Rudens tvarkaraštyje numatyta daug rimtų verstinių veikalų ir netgi rimtoms knygoms skirtas Vilniaus knygų festivalis.

Liko dešimt dienų iki antrojo Vilniaus knygų festivalio, rugsėjo 13–15 dienomis rengiamo Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas“. Kaip teigia viena jo organizatorių, knygyno „Eureka!“ direktorė Eurika Stogevičienė, rudeninis knygų forumas ketina išlaikyti pernykštį formatą – bus jaukus, kamerinis, orientuotas į rimtąją literatūrą ir intelektualų skaitytoją. „Atsiribojame nuo vienadienių skaitalų, todėl ne visoms pageidaujančioms festivalyje dalyvauti leidykloms suteikiame tokią galimybę. Tiek dėl vietos stokos, tiek dėl leidinių pobūdžio egzistuoja tam tikras filtras, tačiau šįmet laukiame net 42 leidyklų“, – tvirtina organizatorė.
Vilniaus knygų festivalis sumanytas kaip atsvara žiemą vykstančiai tarptautinei Vilniaus knygų mugei ir stengiasi atkreipti skaitytojų dėmesį į tuos leidinius, kurie pasirodo pavasario bei vasaros laikotarpiu, kai domėjimasis literatūros naujienomis būna nuslopęs, vyksta mažiau knygų pristatymų.
„Mes šiuo festivaliu pernai buvome labai patenkinti. Bent jau leidėjams, kurie dirba su rimtesne literatūra, jis tikrai reikalingas, nes tokios knygos vis labiau užgožiamos ir knygynuose, ir bibliotekose. Skaitytojų jos turi, tačiau nėra struktūrų, kurios tokius leidinius populiarintų, nėra orientyrų. Neturime leidinio, kuris nuolat reprezentatyviai pristatytų skaitytojams naujienas“, – pabrėžia leidyklos „Kitos knygos“ vadovas Gediminas Baranauskas, atkreipdamas dėmesį, kad festivalio programoje numatytos ir diskusijos apie leidybos politiką Lietuvoje, lietuviškąją kontrkultūrą bei literatūros reikšmę nūdienos visuomenei.
Pernai festivalio programos renginiuose didžiumą auditorijos sudarė akademinis jaunimas, kuriam „Titaniko“ erdvės geriau pažįstamos, tačiau, pasak E.Stogevičienės, tai nėra apgalvotas organizatorių siekis. Vakarais Vilniaus knygų festivalis, kaip ir pernai, pasklis po miestą: literatūriniai skaitymai, koncertai ir protmūšiai vyks Rašytojų klube, kavinėje „Bix“, knygyne „Mint Vinetu“ ir kitose sostinės erdvėse.

Apie imperijas – faktais ir beletristika

Vilniaus knygų festivaliui rengiasi ir leidykla „Baltos lankos“, numačiusi britų žurnalisto politologo Edwardo Lucaso knygos „Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus“ pristatymą.
Autorius – ilgametis žurnalo „The Economist“ bendradarbis, bendradarbiaujantis su „The Independent“, BBC ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Išaugęs Rytų Europai prijaučiančių britų intelektualų šeimoje, E.Lucasas visą gyvenimą žurnalisto plunksna kovojo su komunistiniu režimu. 1990–1994 m., aižėjant komunistiniam blokui, gyveno Baltijos valstybėse, 1990-aisiais atvykęs į Vilnių gavo pirmąją atkurtos Lietuvos Respublikos vizą Nr. 0001, įrašytą Vilniaus oro uoste tuometinio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo ranka.
Ši knyga – antras jo darbas apie šiuolaikinės Rusijos politiką (pirmoji knyga – „Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams“ lietuviškai išleista 2008 m.). „Šnipai domino mane studentą, aktyvistą ir žurnalistą, iš pradžių Londone, o vėliau ir už geležinės uždangos“, – neslepia autorius, knygoje pateikiantis įdomios medžiagos apie apie šiuolaikinės Rusijos saugumo institucijų bei jų bendradarbių veiklos metodus. Dalis knygos skirta Rusijos šnipų veiklai mūsų regione – tai turėtų itin dominti Lietuvos skaitytoją.
Kita „Baltų lankų“ rudeniška naujiena, Nobelio literatūros premijos laureato, Pietų Afrikos Respublikos rašytojo Johno Maxwello Coetzee romanas „Barbarų belaukiant“, taip pat narsto imperijų prigimtį ir jų įtaką mažų žmonių gyvenimui. Knygos pasakotojas – lojalus neįvardytos imperijos pareigūnas, pasienio miestelio teisėjas, kolekcionuojantis akmenis, kasinėjantis griuvėsius dykumoje ir šifruojantis paslaptingus rašmenis. Bet kartą mieste pasirodo pulkininkas ir pradeda žūtbūtinę kovą su barbarais – etniniais vietos gyventojais. Graužiamas sąžinės, romus teisėjas stoja jų ginti ir, savo nuostabai, virsta imperijos priešu…

Savęs paieškų džiunglėse

„Kitos knygos“ Vilniaus knygų festivaliui rengia prancūzų literatūros „chuligano“ Michelio Houellebecqo romaną „Žemėlapis ir teritorija“. Ne veltui jo pristatymas „Titanike“ kviečia diskutuoti apie tai, ar leidžiama juoktis iš viso pasaulio… Romano pasakojimas konstruojamas įtraukiant daugybę spalvingų personažų ir netikėtų siužeto vingių. Pagrindinis veikėjas Jedas Martinas yra menininkas, kuriam sėkmę pelno įžymybių fotografijos (tarp jų – ir rašytojo M.Houellebecqo). Palaidojęs seną tėvą ir sendamas pats, Jedas vis tebebando atrasti dvasinę ramybę.
Autobiografinės knygos „Kam būti laimingai, jeigu gali būti normali?“ autorė Jeanette Winterson antraštei pasirinko frazę, kurią šešiolikmetė išgirdo iš savo mamos, kai pasiryžo išsikraustyti iš namų. Šiame pasakojime sutiksime mergaitę, kuriai motina neleisdavo skaityti knygų, nes pati skaitė tik Bibliją ir kartu su vietinės sekmininkų bendruomenės nariais laukė pasaulio pabaigos, laikydama revolverį virtuvės stalčiuje. Galiausiai, pasitelkusi bendraminčius, įmotė atliko merginai egzorcizmo apeigas, bet veltui – ši laikėsi savo pasirinkto kelio.
„Aš tikiu, kad meilė visais savo pavidalais yra aukščiausia vertybė ir vienintelis dalykas, kuris neleidžia mums vienam kito sunaikinti. Meilė yra verta visų pastangų. Meilė yra verta geriausiųjų iš mūsų. Būtent ji yra visų mūsų galimybių pradžia. Tai mūsų galimybė tapti iš tikrųjų žmonėmis“, – tikina J.Winterson.

Lauks seni pažįstami

Nepagailės naujienų rudenį ir šalies leidybos rinkos lyderė „Alma littera“. Jau rugsėjį knygynus turėtų pasiekti lietuvių skaitytojams gerai pažįstamo Johno Irvingo romanas „Viename asmenyje“. Pagrindinis veikėjas, „seksualinis įtariamasis“ Bilis, jame pasakoja tragikomišką istoriją, trunkančią ilgiau nei pusę šimtmečio. Knygoje sutinkame daugybę Bilio draugų ir mylimųjų, kuriuos sunku įsprausti į visuomenės nustatytus rėmus. Kartu tai ir meilę be atsako patyrusio vienišo žmogaus portretas, jo pastangos nugyventi savo gyvenimą prasmingai.
Lietuviškai skaitysime ir pirmąjį „Hario Poterio“ autorės Joanne K.Rowling suaugusiems skaitytojams skirtą kūrinį „Netikėta vakansija“. Tai didelis romanas apie mažą miestelį, kuriame iš pažiūros viešpatauja idilė: akmenimis grįstą turgaus aikštę puošia gėlynai, vitrinas – krepšiai su gėlėmis, ant kalvos stūkso senas vienuolynas. Tačiau netikėta visų mylimo apylinkės tarybos nario mirtis ir atsiradusi laisva vieta taryboje į dienos šviesą išvelka už dailių fasadų slypinčius juodulius. Netrukus miestelis pasidalija į kelias stovyklas, kuriose kaunasi ne vien politikai, bet ir turtingieji su vargšais, paaugliai su tėvais, žmonos su vyrais, mokytojai su mokiniais… Sąmyšį dar labiau pakursto įsilaužėlis į tarybos interneto svetainę, pasirašantis velionio šmėklos vardu; kuris vieną po kitos atskleidžia tariamai garbių piliečių paslaptis ir gūdžiausias nuodėmes.

Vaizdais ir tekstais atgyjanti istorija

O „Tyto alba“ spaudai rengia Madeline’s Miller romaną „Achilo giesmė“, pernai Jungtinėje Karalystėje apdovanotą „Orange“ premija už geriausią grožinės literatūros debiutą. Dešimtmetį klasikinės filologijos dėstytojos rašyta knyga įkvėpta Homero „Iliados“ motyvų, kuriuos autorė stengiasi interpretuoti kinematografiškai gyvai. Achilas čia – „geriausias iš graikų“, tvirtas, miklus gražuolis. Patroklas – nerangus karaliaus sūnus, ištremtas iš savo tėvynės. Rizikuodami užsitraukti dievų rūstybę, juodu tampa draugais ir meilužiais. Netrukus atkeliauja žinia, kad Trojos karalaitis Paris pagrobė Spartos karaliaus žmoną Helenę, ir visi Graikijos didvyriai pakviečiami į žygį prieš Troją. Achilas prisideda prie žygio, o meilės draskomas Patroklas nuseka jam iš paskos. Bet lemties deivės moiros pareikalauja siaubingos aukos…
Turėtų pasirodyti ir brito Simono Sebago Montefiore’s sudarytas žymių pasaulio asmenybių kalbų rinkinys „Kalbos, pakeitusios pasaulį“. Sudarytojo manymu, tokius tekstus privalėtų būti perskaitęs kiekvienas politikas ir viešojoje erdvėje besireiškiantis žmogus. Pasirinktieji oratoriai priklauso įvairioms šalims ir epochoms, nuo pranašų Jėzaus ir Mahometo iki Abrahamo Lincolno, Winstono Churchillio ir Nelsono Mandelos, tačiau visus juos sieja pavydėtinas kalbų įtaigumas.
Tuo pačiu pasižymės ir garsioji Shelo Silversteino alegorija „Dovanų medis“. Kūrinio pasakotoja – obelis, primenanti motiną. Ji susipažįsta su mažu berniuku ir visą gyvenimą jam laiminga atiduoda viską, ką turi. Galiausiai iš obels telieka kelmas senoliui, kuriuo virsta berniukas, prisėsti. Paties autoriaus iliustruota knyga, kaip ir Antuano Saint Exupery „Mažasis princas“, užsienyje turi ištisus savo gerbėjų klubus, tačiau Lietuvoje iki šiol buvo nežinoma.