BFL

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas mano, kad dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus Lietuvai gresia išnykimas.

“Pastarųjų kelerių metų tendencijos rodo, jog situacija tik blogėja. Jei ji ir toliau klostysis pagal tokį, drįsčiau sakyti, dramatišką scenarijų, po kelių dešimtmečių Lietuva bus tik prisiminimas”, – sako politikas.

Jo nuomone, dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus užsienio investuotojams Lietuva ilgainiui taps nepatraukli dėl paprastos priežasties – trūks kvalifikuotos darbo jėgos ir bet kokių darbuotojų.

M. Zasčiurinsko manymu, kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, vis sunkiau išlaikyti socialines garantijas.

“Jei jaunimas ir toliau bus verčiamas pilnais autobusais ir lėktuvais traukti laimės ieškoti svetur, ar bus užtikrintas mūsų kultūros, tautos tęstinumas, ekonomikos stabilumas? Galiu tvirtai atsakyti – ne! Mums būtina kuo greičiau rasti priemones šeimoms remti, kad svarbiausia tautos ir valstybės ląstelė nebūtų pažeista”, – tvirtina parlamentaras.

Anot jo, bandymas aklai ir nuolankiai integruoti abejotinas vakarietiškas vertybes lėmė, kad partnerystė dabar iškeliama aukščiau už tikrą teisėtą šeimą.

“Paramos šeimai kompleksiškumo trūkumas ir šeimų palikimas savarankiškai rūpintis su gimus vaikeliui kylančiomis finansinėmis, šeimos ir studijų ar darbo derinimo problemomis, verčia jaunimą “daryti” karjerą, o ne kurti šeimą ir auginti vaikus. Todėl net nekeista, kad statistika tokia liūdna – tuokiamasi sulaukus 26 arba daugiau metų, susilaukiama mažiau atžalų. Tendencija aiški – jei jaunimą paliksime vieną spręsti visus jam kylančius sunkumus ir liepsime jauniems žmonėms patiems rūpintis savo ir būsimos šeimos gyvenimo gerove, šeimos vertybės taps antraeiliu dalyku. Juk dažnai girdime: kokia šeima, kai dar pats nesu tvirtai atsistojęs ant kojų”, – sako M. Zasčiurinskas.

Anot jo, “kubiliškų” sprendimų šalininkai valdžioje kalba apie šeimos instituto svarbą, tačiau kaip jau tapo įprasta, jų žodžiai visiškai priešingi veiksmams.

“Nesibodima priešinti tėvų ir senolių. Motinos, kurios išeina motinystės atostogų, potencialiai laikomos “vagimis” ir persekiojamos, iš tų, kurios atostogomis nesinaudoja, atimama ir ligos pašalpa, nepaisant to, kad šios motinos dirba ir moka sveikatos draudimo įmokas. Parama teikiama tik vargingiausiai gyvenančioms šeimoms, numetant joms kelis litus kruopoms. Tai valdantiesiems daug paprasčiau nei sukurti darbo vietas ir leisti žmonėms užsidirbti ir gyventi oriai. Be to, šiuo metu tos šeimos, kurios bando dirbti, užsidirbti ir išsilaikyti pačios, paliekamos praktiškai be jokios pagalbos”, – apgailestauja Seimo narys.

Pasak jo, statistika rodo, jog vykdoma šeimos politika veda link šeimos kaip institucijos silpninimo. Šeimos jaučiasi nesaugios, didėja skyrybų skaičius (2010 m. įregistruota apie 7 proc. daugiau ištuokų nei 2009 m.), vis daugiau naujagimių gimsta ne santuokoje (2010 m. net 28,7 procentai).

“Visuomenės nesaugumas lemia nesaugumą šeimoje, skatina vaikų pyktį ir patyčias. Lietuvoje vaikų savižudybių skaičius vienas didžiausių tarp ES šalių. Tokia situacija netoleruotina, jai nesikeičiant, nesukuriant šeimoms saugios aplinkos, demografinė situacija Lietuvoje tik blogės”,- prognozuoja M. Zasčiurinskas.

Jo nuomone, pirmiausia reikia grįžti prie amžinųjų vertybių, teigiančių, jog šeima yra svarbiausia visuomenėje.

Kaip pastebi politikas, visuotinis gyventojų surašymas dar kartą patvirtino visiems aiškiai žinomą tiesą – gyventojų Lietuvoje katastrofiškai mažėja, mūsų visuomenė sensta, o realios ir tikslingos programos, kaip šias problemas spręsti, nėra ir per dvejus metus nežengtas nė vienas realus žingsnis jos pradžiai.

Anot M. Zasčiurinsko, 2,1 statistinio vaiko skaičiuojant vienai motinai – siektinas ir reikalingas rodiklis, kad gyventojų skaičius liktų nepakitęs. Dabar situacija, jo teigimu, visiškai kitokia – moterys vidutiniškai pagimdo po 1 vaiką, todėl visuomenė senėja, Lietuvoje per pastaruosius 20 metų gyventojų skaičius intensyviai mažėjo (nuo 3639,7 tūkst. 1990 m. iki 3329 tūkst. 2010 m.).

M. Zasčiurinsko nuomone, svarbiausios to priežastys – valdančiųjų veiksmų sąlygota masinė gyventojų “evakuacija” bei gimstamumo ir mirtingumo proporcijų svyravimas.