Statistinis Lietuvos vadovas – gerokai jaunesnis negu Vakarų šalyse ir lankstesnis bei entuziastingesnis negu kitose Baltijos valstybėse.

Vidutinis Lietuvos vadovas: 42–43 metų vyras, įmonei vadovaujantis šešerius metus, savo rankose laikantis prekybos ar paslaugų bendrovės vairą ir diriguojantis vidutiniam 12 žmonių kolektyvui. Jis ambicingas, lankstus, įgijęs ar siekiantis antro diplomo, tačiau besiorientuojantis į trumpalaikius įmonės veiklos rezultatus. Tokį Lietuvos vadovo portretą nupiešė savaitraštis “Veidas”, konsultuodamasis su vadovų atrankos specialistais ir išnagrinėjęs įvairius tyrimus.

Lietuvos vadovai – tarp jauniausių

Lietuvos įmonių vadovų amžiaus vidurkis – 42–43 metai. Tai atskleidė ir “Veido” prašymu kreditų biuro “Creditinfo” atlikta 70 tūkst. įmonių analizė, ir “Consulteam Baltics” vykdytas tyrimas.
Lietuvos įmonių generaliniai direktoriai atsiduria tarp jauniausių pasaulyje. Už kolegas JAV mūsų vadovai jaunesni visu dešimtmečiu: tyrimų bendrovės “Spencer Stuart” duomenimis, generalinių direktorių, vadovaujančių 500 pirmaujančių JAV kompanijų, amžiaus vidurkis – 55 metai. O tyrimų bendrovės “Booz and Co” tyrimas rodo, kad Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Japonijoje vidutinis naujų generalinių direktorių amžius 2009 m. siekė 53 metus. Vaizdą Europoje papildo tarptautinės konsultacijų bendrovės “Hay group” tyrimas, parodęs, kad Belgijoje vidutinis vadovų amžius siekia 46, Lenkijoje – 45, o Baltijos šalyse – vos 42 metus.
Kreditų biuro “Creditinfo” kredito rizikos vadovė Alina Buemann mano, kad Lietuvos vadovai vieni jauniausių dėl to, kad ir mūsų įmonės jaunos. O “Hay group” atlygio informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims Eligijus Kajieta pabrėžia, kad būtent jaunesnės kartos vadovai, išsilavinimą įgiję nepriklausomybės laikais, rinkoje paklausesni – jų atlyginimai didesni negu vyresnių kolegų.
“Daugiausiai mokama vadovams, kurių amžius 35–39 metai. Iki šios amžiaus grupės atlyginimas nuosekliai kyla, o nuo šios amžiaus grupės – po truputį mažėja. Galime sakyti, kad šie vadovai rinkoje geidžiamiausi. Ką tai reiškia? Matoma takoskyra tarp vadovų, baigusių sovietinę mokyklą, ir tarp jaunesnės kartos. Sovietinę mokyklą baigusių vadovų rinkoje stipriai mažėja. Tai tiesiogiai susiję su neatitikimu tarp turimų ir rinkoje reikalingų įgūdžių – kalbos, išsilavinimo, specialybės, darbo kompiuteriu ir t.t.”, – išvadas iš 700 didžiausių įmonių Baltijos šalyse tyrimo daro E.Kajieta.
Beje, Lietuvos vadovai savo išsilavinimui skiria nemažą dėmesį. Atkūrus nepriklausomybę verslo ėmėsi ir vadovauti pradėjo įvairias studijas baigę žmonės – buvo nemažai istorikų, fizikų, medikų. Per du dešimtmečius, kaip pastebi vadovų atrankos specialistai, didelė dalis Lietuvos vadovų kryptingai mokėsi ir įgijo antrą diplomą – dažniausiai iš verslo srities.

Ir vadovai ieško darbo

Karjeros kelias įmonėje – ilgas ir sudėtingas, todėl vadovų darbo stažo vidurkis toje pačioje įmonėje ilgesnis negu kitų darbuotojų. Pasaulinei konsultacijų įmonei “Mercer” Baltijos šalyse atstovaujančios personalo valdymo paslaugų įmonės “Consulteam Baltics” tyrimų vadovė Baltijos šalims Jurga Blinstrubaitė atskleidė, kad Lietuvos generalinių direktorių bendras darbo stažas šiuo metu vadovaujamoje bendrovėje siekia vidutiniškai 10 metų.
“Aukščiausio lygio vadovai toje pačioje darbovietėje dirba ilgiau nei statistinis Lietuvos darbuotojas ir nėra linkę dažnai keisti darbdavius. Palyginkime: į tą patį tyrimą įtrauktų specialistų darbo stažo įmonėje, kurioje dirba šiuo metu, vidurkis – šešeri metai”, – pabrėžia J.Blinstrubaitė.
Ekspertė priduria, kad europiečiai darbą keičia vidutiniškai kas septynerius metus. O Lietuvoje darbuotojų kaita gana smarkiai priklauso nuo ekonominės padėties. 2007 m. darbo skelbimų portalo naujasdarbas.lt atlikta gyvenimo aprašymų duomenų bazės analizė atskleidė, kad lietuviai darbą keičia kas trejus metus, tačiau krizė darbuotojų kaitą labai sumažino. “Mercer” tyrimų duomenimis, savanoriška darbuotojų kaita Lietuvos įmonėse pasiekė piką 2008 m. ir sudarė 16 proc., 2009 m. sumažėjo iki 9 proc., o 2010 m. – iki 5 proc.
Beje, nors vidutinis Lietuvos vadovas toje pačioje įmonėje dirba dešimtmetį, “Creditinfo” analizė rodo, kad direktorius įmonei vadovauja vidutiniškai šešerius metus. Iki trejų metų vadovauja trečdalis įmonių direktorių, o 20 ir daugiau metų įmonės vairą laiko tik 2 proc. vadovų.
“Vadovavimo periodas susijęs su įmonės dydžiu – mažesnių bendrovių vadovai savo pareigas eina trumpiau nei didesnių. Daugiau nei pusė Lietuvos įmonių turi iki penkių darbuotojų ir pusės tokių bendrovių apyvarta praėjusiais metais neviršijo 3 mln. Lt. Minėtų įmonių vadovai vadovauja vidutiniškai trejus metus”, – Lietuvos vadovo portretą naujais bruožais pildo A.Buemann.
Personalo atrankos įmonės “Indigroup” vadovas Karolis Blaževičius pastebi, kad vadovai dabar linkę dažniau keisti darbo vietą nei prieš penkerius metus. Jei įmonės generalinis direktorius mato, kad “užaugo” kartu su įmone ir nebeturi galimybių tobulėti, jis linkęs pats ieškoti naujos darbo vietos. Prieš penkerius ar dešimt metų vadovai iniciatyvos nerodydavo.

Moterys valdo mažesnes įmones

Nors moterys darbo rinkoje dalyvauja ne mažiau aktyviai nei vyrai, tapti vadovėmis joms pavyksta gerokai rečiau. Kreditų biuro “Creditinfo” atlikta įmonių analizė atskleidė, kad daugiau nei 70 proc. Lietuvos įmonių vadovų yra vyrai. Moterys daugiausia vadovauja mažesnėms įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 3 mln. Lt. Didėjant įmonės apyvartai, mažėja moterų, užimančių vadovo poziciją, procentinė dalis. Mažesnėse įmonėse moterys vadovės sudaro 30 proc. visų vadovų, o didžiosiose (apyvarta didesnė nei 30 mln. Lt) – tik 10 proc.
“Vyrai daugiausia vadovauja pramonės, komunalinių paslaugų, statybos, transporto ir žemės ūkio bendrovėms. Nekilnojamojo turto veikla užsiimančiose įmonėse vadovų santykis tarp vyrų ir moterų yra vienodas, o prekybos, finansų, paslaugų, viešbučių ir maitinimo veikla užsiimančioms įmonėms vadovauja daugiausia moterys”, – teigia A.Buemann.
Kita vertus, “Hay Group” generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė pabrėžia, kad didžiosiose įmonėse karjerą padariusių ir aukščiausio lygio vadovėmis tapusių moterų atlyginimas būna netgi didesnis negu vyrų. “Manau, kad moterų vadovių mažiau, ir tos, kurios “prasimuša” (o tai būna sunkus ir ilgas darbas), stipriai jaučiasi savo pozicijoje, todėl gali išsiderėti didelį atlyginimą”, – komentuoja N.Songinaitė.

Entuziastingi, bet orientuoti į trumpalaikius rezultatus

Galbūt sudėtingiausia apskaičiuoti vidutinį Lietuvos vadovo atlyginimą, nes jie smarkiai skiriasi ir priklauso nuo įmonės dydžio, sektoriaus, vadovo patirties bei įvairių priedų. Skirtingų personalo paieškos ir vadovų atrankos įmonių vertinimu, vidutinis bazinis Vilniuje dirbančios įmonės vadovo atlyginimas neatskaičius mokesčių (be priedų) gali siekti 5–10 tūkst. Lt per mėnesį.
Tačiau atlyginimų žirklės didžiulės. “Consulteam Baltics” 2010 m. atlikto “Mercer” darbo užmokesčio tyrimo Lietuvoje duomenimis, ketvirtadalis įmonių generalinių direktorių uždirba mažiau nei 123 tūkst. Lt bazinio atlyginimo per metus (neatskaičius mokesčių), tačiau kitoje atlyginimų skalės pusėje – 25 proc. vadovų, kurių metinis bazinis atlyginimas be priedų yra didesnis daugiau nei dvigubai.
A.Kajieta pastebi, kad lyginant Lietuvos ir Vakarų Europos įmonių vadovus skiriasi ne tik amžius, bet ir atlyginimo mokėjimo būdai. Atlyginimas susideda iš trijų dalių – bazinis, priedai ir premijos už pasiektus rezultatus per vienus metus bei ilgalaikis skatinimas už rezultatus, pasiektus per ilgesnį nei vienų metų laikotarpį. “Vakarų Europoje ilgalaikis skatinimas gali sudaryti iki 50 proc. atlyginimo. Tai reiškia, kad ilgalaikiai tikslai labai svarbūs vadovui ir pagal tai sudarytas jo atlyginimo paketas. Lietuvoje iš vadovų tikimasi trumpalaikių tikslų, todėl ilgalaikis skatinimas beveik neegzistuoja”, – aiškina E.Kajieta.
“Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad vadovai Lietuvoje daugiausia vertinami pagal pasiektus rezultatus, profesinę kompetenciją, gebėjimą efektyviai priimti sprendimus. Tačiau kai kalbama apie santykius su darbuotojais, gebėjimą bendrauti, išklausyti kitus, tinkamai suteikti įgaliojimus, skatinti ir ugdyti darbuotojus – šie įgūdžiai neretai vertinami mažiau”, – “Talentor Lietuva” ir “Profiles International” 2008 m. atliktą tyrimą komentuoja “Talentor Lietuva” direktorė Aušra Grybauskienė.
Sugebėjimo auginti kolektyvą, skirstyti užduotis, būti lyderiu, vedančiu į tikslą, tarp Lietuvos vadovų pasigenda ir tarptautinės vadovų paieškos kompanijos “Pedersen & Partners” partnerė ir Lietuvos biuro vadovė Kristina Vaivadaitė. Palyginti su kitų šalių vadovais, mūsų direktoriams taip pat trūksta gebėjimo suprasti verslą tarptautiniame kontekste – dėl mažos rinkos mūsų vadovai dažnai mąsto pernelyg lokaliai. Kita vertus, lietuvių vadovai, palyginti su vakariečiais kolegomis, turi kur kas mažiau tarptautinės patirties. “Consulteam Baltics” duomenimis, 84 proc. aukščiausių vadovų yra atsakingi už Lietuvoje veikiančio verslo sėkmę ir tik 16 proc. – už įmonės bei padalinių veiklą keliose šalyse ar regione.
Vis dėlto, nepaisant tam tikrų kompetencijų trūkumo dėl rinkos ribotumo ir trumpos privataus verslo istorijos, mūsų vadovai kai kuriomis savybėmis gerokai lenkia kolegas iš kaimyninių šalių. Tarptautinės vadovų paieškos kompanijos “Amrop” Vilniaus biuro partnerio Audriaus Šošo nuomone, lietuviai vadovai yra drąsūs, ryžtingi, ambicingi ir sugebantys priimti argumentuotus, nors ir nepopuliarius sprendimus – tai parodė įtemptas pastarųjų dvejų metų laikotarpis.
Jam pritaria ir K.Vaivadaitė: “Lietuviai vadovai turi daug entuziazmo, aktyvumo, lankstumo, gebėjimo greičiau prisitaikyti, noro mokytis ir judėti į priekį. Palyginti su kitų Baltijos šalių vadovais, lietuviai kur kas verslesni.”