Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Dar neseniai Lotynų Amerikoje buvo pasiektas visų laikų rekordas: net keturios prezidentės buvo moterys. Tačiau Argentinos ir Kosta Rikos prezidentės iš valdžios viršūnės jau pasitraukė. Jeigu Brazilijos lyderė Dilma Rousseff bus nušalinta dėl apkaltos, Lotynų Amerikoje beliks vos viena moteris prezidentė.

Brazilijos lyderė 68 metų Dilma Rousseff dėl jai gresiančios apkaltos ant kojų sukėlė visas tarptautines moterų teises ginančias organizacijas. Nors Brazilijos įstatymų leidėjai prezidentę kaltina finansinėmis nuodėmėmis, daug kam jos apkalta atrodo tik kaip dar vienas mėginimas susidoroti su konkurente moterimi, o pati Dilma tai vadina tikru „coup d’etat“ (valstybės perversmu). „Praeityje perversmai buvo vykdomi automatais ir tankais. Šiandien pakanka plikų rankų, kuriomis suplėšoma Konstitucija“, – save kaip sąmokslo auką Brazilijos žurnalistams pateikia D.Rousseff.

„Brazilija išgyvena liūdną akimirką, tačiau, nepaisant to, Brazilija – didi šalis, kurios visuomenė sugebėjo įveikti autoritarizmą ir sukurti puikiai veikiančią demokratiją. Mūsų žmonės yra labai darbštūs ir be galo vertina laisvę. Neabejoju, kad jie įveiks bet kokią kliūtį“, – sako prezidentė, kurios tėvai, išeiviai iš Bulgarijos, savo dukrai įskiepijo kovingą ir tvirtą dvasią.

D.Rousseff pareiškė, kad jos „siela švari“ ir kad ji yra pasirengusi toliau vadovauti šaliai bei likti viena svarbiausių žaidėjų.

Toji dvasia dar labiau sustiprėjo Dilmai prisidėjus prie pasipriešinimo režimui judėjimo. Dėl pogrindinės veiklos ir socialistinių nuostatų 1970–1972 m. D.Rousseff buvo netgi kalinama ir žiauriai kankinama. Užtat, kaip sako ji pati, išmoko apsiginti ir išgyventi net sudėtingiausiomis sąlygomis.

Dabar didžiausios Pietų Amerikos valstybės prezidentė savo gynybai išnaudoja kiekvieną progą. Antai Jungtinėse Tautose iškilmingai pažymėti naujo susitarimo dėl klimato kaitos susirinkusiems viso pasaulio vadovams ir diplomatams D.Rousseff pareiškė, kad jos „siela švari“ ir kad ji yra pasirengusi toliau vadovauti šaliai bei likti viena svarbiausių žaidėjų, siekiant planetoje sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Visa tai jai gali pavykti tik laimėjus prieš savo oponentus. Jie D.Rousseff kaltina tuo, kad antrąją prezidento kadenciją ji laimėjo suklastojusi vyriausybės išlaidų duomenis ir nuslėpusi nuo rinkėjų tikrąją informaciją apie didžiulį šalies ekonomikos nuosmukį. Be to, šalį krečia ir korupcijos skandalas, susijęs su didžiausia energetikos bendrove. Su šia istorija susijęs ankstesnis prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva – būtent jis į didžiąją politikos sceną palydėjo Dilmą. Dabar atėjo jos eilė atsidėkoti. Manoma, kad norėdama apsaugoti buvusį prezidentą nuo teisėsaugos tyrimo D.Rousseff jį įdarbino savo administracijos vadovu.

Beje, jis – vienas iš nedaugelio vyrų, gavusių aukštas pareigas Brazilijai vadovaujant D.Rousseff. Kaip sako pati Brazilijos prezidentė, jeigu į vieną ar kitą poziciją pretenduoja vienodos kompetencijos vyras ir moteris, ji visada rinksis moterį. Ar tai nėra vyrų teisių pažeidimas? Jai nerūpi, nes Brazilijoje moterys apskritai pirmą kartą mėgaujasi tokiu realiu valdžios skoniu.

Tiesa, ministrų kabinete jų nedaug – tik šešios iš keturiasdešimties, t.y. apie 15 proc. Tačiau tai vis tiek Brazilijos rekordas.

Dilmai pirmą kartą tapus Brazilijos prezidente, Rio de Žaneire dirbęs Vokietijos leidinio „Der Sipegel“ korespondentas Jensas Glüsingas jos įgyvendintas permainas pavadino „lyčių revoliucija“.

Kaip feministė, prezidento poste būčiau mieliau išvydusi moterį, kuri laimėjo dėl savo nuopelnų. Deja, taip nenutiko. Vargu ar Dilma būtų tapusi prezidente be savo patrono palaikymo.

„Kur tik pažvelgsi, stikliniuose prezidentūros rūmuose – vien moterys. Moterys ministrės, patarėjos, moterys ekspertės ir sekretoriato darbuotojos. Tik padavėjai ir apsaugos darbuotojai čia yra vyrai. Dilmos Rousseff dėka vyriausybės ir prezidentūros rūmuose viską savo rankose laiko moterys“, – netikėtus įspūdžius aprašė J.Glüsingas, ketvirtame vyriausybės aukšte savo akimis regėjęs štai tokį vaizdą: planavimo ministrė Miriam Belchior skuba į susitikimą su personalo vadove Gleisi Hoffmann, su kuria tuoj aptars milijardinių investicijų, susijusių su skurdo mažinimu, programą. Pakeliui su ja pasisveikina Ideli Salvatti – moteris, atsakinga už vyriausybės ryšius su Kongresu. Tuo pat metu dviem aukštais žemiau spaudos sekretorė Helena Chagas atsako į interesanto skambutį, o dar kelios moterys priimamajame rengia spaudos apžvalgą.

Lyderė, bet marionetė?

Vis dėlto kai kurios Brazilijos feministės Dilmos veikla vis tiek nepatenkintos. Jų teigimu, tai, kad Brazilijos lydere pirmą kartą istorijoje tapo moteris, pergale galėtume laikyti tik tuo atveju, jeigu ji rinkimus būtų laimėjusi dėl savo charizmos. Deja, Dilma esą buvo už rankos atvesdinta į prezidentūrą savo pirmtako prezidento L.I.Lula da Silvos, o rinkėjai ilgai nesvarstydami balsavo už tą kandidatę, kurią palaikė jų dievinamas lyderis. O ir išrinkta Dilma esą veikia ne kaip savarankiška lyderė, o tik kaip buvusio prezidento favoritė.

Lyčių ir moterų studijų ekspertė akademikė Tania Navarro Swain savo tinklaraštyje po rinkimų, kuriuos laimėjo D.Rousseff, išreiškė ne džiaugsmą, o nusivylimą: „Kaip feministė, prezidento poste būčiau mieliau išvydusi moterį, kuri laimėjo dėl savo nuopelnų. Deja, taip nenutiko. Vargu ar Dilma būtų tapusi prezidente be savo patrono palaikymo.“

Dar labiau brazilus nuliūdino faktas, kad D.Rousseff mėgino išgelbėti buvusio prezidento kailį, skirdama jį savo administracijos vadovu. „Šiuo poelgiu ji ne tik pasmerkė savo pačios mandatą, bet ir patvirtino spėliones, kad yra tik marionetė“, – aiškina San Paulo universiteto politologas Christianas Lohbaueris.

D.Rousseff tokius kaltinimus atmeta, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais. Tiesa, su lyčių lygybe susijusius klausimus ji kartais sprendžia nei šiaip, nei taip, bet tai veikiau išimtys. Pavyzdžiui, visus suglumino jos keistas komentaras pasibaigus pirmosioms Brazilijoje čiabuvių sporto žaidynėms. Dilma pareiškė, kad žaidynėse naudotas senovinis kamuolys iš bananų lapų yra ne kas kita, kaip „protingojo žmogaus ir protingosios moters („homo sapiens ir moteriškosios sapiens“) evoliucijos ženklas.

Tačiau tokie nusišnekėjimai, kuriuos daug kas palaikė ne tik politiniu nekorektiškumu, bet ir seksizmu, nublanksta prieš kai kuriuos tikrai svarbius Dilmos sprendimus. Pavyzdžiui, Brazilijoje, kur kas dvi valandos nužudoma moteris, prezidentės iniciatyva moteržudystė pradėta klasifikuoti kaip sunkinanti žmogžudystės aplinkybė.

Ryškiausia politikos žvaigždė Pietų Amerikoje

Kad ir ką kalbėtų kritikai, faktas lieka faktu: visoje Lotynų Amerikoje tik kelios moterys gali pasigirti aukščiausiu valstybėje postu. „Argentinai dar neseniai vadovavo charizmatiškoji Cristina Fernandez Kirchner, Kosta Rikai – Laura Chinchilla. Čilės prezidentė tebėra Michelle Bachelet, Brazilijos – Dilma Rousseff. Pirmos dvi jau baigė savo kadenciją, o jeigu D.Rousseff neteks posto dėl apkaltos, visoje Lotynų Amerikoje liks tik viena lyderė – Čilės vadovė“, – skaičiuoja „The Telegraph“.