BFL

Vadinamajai Liustracijos komisijai apsvarsčius paskutines dvi bylas, ji savo darbą baigs. Visuomeniniais pagrindais dirbantys komisijos nariai rinksis tik tuo atveju, kai bus gauta naujų dokumentų apie slaptą asmens bendradarbiavimą su sovietų represinėmis institucijomis.

Komisijos ataskaitą trečiadienį svarsčiusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas sakė, kad komisija savo užduotį atlikto.

“Pasiteisino (komisijos veikla – BNS). Pusę tūkstančio peržiūrėtų bylų nėra mažai. Bent galime pasakyti, kad archyvuose, kiek galėjome, tiek radome duomenų, – sakė jis žurnalistams. – (…) Archyvas nėra begalinis, visi dokumentai, kur dar buvo galima ką nors surasti, peržiūrėti įvairiais kampais.”

A. Anušauskas prisiminė, kad dar 1998 metais Seimui svarstant Liustracijos įstatymą, jis buvo pateikęs ekspertinę nuomonę, kad gali būti sužinota apie 2 tūkst. asmenų bendradarbiavimą su KGB.

Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos (vadinamosios Liustracijos komisijos) duomenimis, 1999 metais bendradarbiavę su KGB prisipažino 1589 žmonės. Jų pavardės neskelbiamos, tokią apsaugą jiems garantuoja įstatymas.

Nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų komisija apsvarstė 449 bylas.

NSGK pirmininkas pabrėžė, kad realiai darbas padarytas per pastarąjį penkmetį.

“2000-2004 metais tas klausimas buvo visai ignoruojamas, tada, jeigu neklystu, du žmonės apsvarstyti. Nuo 2005 metų apsvarstytos 449 bylos, iš jų 307 – 2010 metais”, – vardijo A. Anušauskas.

Slapta bendradarbiavę su KGB ir to neprisipažinę nustatyti 57 asmenys. 20 jų Liustracijos komisijos sprendimus apskundė teismams, 12 teismai panaikino.

“Dar liko porą bylų baigti svarstyti. Įstatyme nėra numatyta, kad Liustracijos komisija baigia savo funkcionavimą. Jeigu atsiras naujų duomenų, kartais atsiranda archyvai, ji gali vėl pradėti veikti”, – sakė A. Anušauskas.

Tačiau dabar liustracijos procesas pereina į kitą etapą – KGB dokumentų viešinimą.

A. Anušauskas pabrėžė, kad nuo viešumo bus apsaugoti tik patys prisipažinusieji – kitų, net tų, kuriuos svarstė Liustracijos komisija ir kurių nepripažino bendradarbiavusiaisiais, pavardės bus paviešintos.

“KGB dokumentai turi būti skelbiami be kokių nors išlygų, kurios nenumatytos įstatyme, be jokio subjektyvumo”, – sakė NSGK vadovas.

Skaičiuojama, kad 1940-1991 metais su sovietų KGB ir kitomis represinėmis struktūromis slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Iki 1990-ųjų balandžio buvo sunaikintos 36 237 agentų asmens ir darbo bylos, iš Lietuvos 8539 tokios bylos.