Beveik pusė Lietuvos gyventojų nuogąstauja – jei prekybininkams pavyks susimažinti mokesčius už mokėjimo kortelių priėmimą, vartotojai jokių nuolaidų nepajus, o padidėjusios bankų sąnaudos bus užkrautos jiems ant pečių didesnių mokesčių už mokėjimo korteles pavidalu.
Tokias išvadas vakar Vilniuje vykusioje konferencijoje „Link pasaulio be grynųjų” pristatė Lietuvos Vartotojų Organizacijų Aljansas, kuris apžvelgė kartu su rinkos tyrimų bendrove „Vilmorus” atliktą vartotojų nuomonės tyrimą.
Apklausti gyventojai teigia manantys, kad jei prekybininkams tenkanti mokėjimo sistemos išlaikymo sąnaudų dalis sumažėtų, kortelių turėtojams tektų padengti trūkstamą dalį.
Daugumai gyventojų toks variantas nėra priimtinas – 90 proc. šiuo klausimu nuomonę turinčių gyventojų nenorėtų už mokėjimo kortelių aptarnavimą mokėti daugiau, nei moka dabar.
Tik nedidelė gyventojų dalis (6 proc.) mano, kad sumažinus kortelių aptarnavimo įkainius, prekybininkai sumažintų kainas už prekes ir paslaugas. Dauguma (77 proc.) nuogąstauja, kad tai yra mažai tikėtina.
Gyventojai taip pat teigė, kad pakilus metiniam mokesčiui už naudojimąsi kortelėmis, jie dažniau naudotųsi grynaisiais pinigais (56 proc.). Daugelis žmonių atsisakytų kortelių, jei jiems tektų sumokėti visus su kortelių  naudojimu susijusius mokesčius, įskaitant tuos, kuriuos dabar sumoka prekybininkai.
„Vasarą Europos Komisija pasiūlė reglamentą, paremtą bendrijos poreikiu skatinti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Tačiau Lietuvos gyventojų išsakyta nuomonė leidžia teigti, kad sumažinus tarpbankinius apsikeitimo mokesčius už kortelėmis vykdomas operacijas, kaip siūloma dabartiniame reglamento variante, tikslas pasiektas nebus, nes gyventojai kaip tik mažiau naudosis kortelėmis. Kitaip tariant, apklaustieji įsitikinę, kad dirbtinis ribojimas tiesiog pakeis mokėjimų sistemos išlaikymo sąnaudų paskirstymo struktūrą ir labiausiai nukentės, kaip visuomet, paprasti vartotojai”, – sakė Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.
Kęstučio Kupšio teigimu, tyrimas atskleidė ir tai, jog Lietuvos vartotojai žino kitų – jiems priimtinų  – būdų skatinti atsiskaitymus kortelėmis Lietuvoje.
Gyventojų manymu, kortelių naudojimo intensyvumą pirmiausiai padidintų didesnis mokėjimo terminalų skaičius (37 proc.). Elektroninius atsiskaitymus įsuktų ir užtikrinama galimybė atsiskaityti už mažos vertės – iki 10 litų – pirkinius (22 proc.).
Mokėjimai kortelėmis lietuviams svarbūs. Tyrimo respondentai pastebėjo, kad mokėjimo kortelės, palyginti su grynaisiais, visuomenei teikia daug privalumų: palengvina turistų gyvenimą (34 proc.), sutaupo laiko (30 proc.), padeda kovoti prieš sukčiavimus ir pinigų plovimą (27 proc.).
Tačiau vartotojai pripažįsta, kad Lietuvoje už prekes ir paslaugas lengvai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis (debetinėmis ar kreditinėmis) gali ne visada, tad paskatos būtų reikalingos.
Interviu respondento namuose buvo surinkti šių metų liepą tyrimų bendrovės „Vilmorus”. Apklausta 1000 respondentų. Tyrimo objektas – 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.