Kiek lygūs iš tiesų gali būti vyras ir moteris, kur yra jų lygybės riba? Tai klausimas, į kurį atsakymo kol kas nežino net patys švedai, nors Švedija pagal lyčių lygybę – viena pirmaujančių šalių pasaulyje. Užtat švedai įsitikinę, kad lygybė atsiperka, štai kodėl jai skiria tokį didelį dėmesį.

Lapkričio vidurys, Stokholmas, nerudeniškai saulėta popietė. Puiki diena pasivaikščioti, tačiau daugumai švedų dabar ne tai rūpi: dar tik trečiadienis, tad sostinės centre, kupiname kostiumuotų skubančių žmonių, tvyro labai darbinga nuotaika.
Vilniuje tokią dieną pamatytum daugybę kūdikių vežimėlius stumiančių mamų, kurioms dar nereikia niekur skubėti. Stokholmas ne išimtis: čia vežimėlių ir vaikų gatvėse, parkuose bei žaidimų aikštelėse matyti maždaug tris kartus daugiau nei Vilniuje, bet šalia jų – nebūtinai mamos. Dauguma esame girdėję, kad Švedijoje yra vienas aukščiausių tėčių, einančių vaikų priežiūros atostogų, rodiklių, o nuvykus į Stokholmą belieka pripažinti: švedai tikrai nemeluoja.
„Kai kas stebisi: kiek jūs, švedai, turite gėjų auklių! Bet ne auklės, o patys tėčiai stumia vežimėlius Švedijoje“, – Stokholme viešėjusiai Europos žurnalistų grupei sakė šalies valstybės sekretorė lyčių lygybės klausimais Maria Arnholm.
Iš tikrųjų niekur kitur, išskyrus gal tik Islandiją, nepamatysi tiek daug tėčių su kūdikiais ir mažais vaikais, kaip Švedijoje. Eiti tėvystės atostogų čia yra norma ir į jokį vyrą, būnantį su vaiku, kol žmona dirba, kad ir kokias pareigas jis eitų, Švedijoje dėl to nežiūrės kreivai. Nors reikia pripažinti, kad tam tikrų profesijų atstovai, tarkime, aukščiausio lygio įmonių vadovai, net ir tokioje iki tobulumo lygių galimybių šalyje tėvystės atostogų beveik neina.
Stokholmo centre pakalbiname vieną tėtį, einantį su dviem mažametėmis dukromis. 36-erių Paras Turessonas, mokytojas, mielai sutinka pasikalbėti. Jis pasakoja, kad auginant dukras Linneą (3,5 m.) ir Clementiną (2 m.) jis tėvystės atostogų buvo išėjęs dvejus metus. P.Turessonas mano, kad tiek vyras, tiek moteris turi tolygiai užsiimti vaikų priežiūra, tačiau sutinka, jog tai priklauso nuo kiekvienos šeimos individualių aplinkybių ir konkrečių profesijų. Tai yra mokytojui išeiti tėvystės atostogų kur kas paprasčiau nei kokiam verslininkui, ant kurio pečių laikosi visa įmonė.

Keičiasi kartos, keičiasi tradicijos
Švedai jau daug pasiekė laužydami stereotipus – 2011 m. moterys ir vyrai šalyje panaudojo atitinkamai 76 ir 24 proc. vaiko priežiūros atostogoms skirtų dienų (Lietuvoje 2011 m. vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks 1–2 metai, išėję vyrai sudarė 7 proc.), vyrų, liekančių rūpintis vaikais, kasmet keliais procentais padaugėja, nors patys švedai tokiu rodikliu dar anaiptol nėra patenkinti. Kaip ir tuo, kad moterys ir toliau namie atlieka daugiau buities darbų bei kur kas dažniau lieka slaugyti sergančių vaikų, be to, palyginti su vyrais, ne tik gerokai rečiau užima vadovaujamas pareigas, bet ir uždirba mažiau.
Tiesa, visi šie rodikliai Švedijoje kur kas geresni nei kitose šalyse, bet vis tiek akivaizdu, kad keisti nusistovėjusias tradicijas net ir tokiai turtingai bei jau du šimtus metų karų išvengusiai valstybei nėra paprasta. Kita vertus, čia ir kyla klausimas, kur yra toji vyrų ir moterų lygybės riba ir kaip toli iki jos švedams dar liko eiti.
„Mano vyras yra visiškai kitoks tėvas ir vyras, nei buvo mano tėvas. O mūsų sūnus bus dar kitoks. Per pastarąsias kartas gyvenimas labai stipriai pasikeitė. Smagu būti šios evoliucijos dalimi, nors gaila, kad pokyčiai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi”, – sakė Švedijos valstybės sekretorė M.Arnholm.
Švedijos socialinio draudimo agentūros ekspertas Niklas Lofgrenas taip pat primena, kad prieš daugiau nei tris dešimtmečius atsiradus tėvystės pašalpoms ir švedų vyrai nenorėjo likti namie prižiūrėti vaikų. Pavyzdžiui, dar 1974 m. pradėjus teikti tokias pašalpas vyrai tokią galimybę visiškai ignoravo, tačiau vėliau požiūris keitėsi: vyrų, panaudojusių vaiko priežiūros atostogas, nuo 5 proc. 1980 m. pagausėjo iki 12 proc. 2000 m. ir galiausiai iki 24 proc. 2011-aisiais. Vien per pastaruosius šešerius metus vyrų, einančių tėvystės atostogų, šalyje padaugėjo 4 proc., tad švedai įsitikinę, jog tai dar tikrai ne riba.
Švedijos šeimose per pastaruosius kelis dešimtmečius smarkiai kito ir dalijimasis buities darbais: naujausiais duomenimis, švedės moterys nemokamam darbui (taip įvardijami buities darbai namie, vaikų priežiūra ir kt.) skiria vidutiniškai 26 valandas, o vyrai – vidutiniškai 21 val. Per dvidešimt metų standartinės moters buities darbai Švedijoje paprastą dieną sutrumpėjo daugiau nei viena valanda, o vyrų pailgėjo, tiesa, kol kas vidutiniškai tik aštuoniomis minutėmis per dieną. Taigi statistinis skirtumas tarp vyrų ir moters darbo namuose net ir Švedijoje išlieka maždaug penkios valandos per savaitę moterų nenaudai, ir čia riba, švedų nuomone, taip pat toli gražu dar nepasiekta.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje