Nors daugiausiai žmonių Lietuvoje serga širdies ir kraujagyslių ligomis, pastaraisiais metais daugėja susirgimų ir kitomis ligomis. Kokiomis ir kodėl?

„Kai buvau dvylikos, manęs paklausė, ar noriu gyventi, ir į rankas įdavė milžinišką insulino švirkštą, – savo ligos istoriją prisimena pusę amžiaus cukriniu diabetu serganti Aldona Goštautienė. – Vėliau, po skydliaukės operacijos, cukraus kiekis kraujyje susitvarkė, net nebereikėjo leistis insulino. Šiaip jau diabetas yra nepagydoma liga, tačiau ją galima suvaldyti. Ir tik nuo paties ligonio priklauso, kaip seksis su ja kovoti, nes medikai gali paskirti tik vaistus.“
Sergantieji šia gyvenimo kokybę ir darbingumą bloginančia liga žino, kad norint išvengti komplikacijų neužtenka laikytis taisyklės „vartoti mažiau cukraus“. Jiems per savaitę leidžiama suvalgyti tik šaukštelį sviesto ar grietinės, o du šaukštai kruopų košės prilygsta trims šaukšteliams cukraus – tokia kasdienė diabetininkų matematika, ką jau kalbėti apie prievolę nuolat sekti cukraus kiekį kraujyje, svorį, apskaičiuoti, kiek galima ir reikia aktyviai judėti.
A.Goštautienė, nors ir įrodžiusi, kad diabetą galima suvaldyti, vis tiek apgailestauja, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų šia liga masiškai daugėja. Europoje diabetu serga jau 26 mln. gyventojų. Ir Lietuvoje „baltosios epidemijos“ ligotumo rodikliai ne mažiau dramatiški: 2004 m. diabetu sirgo 34 tūkst., o pernai – 91 tūkst. pacientų. Negana to, skelbiama, kad Lietuvoje esą nustatyta tik 35 proc. II tipo cukrinio diabeto atvejų, todėl visai gali būti, kad ši liga kamuoja bent 200 tūkst. gyventojų.
„Jei prisiminsime tikslą sumažinti sergamumą diabetu, kuris buvo iškeltas Lietuvos sveikatos programoje 1998–2010 m., matysime, kad pasiekėme visiškai priešingų rezultatų. Mes nepelnytai nuvertiname cukrinį diabetą, nors sergamumas šia liga pasaulyje ir Lietuvoje artėja prie epideminio lygio“, – negailestingą statistiką apžvelgia Seimo narys Antanas Matulas.
Toji pati parlamentaro minima programa numatė ir 15 proc. sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio, sergamumą gimdos kaklelio vėžiu, stabilizuoti ligotumą psichikos ligomis, bet ir šių tikslų įgyvendinti nepavyko. Lietuvoje taip pat ne mažėja, o daugėja ir širdies bei kraujagyslių, onkologinių ligų (pastarąsias galima priskirti prie didžiausių žudikių Lietuvoje). Kita vertus, į kapus nuvaro ne tik širdies ligos. Prie mirties priežasčių vis dažniau įrašomos virškinamojo trakto, infekcinės ligos, sunkiai gydomos tuberkuliozės formos.
„Svarbu žinoti, kad, tarkime, cukriniu diabetu sergantys pacientai labiau rizikuoja susirgti ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Kadangi diabetas trikdo ne tik angliavandenių, bet ir riebalų apykaitą, dažnai gresia nutukimas. Diabetas gali sukelti ir periferinių kraujagyslių ligą, dėl kurios galima netekti galūnių. Amputacija ypač tikėtina, jei sergantysis rūko“, – diabeto komplikacijas vardija Kauno klinikų gydytoja endokrinologė Evalda Danytė.

Susergama per skubėjimą
„Veido“ kalbinti specialistai vienu balsu tvirtina, kad daugumai šiandien plintančių ligų didelės įtakos turi pernelyg greitas gyvenimo tempas, skubėjimas, dėl kurio nukenčia sveika pacientų mityba ir fizinis aktyvumas. O jei dar nepavyksta išvengti žalingų įpročių, tuomet kelias į ligas tampa visiškai tiesus. Plintančias virškinamojo trakto ligas, II tipo diabetą, inkstų ir kepenų ligas, A.Matulo teigimu, dažniausiai sukelia nesaikinga mityba ir alkoholis.
„Deja, liūdina ne tik tendencija, kad daugėja susirgimų kai kuriomis ligomis, bet ir tai, kad ligos kamuoja vis jaunesnius pacientus. Šiandien yra vaikų, kurie žalingus įpročius atranda jau pradinėse klasėse. Anksti organizmą sekinti pradeda ir nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio. Visa tai atsilieps ateityje, juolab kad žaloti neretai pradedama dar tik bręstantį organizmą“, – liūdnoką ateities scenarijų brėžia ir ankstyvą ligų kilmę aiškina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. dr. Liutauras Labanauskas.
Dėl alinančio streso ir žalingų įpročių jau šiandien nuosekliai daugėja sergančiųjų psichikos ligomis, bet, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos prognozėmis, kritinę ribą šios ligos dar tik pasieks ir ateityje taps pirmąja ir didžiausia sveikatos problema. „Kai patyčių darbe išvengti sunku, nes net ministerijose ne visi su kolegomis bendrauja tinkamai, o grįžęs namo žmogus dar įsijungia televizorių ar paskaito baisių naujienų, atrodo, nelieka nieko kito, kaip tik pradėti gerti. Baisiausia, kad 70 proc. sergančiųjų depresija arba pakeliančiųjų prieš save ranką yra priklausomi nuo alkoholio arba priima sprendimus jo veikiami“, – konstatuoja A.Matulas.
Parlamentaras įsitikinęs, kad artėjančiam depresijos protrūkiui jau dabar reikia ruoštis ir net bandyti jį stabdyti. Tai pavyktų, jei iš mokyklų pavyktų išguiti patyčias, jei viešojoje erdvėje būtų apribota neigiamą įtaką daranti informacija, jei žmonėms visose srityse tektų mažesnis krūvis.