Kas daro Lietuvą bananine respublika
Sarkastišku terminu “bananinė respublika”, kaip JAV rašytojas O.Henry 1896 m. pavadino Hondūrą, lig šiol pašaipiai vadinamos atsilikusios, korumpuotų oligarchų valdomos valstybės. “Veidas” jau šešioliktą kartą balandžio pirmąją, melagių ir pašaipų dieną, trispalvių bananų ordinus prisega tiems, kurie Lietuvai trukdo tapti modernia vakarietiškos demokratijos valstybe.
Tarp ordininkų tradiciškai vyrauja politikai, o pastaruosius porą metų – dar ir bankininkai. Kandidatų gauti bananinius ordinus, deja, tik daugėja. Nes tikrai bananine valstybe galima virsti, kai į parlamentą politikai bando patekti nusipirkę kalinių balsus, o Vyr iausiosios rinkimų komisijos narys neva “trolina” politikus, nuo kurių priklauso užsakymas jo firmai.

Ir turtuoliai taupo. Į turtingiausių Lietuvos žmonių penketuką patenkanti L.Lubienė, pagal apyvartos dydį trečios valstybėje įmonės „Achemos grupė“ savininkė, kurios valdomą turtą kai kurie ekspertai vertina arti milijardo litų (tiesa, turtus ji ne uždirbusi, o paveldėjusi), įkliuvo su kontrabandinėmis cigaretėmis.

Parskridusi iš Šveicarijos Vilniaus oro uoste verslo imperijos magnatė pasuko tiesiai „žaliuoju koridoriumi“, o muitininko klausimas, ar negabenanti nieko neleistino, moterį tiesiog pribloškė. Kaip tarnybiniame rašte rašė vienas muitininkas, ji piktinosi, kokią teisę jie turį ją tikrinti, gąsdino, kad pareigūnams bus blogai, nes kitą dieną ji sugrįšianti su žurnalistais. Beje, žurnalistus L.Lubienė taip pat mėgsta gąsdinti, tik advokatais, net paprašius jos nuotraukos.
Kad ir gąsdinami, muitininkai nutarė moters bagažą patikrinti. Ir ne veltui – rado 760 vienetų „Kent“ cigarečių be banderolių, nors galima vežtis ne daugiau kaip 200. Vis dėlto įsižeidusi turtuolė kitą dieną ne tik negrįžo aiškintis santykių su muitininkais, bet net neatėjo į teismo posėdį. Neatsiuntė nė advokato. Tad teismas be kokių nors paaiškinimų paskyrė „Achemos grupės“ savininkei 3 tūkst. Lt baudą.
L.Lubienė viešai taip ir nepaaiškino, kas ją privertė nelegaliai vežtis rūkalų be banderolių. Ar verslas taip nesiseka, kad turtuolei teko per sieną gabenti nelegalią rūkalų siuntą? Lyg ir ne, tačiau kad keičiasi verslo filosofija, tai tikrai.
Nors vieną garsiausių Lietuvos verslo žmonių šviesaus atminimo Bronislovą Lubį daugelis kolegų ir konsultantų įkalbinėjo perregistruoti koncerną užsienyje dėl mažesnių mokesčių, jis išklausydavęs, bet kirste nukirsdavęs: mokesčius mokės Lietuvoje. Na, o koncerno paveldėtoja štai net cigaretėmis bando apsirūpinti nelegaliai.
B.Lubys versle matęs ne tik pinigų kalimą, bet dabar be jokių sentimentų ar minčių apie kažkokią misiją nepelningų verslų atsisakoma. B.Lubys garsėjo kaip mecenatas, labdarys, Jonavos, miesto, kuriame jis užaugo kaip verslininkas, globėjas, kasmet miestui skirdavęs apie pusę milijono litų, tačiau pernai jau nebeliko jokių bendrų „Achemos“ ir savivaldybės projektų.
Neapsikentę naujos verslo filosofijos ar išprašyti, iš “Achemos grupės” pasitraukė po B.Lubio mirties jam vadovavęs ilgametis jo bendražygis Arūnas Laurinaitis, ekonomikos ir finansų direktorė, kiti vadovai, iš koncerno valdybos pirmininko pavaduotojo pareigų atsistatydino „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis. Nebeliko kam priminti, kad B.Lubys ne kartą deklaravęs norą savo sukurtą verslo imperiją perduoti vadovauti anūkui.
Perfrazuojant Ciceroną, kiti vadai – kiti ir papročiai. Juk ar kas galėtų įsivaizduoti verslo aristokratu vadintą B.Lubį per valstybės sieną bandantį pervežti cigarečių kontrabandą?