Dauguma kelialapius iškovojusių olimpiečių jau pakeliui į Londoną. O kokiu ritmu gyvena tie sportininkai, kuriems iki kelialapio trūko visai nedaug, bet dėl to, kad patyrė traumų, atrankos varžybose pristigo jėgų ar sėkmės, jie bus priversti olimpines kovas stebėti per televiziją?

Iki olimpinių kovų pradžios neliko nė dviejų savaičių. Visi olimpiniai kelialapiai jau išdalyti, o į Londoną vykstantys atletai žino, kad kita tokia proga pasivaržyti bus suteikta negreitai – po ketverių metų. Ir tą galimybę vėl teks išsikovoti. Kiek džiaugsmo suteikia išsvajotas olimpinis kelialapis ir kiek nuoskaudos tenka nuryti jo nepelnius, geriausiai žino tie, kuriems abu šiuos jausmus teko patirti.
Palyginti su 2008 m. Pekino olimpinėmis žaidynėmis, patyrusių individualių sporto šakų atstovų, dalyvavusių daugiau nei vienoje olimpiadoje, Londone bus beveik trečdaliu mažiau. Šiųmetėje rinktinėje nepamatysime viso būrio gerai pažįstamų olimpiečių. Vieni sportininkai, tokie kaip trejų olimpinių žaidynių dalyviai dviratininkė Edita Pučinskaitė, baidarininkas Alvydas Duonėla ar net ketveriose žaidynėse dalyvavęs ir du medalius pelnęs penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis, jau baigė karjerą, kitų Londone nebus dėl atrankos varžybose patirtų nesėkmių ar olimpinę svajonę sudaužiusių traumų. Tarp tokių senbuvių esama tikrų rekordininkų: nepamatysime ketverių žaidynių dalyvių ėjikės Sonatos Milušauskaitės, trijose olimpiadose kovojusių plaukikų Rolando Gimbučio ir Sauliaus Binevičiaus.

O praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dėl dopingo skandalo teisės dalyvauti olimpiadoje bei Europos vicečempiono titulo neteko ir 21 metų sunkiaatletis Aurimas Didžbalis. Sankcijos pritaikytos paaiškėjus, kad sportininko šlapimo mėginyje, paimtame 2012 m. Europos sunkiosios atletikos čempionato metu, aptikta medžiagų, kurios viršija leistiną normą.

Be to, už šių žaidynių borto liko badmintonininkas Kęstutis Navickas.

Penkiakovininkų rokiruotė

Edvinas Krungolcas, kol kas dalyvavęs dvejose olimpinėse žaidynėse, penkiakovininkų pasirodymą Londone stebės kaip žiūrovas. Prieš ketverius metus Pekine triumfavusiam sportininkui olimpines kortas sumaišė kojos trauma. Šiuo metu nuo penkiakovės besiilsinčiam atletui olimpinis kelialapis iš rankų išslydo dukart: prieš 2000 m. Sidnėjaus žaidynes pritrūko sėkmės, o šiemet ginti vicečempiono titulo neleido trauma.
„Kartėlis lieka ilgam, gali būti, kad jį dar labai ilgai jausiu – vis pagalvosiu, kad jeigu būčiau ten buvęs, viskas būtų kitaip. Bet nieko nepadarysi. Kada buvo skaudžiau likti namie? Turbūt per 2000-ųjų olimpines žaidynes. Juk tai būtų buvusi pirmoji mano olimpiada. Tokie startai labai svarbūs žiūrint į ateitį. O dabar tiesiog taip susiklostė aplinkybės“, – dėl skirtingų priežasčių praleistas žaidynes lygina sportininkas.
Olimpiniams medalininkams E.Krungolcui ir A.Zadneprovskiui nevykstant į žaidynes, savo progos sulaukė Justinas Kinderis, anksčiau turėdavęs užleisti vietą patyrusiems penkiakovės meistrams, nes olimpinėse žaidynėse šaliai daugiausiai gali atstovauti keturi penkiakovininkai – du vaikinai ir dvi merginos. Londone bus trys mūsų šalies atstovai – debiutantai J.Kinderis ir Gintarė Venčkauskaitė bei antrose žaidynėse dalyvausianti šių metų Europos čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Nors J.Kinderiui tai bus pirmoji olimpiada, jis gana patyręs ir labai stiprus sportininkas. Kokios mūsų penkiakovininkų galimybės? Yra galimybių iškovoti du medalius, jie pajėgūs tai padaryti, o ar tie medaliai bus iškovoti – matysime“, – kolegų galimybes vertina E.Krungolcas.

Nepasiseka ir vicečempionams

Kovas Londone praleis ir trejų olimpinių žaidynių dalyvis imtynininkas Mindaugas Ežerskis. „Aišku, kad skaudu. Bet laikas gydo žaizdas, todėl po truputį praeina. Kai esi įsitikinęs, kad darbą padarysi, bet jo nepavyksta atlikti, lieka apmaudas. Ir planai iš karto keičiasi – norėjau olimpiadoje kuo geresnį rezultatą parodyti, o dabar tenka padėti ruoštis kitiems komandos nariams. Olimpiada dažnai atskleidžia, kad pasirodymui įtakos turi ne vien pajėgumas, – neretai svarbesnis tampa imtynininko noras, psichologija ir vidinis susitvardymas. Abu mūsų olimpiečiai – Aleksandras Kazakevičius ir Edgaras Venckaitis yra pajėgūs ir gali pasiekti daugiau, nei iš jų tikimasi. Jiems reikėjo patekti tarp 18 stipriausių pasaulyje savo svorio kategorijos imtynininkų, taigi atranka buvo labai sunki, konkurencija didžiulė. Ne man vienam nepasisekė“, – šyptelėjo imtynininkas.
Mūsų šalies imtynininkai iš kovo mėnesį vykusio Europos čempionato grįžo itin gerai nusiteikę. Senojo žemyno pirmenybių sidabrą iškovojo M.Ežerskis, pirmą svarų suaugusiųjų varžybų bronzos medalį pelnė A.Kazakevičius, o vyrų komanda šoktelėjo į iki tol Lietuvos imtynių istorijoje neregėtas aukštumas – šeštą vietą. Vis dėlto po šio triumfo patirties nestokojantis M.Ežerskis užsiminė, kad po mėnesio lyderiai gali būti jau kiti. Ir, deja, buvo teisus.
Imtynininkai į Londoną galėjo pakliūti gerai pasirodydami 2011-ųjų pabaigoje vykusiame pasaulio čempionate arba šiemet surengtuose trijuose papildomuose atrankos turnyruose – Kinijoje ir Bulgarijoje balandį arba Suomijoje gegužę. „Kinijoje nepavyko, todėl vykdami į Suomiją žinojome, kad kitos galimybės nebus. Greičiausiai šis žinojimas ir sutrukdė. Prisiminus, kad tai paskutinis šansas, galbūt ir sudrebėjo kojos, – prisipažino imtynininkas, ir Kinijoje, ir Suomijoje pralaimėjęs pusfinalio kovą ir likęs per vieną žingsnį nuo olimpinio kelialapio. – Bet gyvenimas tuo nesibaigia, reikia žiūrėti į priekį“, – prisimindamas trenerio žodžius, liūdesį šalin veja M.Ežerskis.

Planus jaukiančios traumos

Pasitraukus garsiosioms mūsų plento dviratininkėms, nelikus vyrų treko rinktinės, šiek tiek sumažėjo dviratininkų komanda, o Londono olimpiniame treke rungtyniaus vienintelė Simona Krupeckaitė. „Dviratininkų komandą sudaro penki žmonės, dar trys priklauso rezervui. Jei ne Vilijos Sereikaitės trauma, mūsų persekiotojų komanda nebūtų atsidūrusi rezervo sąraše. Prieš Europos čempionatą merginos nuo varžovių buvo gerokai atitrūkusios, be vargo būtų iškovojusios kelialapį, bet koją pakišo traumos, nuo kurių, deja, niekas nėra apsaugotas. Apskritai šį sezoną patyrėme nemažai visokių nesėkmių, tiek traumų seniai nėra buvę“, – apgailestauja Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinis sekretorius Vaclovas Šiugždinis.
Šį sezoną traumos dviratininkus tikrąja šio žodžio prasme persekiojo. Gintarė Gaivenytė pernai vasarą patyrė labai sunkią stuburo traumą, bet sugebėjo atsigauti ir tik griežtas teisėjo verdiktas lėmė, kad ji kartu su S.Krupeckaite neiškovojo komandinio sprinto rungties kelialapio. Per lemiamas atrankos varžybas lūžęs raktikaulis užkirto kelią į Londoną Aušrinei Trebaitei, kuriai tereikėjo aplenkti vieną silpnesnę varžovę. Prieš kelis mėnesius per lenktynes raktikaulį susilaužė Ramūnas Navardauskas. Laimė, jis spėjo atsigauti ir net po vieno prestižinių daugiadienių „Giro d‘Italia“ lenktynių etapo apsivilko lyderio marškinėlius. Nespėjusi atsidžiaugti pagaliau iškovotu kelialapiu, iki žaidynių likus nepilnam mėnesiui per treniruotę delnikaulį susilaužė ir dar kelis pirštus išsinarino tarp šešiolikos stipriausių BMX dviratininkių patekusi Vilma Rimšaitė.
„Kas galėjo pagalvoti, kad nutrūks dviračio grandinė, juk tos grandinės nėra tokios paprastos“, – dėl lyg lavina užgriuvusių dviratininkų traumų apgailestauja V.Šiugždinis.
Grandinė nutrūko prieš pat kalną, greitis buvo didelis, tad V.Rimšaitė į viršukalnę trenkėsi visa jėga. „Vilma vyks į Londoną, bet praleidus tam tikrą laiką kovoti bus sudėtinga“, – sakė LDSF gen. sekretorius.

Kada finišuoti nebereikia

Pastarosiose ketveriose žaidynėse buvusiai stipriai ir gausiai plento dviratininkių rinktinei, kaip galiausiai paaiškėjo, Londone atstovaus viena Rasa Leleivytė. „Kai rungtyniavo mūsų plento žvaigždės – keturios merginos, galėjo stipriai padėti ir viena kitai, ir tai lyderei, kuri tą dieną jausdavosi stipriausia. Dabar ta pagalba kuklesnė, tenka sprinto savybių turinčiam žmogui bandyti savo jėgomis siekti rezultato. R.Leleivytė pasižymi stipriu finišu, bet jai vienai teks jį su pirmąja grupe pasiekti. Jeigu į finišą atvažiuosi su antrąja grupe, finišuoti jau nebereikės“, – juokauja V.Šiugždinis.
Norint turėti ir išlaikyti vyrų treko rinktinę, reikia daugybės pinigų. Visų pirma dviratininkus reikėtų pervilioti iš užsienio klubų, pasiūlyti panašius kontraktus. Merginas pavyksta išlaikyti todėl, kad trekininkių rinktinę finansuoja Lietuvos olimpinis sporto centras. Už aukštus rezultatus gaunama tam tikra pinigų suma, kurios pakanka tiek trekininkėms Lietuvoje išlaikyti, tiek į varžybas važinėti. „Jeigu bent viena šios sistemos dalelė sugriūtų, neliktų ir moterų treko rinktinės, – perspėja LDSF gen. sekretorius. – O įvairūs etapai dažnai vyksta tolimose šalyse – Australijoje, Kinijoje, Kolumbijoje ir pan., todėl kelionės labai iškrausto mūsų kišenes.“

Kazio Steponavičiaus, Lietuvos misijos vadovo pavaduotojo, LTOK olimpinių sporto programų direkcijos direktoriaus, komentaras

Tikėjome, kad kelialapius iškovos patirties turintys ir ne kartą olimpinėse žaidynėse dalyvavę Edvinas Krungolcas, Mindaugas Mizgaitis, Mindaugas Ežerkis, treko persekiojimo komanda, plento moterų rinktinė – tikėjomės, jog bus trys merginos, o liko tik viena. Manėme, kad ir boksininkai Daugirdas Šemiotas bei Vitalijus Subačius vyks į Londoną. Iš debiutantų galima paminėti tenisininką Ričardą Berankį, kurį reitingų lentelėje žemyn nustūmė trauma, o vardinio kvietimo jis negavo. Yra šiokių tokių nusivylimų, bet Venesueloje vykęs krepšininkų atrankos turnyras puikiausiai parodė, kokia yra konkurencija ir kaip sunku patekti į olimpiadą.
Dar reikia pridurti, kad ne vienoje šalyje varžovai turi visai kitokias sąlygas sportuoti, gauna visai kitokį finansavimą. Mūsų olimpiečiai pagal išgales buvo optimaliai finansuojami, didžiausio meistriškumo sportininkais stengėmės ir finansiškai, ir kitaip pasirūpinti, bet vis tiek mums nėra ko lygintis su kitų šalių varžovais. Nereikia žiūrėti į tolimas turtingas šalis – puikiai žinome, kokios sąlygos sudarytos ir koks finansavimas skiriamas kaimyninėje Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Todėl pagal mūsų šalies pajėgumus – ir ekonominius, ir finansinius – 63 olimpiečiai su vyrų krepšinio komanda yra labai puikus rezultatas.