Ir pacientų, ir gydytojų organizacijos sutaria, kad reikia gydyti ligos priežastis, o ne pasekmes. Tačiau ar esame pasislinkę nuo kalbų prie darbų?
Austė MERKYTĖ
Tradicinės medicinos dėmesys nukreiptas į infekcinių ligų atpažinimą, gydymą ir prevenciją. Taip susiklostė istoriškai, nes anksčiau didžiausias valstybių rūpestis buvo, kad jų kariuomenių neišguldytų infekcinės ligos. Galime pasidžiaugti, kad raupus, tymus, poliomielitą ir kitas infekcines ligas esame sutramdę. Tačiau medicina sparčiai progresuoja ir daugeliui įprastinių ligų taip pat galime užkirsti kelią.
Profilaktiniai patikrinimai
taupo laiką ir pinigus
Kaip pabrėžia „Northway“ sveikatingumo ir reabilitacijos centro kineziterapeutas, kinų medicinos specialistas med. m. dr. Vitalijus Naumavičius, išsprendusi vieną problemą, infekcinių ligų gydymą, žmonija išsiaiškino, kad turi kitų. Tai vėžinės, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto, nervinės sistemos ligos ar pažeidimai, kuriuos sudėtinga atpažinti. Infekcinei ligai gydyti reikia surasti jos sukėlėją, jį atpažinti ir imtis reikiamų medicinos priemonių, o nebakterinės ar infekcinės kilmės vidaus organų sistemų sutrikimus iš anksto atpažinti daug sudėtingiau.
Ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių. Jos priklauso nuo amžiaus, darbinės veiklos ar gyvenimo būdo. Tai reiškia, kad visiems absoliučiai vienodos profilaktikos nėra.
„Švento vandens nuo visų ligų tikrai nėra. Tam tikra veikla arba tam tikras amžius organizmui suteikia privalumų ar trūkumų. Gyvename šiuolaikinėje visuomenėje su galimybe biochemiškai ištirti organizmo sistemų būklę, jų fiziologinę sąrangą. Tokiu atveju svarbiausia mūsų užduotis – rasti tinkamiausias profilaktines priemones nuo tam tikrų ligų“, – aiškina V.Naumavičius.
„Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojai yra parengę profilaktinio sveikatos patikrinimo programas moterims ir vyrams, atsižvelgiant į jų amžių, pavyzdžiui, nuo 30-ies, 40-ies, 50-ies, 60-ies ir daugiau metų, kurias atlikus pacientai gauna visavertę informaciją apie savo sveikatos būklę ir efektyvias gydytojų rekomendacijas. Taip pat galima rinktis programas pagal ligas, jos padės įvertinti konkrečių organų ar organų grupės būklę.
Ne veltui kartojama, kad profilaktiniai tyrimai taupo ne tik pinigus, bet ir laiką. Profilaktinius sveikatos patikrinimus (bendras kraujo tyrimas, gliukozės koncentracijos tyrimas, bendro cholesterolio koncentracijos tyrimai, šlapimo tyrimas, ramybės elektrokardiograma) net ir nejaučiant jokių negalavimų ar nesiskundžiant sveikatos sutrikimais patariama atlikti kasmet.
Kokias ligas galima atpažinti?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenims, 8,2 mln. žmonių kiekvienais metais miršta nuo piktybinių navikų, ir tai visame pasaulyje sudaro apie 13 proc. visų mirties priežasčių. Mokslininkai teigia, kad Europos šalyse pusės mirčių nuo vėžio galima būtų išvengti, jeigu žmonės atkreiptų dėmesį į gydytojų siūlymus, kaip išvengti vėžio rizikos.
Pasak „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojos med. m. dr. Astos Mastavičiūtės, manoma, kad yra daugiau nei 100 piktybinių navikų tipų, kiekvienam iš jų reikia unikalios diagnostikos ir gydymo. Kuo anksčiau diagnozuojamas piktybinis navikas, kai jis dar nepažeidė aplinkinių audinių, tuo gydymas efektyvesnis. Manoma, kad apie 50 proc. visų piktybinių navikų būtų galima išvengti laiku nustačius ikinavikinius pokyčius. Svarbu tai, kad ikinavikiniai organų pokyčiai ir net ankstyvasis vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų ar sveikatos sutrikimų, kurie skatintų žmogų kreiptis į gydytoją. Todėl vėl grįžtame, nuo ko pradėjome, – privaloma tikrintis profilaktiškai.
Vėžio prevencinių programų taikymas sumažina naujų vėžio atvejų paplitimą ir pagerina vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę. Šiuo metu Lietuvoje valstybės lėšomis įgyvendinamos vėžio profilaktikos programos: gimdos kaklelio vėžio (moterys), krūties vėžio (moterys), storosios žarnos vėžio (vyrai ir moterys) ir prostatos vėžio (vyrai).
Individuali žmogaus rizika susirgti vėžiu gali būti sumažinta laikantis sveikos gyvensenos rekomendacijų: nerūkyti, riboti alkoholio vartojimą, saugoti odą nuo tiesioginių saulės spindulių, mitybą praturtinti vaisiais ir daržovėmis, palaikyti normalią kūno masę, būti fiziškai aktyviam.
Laiku profilaktiškai tikrinant sveikatą galima išvengti tokių kraujotakos sistemos ligų, kaip išeminės širdies ligos, insultas, ir pailginti gyvenimą. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta net 56 proc. lietuvių. Išeminė širdies liga – tai būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja ar užsikemša riebalų sankaupomis, vystosi ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai. Didelės bendrojo cholesterolio ar jo sudėtinių dalių koncentracijos kraujyje nėra matomos ar jaučiamos, tačiau padidėjusi jų koncentracija ar sutrikęs jų santykis yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
Pasigendama didesnio valstybės dėmesio profilaktikai
Medicinos bendruomenė sutaria: valstybė turėtų skirti didesnį dėmesį ligų profilaktikai ir prevencijai. Tai naudingiau tiek žmogui, tiek valstybei. Profilaktika – tai priemonių, padedančių saugoti bei stiprinti sveikatą ir išvengti ligų, visuma. Kasdien matome, kokios skaudžios gali būti įsibėgėjusių ligų pasekmės.
„Kinų, ajurvedos medicina ar homeopatija padeda įvertinti pirminį organizmo tam tikrų funkcijų labilumą. Tai reiškia, kad tirdami subjektyvius nusiskundimus jungiame juos į sistemą, kartais pritaikydami vegetorezonansinę sistemą, pasitelkdami šiuolaikines elektronikos varžų kitimo matavimo priemones, ir nustatome, kurios organizmo sistemos yra nusilpusios, blokuotos arba dekompensuotos, – kolegei antrina V.Naumavičius. – Perkeltine prasme tai reiškia, kad jūsų automobilio rato padanga pradurta, bet nenuleista. Orą jau po truputį leidžia ir automobilio stabilumas nėra geras. Tradicinėje medicinoje mes gydome tuomet, kai padanga nusileidžia ant ratlankio.“
Mūsų organizme gali vykti įvairių mikrotraumų, kurios nesukelia ryškaus organų sistemų sutrikimo, bet pažeidžia jų tarpusavio sąveiką. Mikropažeidimų reabilitacija taip pat nėra išskirta kaip finansuotinos reabilitacijos paslaugos.
„Mūsų medicinos sistema veikia taip, kad tu dėl organizmo vegetacinės sistemos pervargimo pakliūvi į neurologijos ligoninę, blogiausiu atveju – į psichiatrinę. Paskiriami arba antidepresdantai, arba trankviliantai. Gydome problemą, o ne priežastį, – pabrėžia V.Naumavičius. – Gyvename statinio fizinio krūvio ir įtampos bei stresinėmis sąlygomis, atlyginimų vidurkis per mažas, kad galėtume kokybiškai ilsėtis. Valstybės institucijos turėtų suprasti, kad gydymas kainuoja gerokai daugiau nei sveikatos išsaugojimas. Sirgdamas žmogus nekuria pridėtinės vertės.“
V.Naumavičiaus nuomone, natūraliąją mediciną taip pat reikėtų integruoti į medicinos sistemą, nes ji skirta tam, kad žmogus sveikiau ir ilgiau gyventų.
Sveikata – išmintingųjų honoraras
Kaip teigia mokslininkai, sveikata 50 proc. priklauso nuo paties žmogaus gyvensenos, 20 proc. – nuo aplinkos, 20 proc. ją lemia biologiniai veiksniai – lytis, amžius, o nuo medicinos priklauso vos 10 proc. Sveikai gyventi – tai pakankamai judėti, nepersivalgyti, maitintis sveikais produktais, saikingai vartoti alkoholį, nerūkyti, nevartoti narkotinių medžiagų. Šeimos gydytojai yra pirmieji informacijos šaltiniai, suteikiantys žinių apie prevencines vėžio programas, profilaktinius sveikatos patikrinimus, skiepus, sveiką gyvenseną.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kiekvienos konsultacijos metu šeimos gydytojas, kalbantis apie rūkymo žalą ir būdus mesti rūkyti, padidina motyvaciją mesti rūkyti iki 5 proc. Būtinas nuolatinis švietimas nuo pat vaikystės, kad sveika gyvensena taptų neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Tėvai privalo rūpintis, kad jų vaikai valgytų sveiką maistą, gyventų sveikoje aplinkoje, būtų fiziškai aktyvūs, ir patys rodyti teigiamą pavyzdį. Labai svarbus visuomenės švietimas apie profilaktinius sveikatos patikrinimus, ankstyvą ligų diagnostiką, sveikatinimo procedūras.
„Norisi priminti, kad sveikata – išmintingųjų honoraras, todėl geriau ją tausoti iš anksto. „Northway“ medicinos centre bendradarbiaujant komandos nariams pasiekiama geriausių rezultatų ir kiekvienam pacientui parenkamos jam tinkamiausios ir naudingiausios procedūros. Ypač skatiname sveikatinimo paslaugas: tai kineziterapija salėje ar vandenyje, masažai (gydomieji, relaksaciniai ir pan.)“, – apie įvairias sveikatinimo programas pasakoja gydytoja A.Mastavičiūtė.
Vandenyje galima daug greičiau pasiekti norimų rezultatų, nes reikia nugalėti vandens pasipriešinimą, todėl taip tiksliau atliekami judesiai, gerėja raumenų funkcija. Tai padeda sustiprinti sveikatą, atgauti energiją, gerą nuotaiką, puoselėti gražias kūno formas.
Mažiesiems pacientams rekomenduojama mankšta laikysenai koreguoti ar antsvoriui mažinti. Teikiamos ir sveikatinimo paslaugos kūdikiams – masažai ir plukdymas. Vandenyje komfortiškai jaučiasi ir kūdikiai, ir jų tėveliai.
Tarp nėščiųjų populiari mankšta vandenyje. Pavyzdžiui, nėštumo laikotarpiu organizme vyksta gana staigus kūno masės persiskirstymas, apkraunami raumenys. Kad moterims neprasidėtų nugaros skausmai, nėštumo metu rekomenduojama atlikti mankštas vandenyje. Pagimdžiusioms moterims, siekiančioms greitai atgauti organizmo raumenų tamprumą ir kūno formas, taip pat siūloma mankšta vandenyje.
Pasak A.Mastavičiūtės, „Northway“ centro gydytojai pacientams suteikia žinių apie sveiką gyvenseną, skatina asmeninę atsakomybę už savo sveikatą. Laiku pasitikrinti sveikatą turi būti kiekvieno žmogaus rūpestis, nes taip reikšmingai padidėja tikimybė nesusirgti, o susirgus – sėkmingai išgyti.
Galima tik pasidžiaugti, kad vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvai ligų diagnostikai, – tai kur kas geriau ir pigiau tiek žmogui, tiek valstybei, nei intensyvus ir sudėtingas, organizmą alinantis gydymas.
Gydytojai konkretūs: kiekvienas žmogus nuo mažiausio iki vyriausio turi tirtis profilaktiškai bent kartą per metus.
Užs. Nr. VPL1012