Sunkių ligų prevencijos programą įgyvendinantiems Lietuvos sveikatos apsaugos valdininkams stinga vadybos įgūdžių, kurie padėtų kur kas efektyviau leisti valstybės pinigus, patikrinti ir nuo mirties apsaugoti daugiau žmonių.

Per septynerius metus sudėtingų ligų prevencijai Lietuva išleido daugiau nei 100 mln. Lt ir diagnozavo keliolika tūkstančių vėžinių, širdies ligų dar pačioje ankstyviausioje jų stadijoje. Tai – labai geras laimėjimas, kurio atspindžiai jau matyti ir iš bendros lietuvių sveikatos būklės metinių rodiklių: kasmet po truputį mažėja mirčių nuo krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžio, sunkių širdies ligų. Prieš mėnesį prevencinių sveikatos tikrinimų išorinį vertinimą atlikę Sveikatos apsaugos ministerijos pasamdyti nepriklausomi analitikai nustatė, kad programų metai jau pradėjo keisti lietuvių sąmonę – jie ėmė suprasti, kad ligų profilaktika ir reguliari patikra dėl galimų sunkių ligų yra labai svarbi.
Tačiau ekspertai perspėjo, kad nepaisant didelių išleistų pinigų, žmonės dar per mažai žino apie galimybes nemokamai tikrintis savo sveikatą, patikros visoje Lietuvoje vyksta labai netolygiai, todėl būtina stiprinti milijonus kainuojančių programų vadybą ir administravimą, paskirti konkrečias už jų įgyvendinimą atsakingas institucijas.
Iš tiesų naudingų ir visuomenei labai reikalingų prevencinio sveikatos tikrinimo programų vykdymo neefektyvumą liudija ir jų įgyvendinimo statistika: tik du kartus pavyko per metus panaudoti visus šioms programoms numatytus pinigus (2006 m. prostatos vėžio patikrai ir 2008 m. vaikų krūminių dantų dengimui silantu). Visos kitos programos eilę metų galėjo patikrinti kur kas daugiau žmonių, nei sugebėjo – dėl prasto žmonių tikrinimo organizavimo, nepakankamos informacijos sklaidos vidutiniškai pajėgiama panaudoti tik 50–80 proc. tam valstybės skirtų lėšų. Palyginti: pernai, panaudojus du trečdalius tam numatytų lėšų, Lietuvoje mamografinis tyrimas buvo atliktas 61 tūkst. moterų, nustatyta beveik 3 tūkst. ikivėžinių pakitimų. Jei programos efektyvumas būtų pasiekęs 100 proc., savo ligą pačioje ankstyviausioje ir gyvybei dar nepavojingoje stadijoje būtų aptikusios dar bent 1,5 tūkst. moterų.

Abejonės dėl prostatos tikrinimų

Programas tikrinusiems nepriklausomiems ekspertams viena jų sukėlė esminių abejonių: jau šeštus metus Lietuvoje vykdoma vyrų prostatos vėžio prevencijos programa yra viena brangiausių, nemokamai yra tiriami visi rizikingo amžiaus grupei priklausantys vyrai, nors pasaulyje dar nėra įrodyta, kad tokia patikra yra efektyvi, o jos rezultatai nėra pakankamai tikslūs.
Viena ekspertų grupės narių, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, rengianti ir sveikatos sistemos plėtros strategiją 2010–2015 m., prof. Danguolė Jankauskienė pabrėžia, kad iki šiol moksliniais tyrimais nėra įrodyta, ar pasiteisina masinis prostatos tyrimas. “Taip, tokie tyrimai pasaulyje atliekami jau keliasdešimt metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja to daryti kaip masinės organizuotos atrankos tyrimų. Vietoj to rekomenduojama tyrimus atlikti tik tada, kai gerai informuoti pacientai to pageidauja ir drauge su gydytoju nutaria, kad jie būtini. Todėl nežinia, ar Lietuvai tikrai verta toliau tęsti masinį vyrų tyrimą”, – pabrėžia ekspertė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Agnė Zuokienė neišsisukinėja: “Tokie tyrimai yra labai nepatikimi – net penktadalis tyrimų neparodo susirgimo, o dešimtadalis tyrimų rodo ligą, kai jos net nėra. Todėl kol kas masiškai pasaulyje savo vyrų netiria jokia valstybė. Ar Lietuva tokia turtinga, kad gali leisti sau taip išlaidauti?” – stebisi parlamentarė. “Viešai apie šią problemą kalbėti nedrįsta niekas, bet užkulisiuose nuolat verda diskusijos dėl to, kad paleista masinio prostatos tyrimo mašina naudingiausia yra reagentus ir medikamentus tokiems tyrimams tiekiančioms farmacijos kompanijoms”, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, kur kas tikslingiau būtų išplėsti dabar tik dviejuose didmiesčiuose nemokamai atliekamų storosios žarnos vėžio tyrimų programą – mirštamumo nuo šios ligos rodikliai Lietuvoje yra labai aukšti.
D.Jankauskienė taip pat pritaria, kad storosios žarnos tyrimus reikia išplėsti iki nacionalinio lygmens. Anot specialistės, tai, kad ši programa dar neišplėtota, kol kas ir yra didžiausia Lietuvos prevencinių tyrimų sistemos spraga.
Tačiau už šias programas atsakinga sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nesutinka, kad prostatos tyrimai yra ne tokie svarbūs kaip storosios žarnos ligų diagnostika. “Ministerija privalo atsižvelgti į visų pusių interesus – ir yra tikrai nemažai tvirtinančiųjų, kad masinis prostatos tyrimas padeda išsaugoti daugelio vyrų gyvybes. Koks triukšmas kilo jau vien tada, kai truputį susiaurinome nemokamai tiriamų vyrų amžiaus grupę”, – argumentus pateikia viena ministerijos vadovių.

Neinformuoti apie nemokamus tyrimus

Ekspertai taip pat padarė išvadą, kad vienas prevencinių programų trūkumų yra nepakankama informacijos apie juos sklaida. Iš tiesų, Lietuvoje žmonės apie galimybę nemokamai pasitikrinti dėl gyvybei pavojingų ligų sužino tik tada, kai apsilanko pas savo šeimos gydytojus – didžioji jų dalis pastaraisiais metais jau patys siūlo sudalyvauti nemokomose programose tiems savo pacientams, kurie priklauso tiriamajai amžiaus grupei.
Tačiau aktyvia informacine programa tokių pastangų pavadinti tikrai negalima. Ar neturėtų visose poliklinikose, pačiose matomiausiose vietose būti skelbiama ryški, dėmesį atkreipianti reklama apie nemokamas patikras? Dabar ten – spalvoti plakatai ir bukletai su vaistų gamintojų reklama.
36-erių vilnietė Veronika Griniuvienė pasakoja siuntimą nemokamam tepinėliui vienoje sostinės poliklinikų gavusi tik tada, kai pati jo paprašė, kažkur išgirdusi, kad turi teisę į jį kartą per trejus metus. “Jau nekalbu apie kokią nors aktyvią sistemos strategiją. Pavyzdžiui, Škotijoje gyvenanti mano pusseserė kelis kartus per metus elektroniniu paštu gauna priminimus apie tai, kada ir kokius prevencinius tyrimus ji gali atlikti už valstybės pinigus”, – pasakoja pašnekovė.
Du vaikus auginanti Garliavos gyventoja Ramunė Valeikienė taip pat tik iš “Veido” sužinojo, kad turi teisę nemokamai padengti silantu krūminius savo vaikų dantis. “Nieko apie tai negirdėjau nei mokykloje, nei poliklinikoje. Neseniai patys atlikome šią procedūrą privačiame kabinete – už 4 dantukų silantavimą sumokėjome 120 Lt”, – pasakoja moteris.
Valstybinių programų trūkumai ypač išryškėja lyginant jas su privačiomis iniciatyvomis. Turbūt ne vienas lietuvis, paklaustas, ar žino kokią nors krūties vėžio prevenciją vykdantį projektą, pirmiausia paminėtų rožiniu kaspinu pažymėtą “Nedelsk” iniciatyvą, kuriai vadovauja A.Zuokienė. Šiuo atveju valstybė galėtų tik pasimokyti veiklos efektyvumo iš privataus fondo. “Mes patys su savo autobusiuku važiuojame į atokiausius, mažiausius Lietuvos miestelius, prieš tai ten pasiuntę savo savanorius, kurie su seniūnijų, šeimos gydytojų pagalba atlieka išankstinę moterų registraciją, todėl nuvykę dirbame net šlapiomis nugaromis”, – pasakoja Seimo narė. Ji yra suskaičiavusi, kad per 2009 m. “Nedelsk” autobusėliuose buvo aptikta 100 įtartinų krūties vėžio atvejų, o visas organizacinis darbas kainavo tik 35 tūkst. Lt. Tuo tarpu per tuos pačius metus valstybinei programai buvo išleista 4,2 mln. Lt ir rasta 140 krūties vėžio atvejų.

6 Lietuvoje vykdomos prevencinio ligų tikrinimo programos

Gimdos kaklelio piktybinių navikų
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.) Patikrinta žmonių (tūkst.)
2004 0,7 17 62
2006 1,9 50 89
2008 4,9 85 127
2010 3,5 49 101
Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų – kartą per trejus metus joms nemokamai atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.

Krūties vėžio
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.)    Patikrinta žmonių (tūkst.)
2005 0,2 13 4
2006 2,1 86 48
2008 3,6 91 52
2010 3,8 68 61
Programa skirta moterims nuo 50 iki 69 m. – kartą per dvejus metus joms nemokamai atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus.

Priešinės liaukos vėžio
Metai    Išleista (mln. Lt)    Panaudota galimų lėšų (proc.)    Patikrinta žmonių (tūkst.)
2006 4,9 103 98
2008 7,4 89 126
2010 4 46 76
Programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 m. ir vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu – jie nemokamai tikrinami kartą per dvejus metus.