Lietuvos visuomenė dar nesubrendusi įstatymu įteisinti asmenvardžių rašymą dokumentuose visais lotyniško pagrindo rašmenimis, bet anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LRRA) atstovaujantis parlamentaras Michalas Mackevičius.

Ketvirtadienį Seimui atmetus Vyriausybės parengtą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris būtų leidęs asmens dokumentuose pavardes rašyti visais lotyniško pagrindo rašmenimis, LLRA atstovas pareiškė, kad jam gėda dėl Lietuvos.

“Man gėda dėl mano tėvynės Lietuvos”, – žurnalistams sakė M.Mackevičius.

Jis dėkojo premjerui Andriui Kubiliui, kurio dėka toks projektas bent jau buvo parengtas ir pateiktas Seimui.

“Norėčiau padėkoti premjerui, nors Lietuvos visuomenė gal ir nesubrendusi priimti tokį įstatymą. Bet vis dėlto tai buvo jau nemenkas pirmas žingsnis padarytas, yra supratimas, kur reikia eiti, kur Europa eina, kaip visur yra. 30 žmonių Seime šitai jau supranta. Kad dauguma dar to nesupranta, labai gaila”, – ketvirtadienį M.Mackevičius komentavo parlamentarų sprendimą atmesti Vyriausybės projektą dėl asmenvardžių rašymo.

Lietuvos lenkų atstovas teigė esąs optimistas ir tikįs, kad anksčiau ar vėliau pavardžių rašymas dokumentuose ne tik lietuviškais rašmenimis Lietuvoje bus įteisintas.

Jis balsavo prieš konservatorių Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko projektą, nes šis esantis nacionalistinis.

“Man atrodo, kad šitam projektui pritrūko preambulėje dar parašyti “Lietuva – lietuviams”, “Juden – raus” ar dar ką nors. Ne tuo keliu einame”, – pareiškė jis.

Seimas ketvirtadienį atmetė Vyriausybės pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris būtų leidęs asmens dokumentuose pavardes rašyti ne tik lietuviškais, bet visais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Tuo metu po pateikimo pritarta alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje.

Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis prašo lenkų tautinė mažuma, Vyriausybė taip pat argumentavo, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas “neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba”.