LR Prezidentės metinis pranešimas
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitė antrąjį metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitucija, apžvelgė padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ir užsienio politiką.
Prezidentės teigimu, trečią Nepriklausomybės dešimtmetį pradėjusi Lietuva yra teisingame kelyje ir jau subrendusi permainoms.
Pasak šalies vadovės, ekonomikos augimas, gerokai viršijęs prognozes, suteikia ekonominio optimizmo, tačiau būtiniausių paslaugų ir produktų kainos įpareigoja greičiau pertvarkyti šalies šilumos ūkį ir socialinę sistemą, neatidėlioti verslo ir nevyriausybinių organizacijų skatinimo priemonių.
“Ne 2020-aisiais ar 2030-aisiais, o būtent dabar, kai ekonomika įgauna potencijos, jai būtinas realus palaikymas. Todėl raginu visas ministerijas, tarnybas ir žinybas inventorizuoti savo darbus, planus, gaires ir strategijas ir rimtai susikaupti šiam darbui”, – pabrėžė Prezidentė.
Skaudžiausia ir sunkiausiai gydoma valstybės negalia Prezidentė ir šiemet įvardijo korupciją, ypatingai pabrėždama kovą su politine korupcija ir įstatymų leidybos skaidrinimą.
“Kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos”, – sakė Prezidentė.
Užsienio politikos srityje, pasak Prezidentės, svarbiausia – produktyvi narystė ES ir NATO bei konstruktyvi ir stabili kaimynystė.
Drauge su metiniu pranešimu Prezidentė pateikia visuomenei ir savo veiklos metinę apžvalgą, kurioje įvardytos Prezidentės iniciatyvos ir pasiekimai ginant šalies gyventojų interesus kovos su korupcija, teisingumo, ekonominės, socialinės ir kultūrinės aplinkos gerinimo bei užsienio politikos srityse. Antrųjų Prezidentės kadencijos metų prioritetas – korupcijos užkardymas ir energetinė šalies nepriklausomybė.
Komentarai (1)
Komentuoti
Loading ...
Susidaro įspūdis, kad LR prezidentė Dalia Grybauskaitė gyvena iliuzijų pasaulyje.
Kur jus matote poslinkius dėl tautos daugumos, dėl žmonių, nebent jie yra tik tiems, kas pakliuvo į nusipelnusiųjų gyventi geriau sąrašą.
Aš nesu ekonomistas, bet užėjus į bent koki tinklapį, atsakymus galima rasti straipsnių pavadinimuose. Koks gali būti atsigavimas, kai Lietuvos konkurencingumas ritasi žemyn, maistas Lietuvoje brangsta sparčiau nei Europoje, Lietuvoje kuriasi naujas visuomenės sluoksnis – prasiskolinusieji, emigracija baigėsi, prasidėjo evakuacija, korupcijos tyrimai – visuomenės mulkinimas, švariai pasidalinti milijonai ir t.t..
Ką ir kalbėti, kai minimali mėnesinė alga ir pensijos mažiausios Europoje, kaip ir patys atlyginimai, o kainos europietiškos. 80 proc. lietuvių mano gyvenantys socialiai neteisingoje visuomenėje. Milžiniška bedarbystė ir situacija negerėja. Tautiečiai, ypač perspektyvus jaunimas, tiesiog evakuojasi iš Lietuvos ir šioje srityje situacija nesistabilizuoja. Tai kur čia pagerėjimai?
Didžiausio cinizmo dar neteko girdėti, kai krizės metu partijos sau skyrė papildomus milijonus litų, o tai yra pinigai iš valstybės biudžeto, t.y. atimami iš mūsų visų.
O gal kas iš čia esančių skaitytojų mato atsigavimą? Manau ne. Vadinasi viskas tik demagoginės kalbos, kaip tarybiniais laikais, penkmečio normą įvykdėme anksčiau laiko ir su pertekliu, o kaip būdavo realiai?…
Kalbant apie šešėlį, tame tarpe ir korupcijos priežastis puikiai įvardijo A.J.Bačkis „GYVYBEI KYLA VIS NAUJI PAVOJAI, NES VERSLAS TURI TEISĘ Į MAKSIMALŲ PELNĄ, O POLITIKAI TEISĘ Į VERSLO PARAMĄ“ vadinasi visų bėdų bėdos yra „atkatai“.
O kalbant apie šiandieninę kovą su šešėline ekonomika, tai ji yra tik popierinė kartu su demagoginėmis ir populistinėmis kalbomis. Savo laiku, matyt nepagalvojusi, ministrė I. Šimonytė pareiškė, kad „NUEITI UŽ MIŠKO, NUKIRSTI GALVĄ SLIBINUI IR PASIIMTI PINIGUS LENGVIAU, NEI IŠTRAUKTI MILIJARDĄ IŠ ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS“.
Problema tame, kad Vyriausybę sudaro politiškai patikimi ir ištikimi, t.y. turintys politinį pasitikėjimą asmenys, o tas pats šešėlis yra tų pačių partijų nariai ir jų finansiniai maitintojai. Paskelbti kovą šešėliui, tai tas pats, kas nupjauti šaką ant kurios sėdi, todėl I. Šimonytės pasakymas buvo tiesiai į dešimtuką.