kaip šie po pastarųjų kelerių metų vis tiek nebiją savęs priskirti prie Romos katalikų bažnyčios. O kiti, išgirdę, kaip katalikai reikalauja gerbti jų įsitikinimus ir jiems šventus dalykus, ima viešai siūlyti „užsikrušti negyvai“. Skaitydamas tokius, visiškai rimtai parašytus, žodžius, nevalia susimąstai, kad kunigai egzorcistai visuomenei dar tikrai reikalingi.
Kiekvienam burnojančiam ant krikščionybės ir Bažnyčios taip ir maga pasakyti: žmogau, tu gali gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje ir kalbėti lietuviškai tik krikščionybės ir Bažnyčios dėka! Nes jei ne tie „tamsybininkai kunigai“, jei ne krikščionybė, jei ne Romos katalikų bažnyčia, tai Lietuvos valstybės veikiausiai net nebūtų – ji būtų išnykusi dar XVI–XV a., nes ją būtų ištikęs arba Prūsijos, arba Livonijos likimas, arba ji būtų suslavėjusi ir tapusi viena iš tų stačiatikių kunigaikštysčių, kurias XVII a. Maskva suvienijo į Rusiją.
Kunigaikštis Vytautas tapo Didžiuoju, o jo pusbrolis Jogaila – karaliumi ne tik todėl, kad sutriuškino kryžiuočių galybę, bet ir todėl, kad sumojo paskutinę akimirką apsikrikštyti patys ir apkrikštyti Lietuvą, suteikdami jai antrą šansą, po Mindaugo, tapti civilizuotos Vakarų Europos dalimi. Ir Lietuva šį šansą išnaudojo.
Netgi 125 metus trukusi carinės Rusijos valdžia, skaldymo ir rusinimo politika nepajėgė paversti Lietuvos, tegu gerokai apkarpytos, viena iš rusakalbių Šiaurės Vakarų provincijų. Kelią tam pastojo ne tik sukilimai, ne vien slaptųjų draugijų ir bajorijos veikla, bet ir Katalikų bažnyčia: sukilėlių kunigas Antanas Mackevičius, lietuviško švietimo platintojas ir tautos blaivintojas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Vėliau, jau atkovojus nepriklausomybę, tvarios valstybės ir visuomenės pamatus paklojo prelato Mykolo Krupavičiaus sugalvota ir įgyvendinta žemės reforma.
Kalbame ir rašome lietuviškai todėl, kad prieš 465 metus bažnyčios kantorius Martynas Mažvydas parašė ir išspausdino „Katekizmuso prastus žodžius“, tapusius pirmąja lietuviška knyga. Po šimto metų vienuolis jėzuitas Albertas Vijūkas-Kojelavičius parašė pirmąją Lietuvos istoriją, dar po šimtmečio kunigas Kristijonas Donelaitis – poemą „Metai“, o dar šimtui metų prabėgus vyskupas Antanas Baranauskas paskelbė „Anykščių šilelį“. Šie veikalai atgulė į lietuviškos klasikos lobyną ir nepraranda savo meninės vertės iki šiol, priešingai nei kai kurie kiti, pasaulietiniai primityvistiniai kūriniai.
Ne tik Lietuvos – visos Europos civilizacinis iškilimas pasaulyje neatsiejamas nuo krikščionybės ir Katalikų bažnyčios įtakos. Ne dažnai susimąstoma, kad Romos katalikų bažnyčia – vienintelė organizacija šiame pasaulyje, turinti nenutrūkstamą, dokumentuotą dviejų tūkstančių metų istoriją ir tradiciją. Istorine atmintimi ir patirtimi jai negali prilygti niekas, netgi pačios seniausios valdovų dinastijos. Galiausiai Europa ir jos civilizacija turi savo istoriją tik todėl, kad ją užrašė krikščionių vienuoliai, o Bažnyčia išsaugojo jų užrašus.
Krikščionybės nuopelnus civilizacijai suvoki, kai pagalvoji, kas dėjosi dabartinės Europos teritorijoje VI–VIII a., kai didingą Romos civilizaciją pirma šlavė iš Rytų atėjusios barbarų ordos, o iš Pietų įsiveržė krikščioniškuosius Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką sunaikinusi islamo kariauna. Krikščionių kunigai ir vienuoliai, suslapstę civilizacijos liekanas, nuolankiai ėjo pas naujaisiais valdovais tapusius barbarus ir palengva, tyliais, bet įtaigiais balsais civilizavo juos. Tai buvo šimtmečius trukęs darbas, bet dėl jo XIV a. Europoje tarsi staiga atgimė antikinė kultūra ir civilizacija.
Atėjo Renesansas, ir staiga paaiškėjo, kad nei graikų filosofų kūriniai, nei Romos skulptorių šedevrai niekur nėra dingę – tiesiog visą tą laiką jie laukė savo valandos už saugių vienuolynų sienų, saugomi nuo nepatyrusių akių. Kai Bažnyčia nutarė, kad visuomenė jau subrendo suvokti antikos didybę, visa tai išvydo dienos šviesą. Atlikti tokią daugelį šimtmečių trukusią civilizacinę misiją tegalėjo Katalikų bažnyčia. Tam jai teko įsteigti universitetus, suburti pirmąsias mokslo draugijas, išplėtoti mokslą ir technologijas, įdiegti sampratą apie bendrą teisę ir įstatymus.
Kalbantiems apie „bažnyčios tamsumą“ derėtų atminti, kad krikščioniškoji Europa yra vienintele, kurioje iš alchemijos išsirutuliojo chemija, o iš astrologijos – astronomija. Galiausiai Vilniaus universitetas irgi buvo įsteigtas kaip Jėzuitų kolegija.
Žymus religijų ir krikščionybės tyrinėtojas, Vašingtono ir Beiloro universitetų profesorius sociologas Rodney Starkas vienoje žinomiausių (deja, regis, į lietuvių kalbą neišverstoje) savo knygų „Proto pergalė: kaip krikščionybė atvedė į Laisvę, Kapitalizmą ir Vakarų sėkmę“ pabrėžia, kad, priešingai nei kitos didžiosios religijos, vienintelė krikščionybė Dievą pripažįsta aukščiausia protaujančia esybe, kurio darbų didybę galima suvokti tik proto ir logikos dėka: „Visas krikščioniškosios visuomenės suklestėjimas pagrįstas unikaliu, tik krikščionims būdingu įsitikinimu, kad Dievas įpareigojo žmones siekti pažangos, ir tam tikslui suteikė jiems proto dovaną.“
Tad kalbėti apie krikščionybės ir Bažnyčios „tamsumą“ gali tik patys tikriausi tamsybininkai, kurių žinios apie religiją ir Romos katalikų bažnyčią nesiekia toliau „Jaunojo bedievio vadovo“.
Kiekvienam burnojančiam ant krikščionybės ir Bažnyčios taip ir maga pasakyti: žmogau, tu gali gyventi laisvoje Lietuvos valstybėje ir kalbėti lietuviškai tik krikščionybės ir Bažnyčios dėka!
Su daug kuo straipsnyje sutikti galima, vis dėlto visų krikščionybės nuopelnų priskirti vienai Romos katalikų bažnyčiai tikrai nederėtų. Netgi straipsnyje paminėti Martynas Mažvydas ir Kristijonas Donelaitis buvo evangelikų liuteronų kunigai. Kaip ir pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas, pirmasis Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą Jonas Bretkūnas ir daugybė kitų. Vilniaus universitetas jėzuitų įkurtas buvo ne šiaip švietimo sumetimais, o kovai su Lietuvoje beįsigalinčia Reformacija. Jei ne Reformacija, poreikio Vilniuje įkurti aukštąją mokyklą katalikų vadovai dar ilgai nebūtų pajutę. Tarp kitko, dar apie 1540 m. Vilniuje evangelišką aukštąją mokyklą įsteigti stengėsi Abraomas Kulvietis, deja, katalikų pastangomis ji buvo uždaryta. Tada A. Kulvietis tapo vienu iš Karaliaučiaus universiteto vadovų liuteroniškoje Prūsijoje. Prūsijoje XIX a. pasirodė ir pirmieji lietuviški evangelikų liuteronų laikraščiai, gerokai anksčiau nei mūsų istoriografijoje išaukštinti “Aušra” ir “Varpas”. To pamiršti tikrai nederėtų.
Isties autorius,bisky persude.Objektyvumo ir nesuplakit tik i viena,kaip taip.
teiginys “Bažnyčia nutarė, kad visuomenė jau subrendo suvokti antikos didybę, visa tai išvydo dienos šviesą.” truputi nevisai:)
save protiskai sveikais laiko matyt koks 99% katalikais 77,3%. abu skaiciai visiskai neatitinka tikroves. galit kiek norit rasinet liaupses baznyciai jos jau nebeisgelbesit krikscionybe merdeja ir kuo greiciau nusibaigs tuo geriau bus.
Lietuvos valstybę ir Tautą pražudė KRIKŠČIONYBĖ…
Ką mes dabar turime? Nei TAUTOS, nei valstybės…
ta patį Volteras ir panašūs mąstytojai kalbėjo…
Zavurski: Tauta prazude Krikscionybe???? Man atrodo
kad Rusu ateismas kaltas………..
Hare Krishna
labai retai išgirsti\perskaitai tikrovišką požiūrį į mūsų istoriją. Visuomenę labai mitologizuota kremlinėm pasakom apie blogus kryžiuočius, piktus vienulius… etc. Statistinio lietuvio paklausus pavardinti svarbiausius istorinius mūšius: jis neprisimintų nei vieno su rytais. Nors realybėje ten buvo pralieta daugiausia kraujo, frontai judėjo 1000-čiais kilometrų,….. pagaliau nuo rytų galybės mes netekom laisvės. o istoriją mums, kaip matom, teberašo jie.
Puikus straipsnis. Bravo
Įdomiausia tai, kad tie barbarai puolę Romą iš rytų buvo BALTAI susimaišę su HUNAIS ir GERMANAIS. Ko pasekoje, grįždamas namo, tas tautų masyvas, evoliucionavo į SLAVUS.
baisiai juokingas straipsnis, nežinantiems konteksto – bačiulis ir račas pimpalais matuojasi, vienas švestu vandeniu užsigerdamas (su gradusais tokiu), kitas kovinį ateizmą pajungęs. berniukai ir jų pimpaliukai.
Jo , labai daug tiesos . O esmė tame , jai krikščionybė nebūtų prasimušus į Lietuvą šiandien būtų tikrai geriau . Lyginant su tu tuo ką Jėzus padarė dėl mūsų , per savo kryžiaus auką. Ir tą krikščionybę kurią atnešė katalikai (absurdišką , religingą , pražudančią )su teigimu kad tai vienintelis išsigelbėjimas yra baisu . Pasekoje mes matom vaisius iš šiandien . Tarp kunigų klesti pedofilija dideliu mastu . Kunigai tvirkina mažamečius vaikus ir daug visokių kitokių dalykų kurie nepasiekia visuomenės . Tai taip sugedusi krikščionybė turiu omenyje katalikybė kad žiauru . Gyvas bendruomenes kurios garbina gyvąjį Dievą ir jam tarnauja , katalikai vadina sektomis . Nes per savo sugedimo laipsnį jau nebežino kas yra kas kur tiesa o kur melas .Pasiklydę savo marazmuose . Jau geriau nebūtų katalikai atėję į Lietuva nes Lietuviai pagonis gyveno žymiai geriau . Nebuvo tais iškrypę , sugedę kokią “evangęliją” atnešė į Lietuva . Dabar rezultatas . Ir čia laurų tikrai katalikybė jokių neturi . Nebent karo metais prisidėjo prie Staslino valdžios vežant mūsų šeimas į Sibirą ir vėliau žydų šaudime .
viskas gražu, bet pastaruoju metu kunigai visai nebeįsipaišo į išmaniosios visuomenės rėmus. chrestomatiniai liurbiukai ir kaimietukai – 95 procentai kunigauti ateinančių jaunų žmonių. su tokia chebra toli nevažiuosi.
Prajuokino truputi , kad Lietuvos katalikybė gali pasididžiuoti keleta egzorcistų -Skaitydamas tokius, visiškai rimtai parašytus, žodžius, nevalia susimąstai, kad kunigai egzorcistai visuomenei dar tikrai reikalingi. Kiek jų yra iš viso ? 4 žmonės ir viskas kuo didžiuojasi . Nueik tu į bet kokia protestantišką bendruomenę ten bet kuris tikintasis tau išlaisvinimo tarnavimą padarys .Čia ir iškart , galėsi atsižadėti paleistuvystės , ir kitų šūdų . Nesunkiai išvaikys visus demonus , ir galėsi gyventi ir klestėti .Čia tegu sau šlovės neprisiejama , kad tik katalikai užsiima egzorcizmu . Yra bendruomenių kurios į tokia sritį tik ir orientuojasi pav http://g12.lt/ jie reguliariai daro išlaisvinimo tarnavimus incauterius . Važiuok atmels tave išlaisvins iš priklausomybių išvaikys demonus ir busi laimingas . Mistika čia rašot prisiimdami katalikams šlove . Žmogų kuris nekerta istorijos tai apgausit , o vyresnio amžiaus pilietį prajuokinsit šitom pasakėlėm .
Turbūt prisigėrėt šventinto vyno ir po to gimė idėja parašyti šį straipsnį . Aludėje ar barelyje kalbėkit apie tai tarpusavyje ir Lietuvos žmonių nejuokinkit . Ne tokie mes jau tamsuoliai kad tikėtume tokiom pasakom . Visi mokėsi istoriją ir visi žino kokie tie katalikai šiknasiurbiai . Šikną laižė bet kokiai santvarkai ir gyrėsi kokie mes profai laižymo sferoje . Gerai parašė , kad tik pedofilijoje jūs laurų turite . Čia neginčijama tiesa . Nes kasdien tai per tv matome .
Kitą kartą, Audriau Bačiuli, kai rašysite panašaus pobūdžio straipsnį, paskaitykite Jono Šliūpo veikalus, suprasite, kad pasaulietinė kultūra ne tokia, kokią piešiate.
Taip išeina kad Latvijos bei Estijos neturėtų būti nes šios tautos ne katalikiškos? O šiaip, tarp protestantų latvių ir estų patriotiškumo, meilės savo Tėvynei bei pagarbos savo kalbai yra kur kas daugiau nei tarp katalikų lietuvių… Jie taip pat skaito daugiau knygų, ups, gal todėl kad skaityti anksčiau buvo išmokyti. Gal todėl ir rečiau balsuoja už komunistus ir kniazius. Va jums ir paprastas šio straipsnio paneigimas. Negalima numatyti, kas būtų buvę jei būtų buvę.
Pagarbiai,
Skaitau komentarus ir susidaro nuomonė, kad dauguma komentatorių – sovietinio ateizmo padarinys. Neliko nieko švento ir gražaus. Žmogaus prigimtis -daryti gera mindoma į mėšlą, šmeižiami visi Dievo tarnai iš vieno pavyzdžio, norint pasirodyti Visagaliu “protu”.Ačiū Autoriui už rūpestį mūsų morale.
Audriau, prasitrink galvą. Šiaip aš gerbiu kitokią nuomonę, bet tai nereiškia, kad nesityčioju iš nesamonių rašymo. “…Nebent karo metais prisidėjo prie Staslino valdžios vežant mūsų šeimas į Sibirą ir vėliau žydų šaudime”. Prisidėjo prie Stalino?!!! Tu tikrai turi humoro jausmą ir gal gali paaiškinti kodėl tada kunigai persekiojami buvo ir kiti ateitininkai.
Sito kaimo japo pagrindinid arkliukas {sov.ateizmas}Man 14 meteliu cia parasiau nuomuone is
Tokijo.
Tautieciai gal kavos?Kas per bestija kurs skirsto mus,taip kategoriskai.Zinoma as ir ne angelas,bet
ir ne velnias.
oficialią valstybė, iš tikro karalystę, gal ir buvo sukurta tik dėl krikščionybės ir Katalikų bažnyčios kišimosi į pagonių žemes.
O tauta buvo jau anksčiau susikūrusi iš genčių, bet tikrai tautos nesukūrė krikščionybė ir Katalikų bažnyčia. Čia tai dėjo ir susimovė.
Apskritai niekas nekuria tautos. Ji tiesiog yra, arba nėra.
Dabar imk ir sukurk grybų tautą – absurdas.
būtų sužinoti koks kai kurių komentorių išsilavinimas ir kultūra…orą gadinti gali kiekvienas, tačiau gyventi tiesoje, meilėje ne taip jau paprasta…
kvailas tas autorius. Komunistas kazkoks, zodziatryda sergantis.
Gaila, kad tokie komunistines atmatos turi galimybe skelbti savo ligotas mintis.
Atgal i rusija tokiems.
O Praamžiau, pagailk ir apšviesk savo tautą, nors jinai tave jau seniai pamiršo!
Na, sąlyginis teksto kraštutinumas suprantamas, turint omenyje, kad jis yra nukreiptas neigiantiems krikščionybės įtaką – ir pirmiausia, istorinę. Už bet kokį kraštutinumą, išties, geriau yra gebėjimas pripažinti ir įvertinti visa, kas buvę svarbu. Kita vertus, perspektyvos tikėjimui ne pačios geriausios, nes šiandienės sklaidos, žinių ir žinojimo lauke, bažnyčiai vietos vis mažiau. Tad, vertingumas ilgainiui ir liks šitoks – istorinis. Kartu, norisi tikėti, kad žmogaus dvasiniai ieškojimai, troškimai – ir atradimai – gal baigsis vienaip, bet ne visaip.
Kur jus visi,tame tarpe ir tu Audriau Baciuli buvot kaip dievas prota dalino?
Kita karta kaip rasysi pasitark.
Pvz.as esu geologas,jei taip jau svarbu.
Rytoj visi 8:00 i Antakalnio poliklinika.Kaip taip galima?
Aciu,ponas Baciuli uz straipsni.Sunku patiket.Maniau,jus ateistas.
Matau p.Audrius Baciulis siek tiek geriau gyvena,nei baznycios pele.
Patarčiau pernelyg idealizuojantiems krikščionybę paskaityti knygą “Šventasis gralis ir šventasis kraujas”. Gal kam akyse prašviesės. Sunku patikėti, kad Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Dar ir kaip yra. Aišku, patys politikai dėl to kalti visais būdais pataikaudami bažnyčiai. Per valstybines šventes bažnyčios tarnai sako kalbas seime, daug valstybinių įstaigų renginių neapsieina be kunigų. Net mokyklose už religijos sklaidą per spec.pamokas mokama mokytojams, jie ruošiami už valstybės pinigus. Mokiniai per rugsėjo pirmąją ne vienoje mokykloje varu varomi į bažnyčias.
Biškį su proteliu negerai?
Reikia tik paminėti polonizacijos mąstą, vykdytą per bažnyčias- kaip tai sulimpa su “Lietuvišku” bažnyčios įvaizdžiu?
Ypatingai Rytų/ Pietryčių Lietuvoje- pasekmės skaudžiai juntamos sulig šiandie
Jo as sunkiai istojau i univera,kagi provincijos berniokas.Ir visaip apkalbedavo,dar jie pasislepe.
Puikus straipsnis. Ačiū.
Pagarba autoriui…
ei skaitai sia zinute po 7 dienu mirsi. persiusk sia y 10 puslapiu ir liksi gyvas!!!
Kad tais laikais lietuviui prasimusti buvo galima,tik i kunigus.Su generolo anpeciais nepageidavo,
nes buvo paspausti .Aciu:Martynui,Antanui,Kristijonui,bet nespekuliuk baznycia.Geras tas p.Audr-
ius spyga taukuota.Sudie.
Pasakyk tu tai,vokieciui,ar olandui,vokietis juoksis,olandas pasakys,kad tie katalikai melagiai.Tad
kuo dar katalikai pasizymi,beabejo yra geru zmoniu.Nereik pateikt uz apsoliuta.
Dziugu matyti toki,Lietuvos intelektuala.
Nuostabu, kad yra musu tautoje sitaip mastanciu ir kelianciu zmones is nevilties, suteikianciu mums prieinamu budu reikalingos informacijos. Visiems linkeciau kitu autoriteta menkinantiems pasiklausyti Marijos radijo laidu ir pasimokyti reiksti mintis, issakyti savo nuomone, diskutuoti. Tad prie darbo tautieciai!
Su didziausia pagarba autoriui
Aš, kaip ateistas, galvoju, ar galima atimti iš žurnalisto A. Bačiulio saldainį? Bačiulis jau nejaunas, todėl mirtis jau arčiau, negu buvo. Net ateistai į senatvę pragmatiškai pagalvoja, kad patogu būtų tikėtį į dievą, prisikėlimą ir amžiną gyvenimą. O jei sveikata jau blogesnė, dilgčioja kokį vidinį organą – būties trapumas jaučiamas dar labiau ir dar labiau norisi tikėti į dievą. Prieiti prie žmogaus tokiu atveju ir pasakyti, kad dievo nėra, būtų labai grubu, tas pats, kas atimti iš vaiko saldainį.
Todėl ateistai dabar taip nesivadina, o vadina save humanistais. Ateizmas jau praeityje, dievas senai paneigtas ir neįdomu ginčytis, ypač su užsispyrusiais.
Dabartiniai ateistai yra humanistai ir garbina žmones ir neįtikėtiną žmogaus prigimtį bei sugebėjimus.
Nestebėtina, kad keli kunigai per kelis šimtus metų parašė kelias lietuviškas knygas. Bažnyčioje irgi yra gerų žmonių. Bet tai lašas jūroje. Svarbiausia, kad Lietuvos liaudis be pagalbos iš viršaus išsaugojo lietuvių kalbą, kuria mes dar dabar kalbame.
Lietuvos valstybė buvo sukurta 1918 metais remiantis kalba, nacionaliniais gyventojų sentimentais ir modernia politine teorija iš užjūrio, bažnyčia – ne prie ko.
Ateistai tiki stebuklais – stebuklinga žmogaus prigimtimi. Taip aš tikiu, kad Lietuva išliko stebuklo būdu – prasti žmonės stebuklingai užsispyrę kalbėjo lietuviškai tūkstančius metų.
Bačiulis netiki lietuviškais stebuklais, bet tiki geopolitinėmis Katalikų Bažnyčios machinacijomis.
Gerb. A. Bačiulis nėra gilus istorikas arba susikaupęs sociologas. Straipsnis paviršutiniškas, bet kaip sako pagaliau išpopuliarėjęs žurnalas Zy Ikonomist, žurnalisto darbas yra “simplify, then exaggerate” ( vertimas: nugirstą mintį reikia suprimityvinti ir iškreipti).
Liūdna nata pabaigsiu – visuomeniniuose procesuose neįmanoma žinoti, kas yra priežastis, o kas pasekmė. Todėl reikia pasirinkti ar esi su baze (liaudim), ar su antstatu. A. Bačiulis atrodo pasirinko būti su antstatu – Katalikų Bažnyčia. Gal Bačiulis tikisi gauti brangų laikrodį dovanų?
Tu ta autoriteta nusipirksi (sekssope)daugiau pagarbos kitaip mastanciam.Nes tu
mokytoju (su laisvu elgiasiu pilna).Musi liaudis isties isranki ir dabar uzsieniuos sukuria versla.
Kam tas etiketes,cia tikintis,ateistas,esam paprasti mirtingieji.Zurnalistas gerai raso,bet mazai.
Truputį juokingas komentariukas apie tai, kad paprasti žmonės išsaugojo kalbą ir t.t. Kaip protauja varguomenė – matome po šių rinkimų – už butelį ar gražų pažadą visko atsisakys… Kunigų ir intelektualų nuopelnas saugant Lietuvą – nenuginčijamas ir nereikia bandyt supriešint dvasininkų su inteligentais – jų interesai dažniausiai sutampa ir būna naudingi Lietuvai. Tiesa, tai, kad kunigų luomui vis labiau trūksta protingų žmonių – akivaizdu. Bet nelengva jų surast, kai visuomenė taip kvalėja…
Mano mociute buvo beraste,su jum ner ka lyginti jos nieks nesuzinos,aciu jai.O jus kaip toj
pasakuj,,Varle skeajune”tai as tai as.Kam mon girtis kum priklausau,i kaks gramatnas.
Pasakos pabaiga.
Gaila man to autoriaus, – nesveikas truputį, jau vien straipsnio pavadinime matos jo išmintis. Vienintelė pasaulio valstybė sukurta kat. bažnyčios – Vatikanas, bet kaip žinia tokios tautos nėra ir nebus.Kaip galima sukurt tautą- neįsivaizduoju. Jei “gerbiamasis” A.Bačiulis nori sulįst į šikną kat. bažnyčios hierarchams, tai dar pateisinama – Lietuvoj tai daug kam įprasta, bet jei jis taip mąsto laisva valia – tai jau nieko gero. O gal jis ir nėr kvailas žmogus, tik paprasčiausiai trūksta apsišvietimo. Siūlyčiau autoriui pastudijuot iš tikrųjų LT istoriją, kaip per tūkstančius metų kūrėsi ir vystėsi mūsų tauta, su savo tikėjimu, papročiais, pasaulėžiūra ir t.t. Atsikratėm vokiečių, rusu, lenkų, manau po kokio šimto metų atsikratysim ir krikščionybės. Nes tai ne religija, o pati tobuliausia iki šiol išrasta valdymo forma.
Manau, kad toks teiginys yra gryna nesąmonė. Tas Vytauto ir Jogailos katalikybės prievartinis įvedimas su lenkų kunigų pagalba tik beveik sunaikino tautą ir jei ne Kudirka , Basanavičius ir kiti, dabar būtume Lenkijos provincija be jokios tautos ir be lietuvių kalbos. Nemeluok ,žmogeli…
Dabar bažnyčia atitolo nuo visuomenės gyvenimo. Tai gavosi kai paklausė AMB pamokymų
Visų pirma, Lietuva susikūrė kaip pagoniškoji Romuvos valstybė. O antrą, dėjau didelį ir skersą ant tikėjimo dievais. Mano nuomone, Dievo idėja buvo sukurta grupelės žmonių, kurie norėjo valdyti kitus žmones. Pačioje Biblijoje yra daug spragų, o ir ne sykį, ir ne du ji buvo perrašyta. Pavyzdžiui, man visada kilo klausimas, kodėl jūsų „Dievas“ neaprašė nieko detaliau apie mėnulį, marsą ar kitą planetą be Žemės? Nes tuomet, kai grupelė žmonių sugalvojo šią idėją, žmonija nelabai daug težinojo tiek apie kosmosą, tiek tai, kad Žemė ne plokščia. The end.
kliedesiai, katalikybe buvo didziausias lietuvybes priesas, koki tik galima isivaizduoti. Lietuva turejo buti reformuotos baznycios valstybe, tik lenkijos su vatikanu uz nugaros pasatngomis, mes likome inkvzicios laiku, polonizuotoje katalikiskoje itakoje.