Kilus diskusijoms dėl rugsėjį pabrangusių maisto produktų, Konkurencijos tarybos vadovas Jonas Rasimas neatmeta kartelinių susitarimų galimybės.

“Tikrai ne”, – pirmadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaitė žurnalistams sakė J.Rasimas, paklaustas, ar neatmeta galimo kartelio rinkoje.

Pasak J.Rasimo, kyla klausimų, kodėl prekybos tinklai, 2008-aisiais pieną pardavinėję su 18 proc. pelno marža, dabar jį parduoda su 31 proc. pelno marža.

Prezidentės atstovas Linas Balsys teigė, jog Konkurencijos tarybos pirmininkas prezidentei pateikė “stulbinančios” informacijos apie tai, kaip veikia prekybos tinklai.

“Buvo pateikta informacija apie per pastaruosius metus nepaprastai išsipūtusias prekybos tinklų pelno maržas – kalbama apie tokius pagrindinius maisto produktus, kaip pienas, duona, cukrus, sviestas. Prekybos tinklų pelno maržos pūtėsi nežiūrint krizės, nežiūrint sunkmečio”, – kalbėjo L.Balsys.

Anot L.Balsio, prezidentė ketina siūlyti numatyti griežtesnes baudas už kartelinius susitarimus. Šiuo metu už kartelius Konkurencijos įstatymas numato baudas iki 10 procentų ūkio subjekto bendrų metinių pajamų.

Konkurencijos taryba žemės ūkio ministro prašymu šiuo metu atlieka tyrimą ir dėl duonos kepyklų galimo neteisėtų veiksmų.

“Kai kurie dalykai kelia susidomėjimą”, – apie atliekamą tyrimą sakė J.Rasimas, pridūręs, jog nenorėtų daugiau komentuoti.

Žemės ūkio ministerija, remdamasi Statistikos departamento duomenimis, rugsėjo pabaigoje išplatino informaciją, jog prekybininkų dalis pieno kainoje šiemet padidėjo labiausiai – 4,1 procentinio punkto nuo 50 iki 66 centų už 1 kilogramą 2,5 proc. riebumo pieno.

Lietuvos pienininkų asociacijos “Pieno centras” vadovas Linas Sasnauskas praėjusią savaitę tikino, kad pieno perdirbimo pelno maržos “nudrožtos iki minimumo” dėl konkurencijos šalies viduje ir su tarptautiniais konkurentais. Pieno perdirbimo įmonių dalis 1 kilogramo pieno kainoje šiemet padidėjo nuo 47 iki 51 cento.

Rugpjūčio viduryje Kazimieras Starkevičius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl galimo duonos gamintojų kartelinio susitarimo.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Jeigu kitaip susikalbėti neišeina, nėra geros valios ir supratimo, gali tekti griebtis įstatymo”, – prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrasino kainas keliantiems prekybininkams.

Šalies vadovė vakar pareiškė, jog per sunkmetį keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus.

Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas tvirtino, jog pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo.

Anot M.Busilo, maisto kainų klausimas paaštrėja kiekvieną rudenį: „Tai susiję ir su derliumi, ir su politikų grįžimu į darbą.”

„Prekybos tinklų pelno marža pūtėsi nepaisant krizės. Kalbama apie pagrindinius maisto produktus – pieną, duoną, cukrų, sviestą. Kitose Europos Sąjungos šalyse visiškai kitoks vaizdas”, – po D.Grybauskaitės susitikimo su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu tokią prezidentės nuomonę perdavė jos atstovas spaudai Linas Balsys.

Kaip rodo Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto studija, nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki šių metų birželio 2,5 proc. riebumo pieno marža išaugo nuo 17–18 iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 procento.

Prezidentūroje buvo prisiminta, kad pigesnės būtiniausios prekės didžiuosiuose pasaulio prekybos tinkluose dažnai naudojamos kaip jaukas klientams pritraukti, o pas mus jos parduodamos su didžiule marža.

Šalies vadovė su tokiu prekybininkų elgesiu pasiūlė kovoti viešumu – skelbti, kokios yra pagrindinių produktų kainos įvairiuose prekybos tinkluose.

Jei situacija nesikeistų ir pelno marža didėtų, prezidentė pagrasino antkainius reguliuoti įstatymu, be to, didinti baudas prekybininkams. Vienas tokių projektų jau įregistruotas Seime.

Į klausimą, kodėl išaugo maisto kainos, J.Rasimas teigė dar negalįs atsakyti, tačiau neatmetė ir kartelinių susitarimų galimybės.

„Baudos turi būti adekvačios padarytai žalai, atgrasančios nuo noro veltis į visokius susitarimus”, – pabrėžė D.Grybauskaitė.

Konkurencijos įstatymas numato baudas iki 10 proc. metų apyvartos, bet, pasak J.Rasimo, ne visai tiksliai yra nurodyta, kaip ta bauda turėtų būti skaičiuojama.

Prezidentė pasiūlė, kad įmonių vadovai asmeniškai atsakytų už tai, jei jų įmonės dalyvauja karteliniuose susitarimuose.

Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė pareiškė, kad jos netenkina valstybės institucijų darbas tiriant maisto produktų brangimo priežastis. Anot prezidentės, daugelis žinybų neatlieka savo darbo, tarp jų – ir Konkurencijos taryba.

Iš pirmų lūpų

Marius Busilas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius

„Maisto kainų klausimas paaštrėja kiekvieną rudenį. Tai susiję ir su derliumi, ir su politikų grįžimu į darbą.

Pagrindinių maisto produktų marža nesikeitė arba tik mažėjo. Pieno produktų marža sudaro 11–14 proc., kitų maisto produktų – 18 proc. Didesnė marža taikoma nebent tiems produktams, kuriuos perka didesnes pajamas gaunantys pirkėjai.

Mes manome, kad tai normalūs rodikliai. Nepaisant to, kai kurios parduotuvės sunkiai išsilaiko. Per metus uždaroma 10–20 parduotuvių. Šiuos metus kai kurie prekybos tinklai baigs nuostolingai.

Didžiausią maržos dalį sudaro darbuotojų atlyginimai, nuomos ir kiti mokesčiai.

Teisiškai įmanoma reguliuoti antkainius esant nepaprastajai padėčiai. Nors abejoju, ar toks reguliavimas faktiškai veiktų. Tai tik sukeltų dar didesnį susipriešinimą tarp prekybininkų ir vartotojų.

Prekybos įmonės Konkurencijos tarybai teikia visą informaciją. Bus įdomu susipažinti, anot Konkurencijos tarybos, su „stulbinama” informacija apie prekybos tinklus.”

„Verslo žinios“ skelbia:

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vakarykštis pagrūmojimas prekybos tinklams, ko gero, paliks tiek žymės, kiek jos lieka, kai musė įspiria drambliui. Šalies vadovės ryžtas reguliuoti prekybininkų antkainius, jei šie nesiliaus didinti maisto produktų kainų, pastarųjų pernelyg išgąsdinti neturėtų. Juolab kad precedento jau būta. Tiesa, tuomet jo baigtis buvo tiesiog komiška. Prieš pusantrų metų, šios kadencijos parlamentarams dar nė kojų gerai neapšilus, Seime buvo priimtos Kainų įstatymo pataisos, jos turėjo apriboti prekybininkų antkainius už šalyje parduodamus maisto produktus. Mažmeninės prekybos – iki 20%, didmeninės – iki 15%. Tarp prekybininkų kaipmat kilo šurmulys, imta piešti apokaliptinius paveikslus – prekybos įmonės bankrutuoja, tarpininkai steigiasi užsienyje ir pan. Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius, tuomet pažadėjo kreiptis į Europos Komisiją, nes „tokių precedentų dėl antkainių ribojimo ES
nežino“. Verslininkai pagrasino ieškosiantys prezidento užtarimo.
Tačiau viso to neprireikė – nepraėjus nė parai po minėtų pataisų priėmimo, valdančiosios koalicijos
partneriai liberalcentristai puolė į kojas tuometiniam prezidentui Valdui Adamkui, idant jis vetuotų
parlamento sprendimą. Tą patį, už kurį balsavo ir patys liberalcentristai. Motyvas būtų juokingas, jei nebūtų keistai dviprasmiškas – esą seimūnai nesuprato, už ką balsuoja (!). „Įvyko klaida ir ją prezidentas, tikiuosi, ištaisys“, – tuomet mušėsi į krūtinę Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Artūras Zuokas.
Ir prezidentas „klaidą“ ištaisė. Pasidarė aišku, kad nė sudilusio skatiko neverti tokie parlamentarai, kurie net nesupranta, kokius įstatymus priima. O jei supranta, bet kitų paveikti skubiai persigalvoja, tai kokia yra tokio balsavimo kaina? Tuomet pikti liežuviai prakalbo apie prekybininkų spaudimą.
Prezidentė gali pasiūlyti atitinkamą įstatymo pataisą. Ir Seimas galbūt net gali jai pritarti. Tačiau toks kelias gali kirstis su laisvosios rinkos principais, be to, valstybės kišimasis į maisto produktų kainų pasiutpolkę vartotojams primena liūdnai pagarsėjusias dujų, vandens, šilumos ūkio ydas – valstybė čia kainas reguliuoja, tačiau jų kilimo sparta lenkia net maisto produktų brangimą.
Vis dėlto dvigubai nuo 2008 m. šoktelėję prekybos tinklų antkainiai svarbiausiems maisto produktams sukelia ne pačių geriausių minčių. Turim oligopolijas ir monopolijas, sulaukiam ir atitinkamo rezultato – konkurencijos nėra, todėl dabar rengiamasi kovoti ne su priežastimi, o su padariniais.
„Kur mūsų tos mažos lietuviškos smulkios maisto prekių parduotuvėles, kokių yra pilna Briuselyje, Londone, Paryžiuje ir visoj likusioj Vakarų Europoj? Gal žmonės nesugeba? Ne, pasirodo tokių mažų parduotuvėlių neapsimoka turėti – kad ją atidarytum, reikia krūvą labai griežtų reikalavimų išpildyti, kyšių visiems pridalinti ir t. t.“, – nuoskaudomis dalinasi vz.lt skaitytojai. Todėl valdžia turėtų pagaliau imtis to, ką gražiai išrašė savo pažaduose, – kurti verslui palankią verslo aplinką, išardyti biurokratinių kliūčių raizgalynę. Žodžiu, liberalizuoti verslo sąlygas. O tada, žiūrėk, ims rastis konkurencija, monopolijas ištiks natūrali mirtis ir nebereikės laisvojoje rinkoje nei pliaukšėti draudimų botagu, nei burti, ar Konkurencijos taryba įgali įrodyti kartelinius susitarimus.

„Lietuvos žinios“ praneša:

Jeigu didieji prekybos tinklai nesutiks pažaboti augančio apetito ir toliau kels maisto produktų kainas, prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys antkainius reguliuoti įstatymu.

Vakar pas prezidentę apsilankęs Konkurencijos tarybos pirmininkas Jonas Rasimas pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad per pastaruosius porą metų prekybininkai vis didino pelno maržas. Susiklosčiusią padėtį prezidentė pavadino įžūliu vartotojų išnaudojimu ir pagrasino, kad jeigu niekas nesikeis, prekybininkams gali būti užmautas apynasris.

Konkurencijos tarybos pirmininkas prezidentei pateikė stulbinamų duomenų apie tai, kaip veikia prekybos tinklai. J.Rasimas atkreipė dėmesį, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse nieko panašaus nevyksta – prekybos tinklai vartotojų sąskaita pelno nedidina. Su J.Rasimu prezidentė tarėsi, kaip reikėtų su tuo kovoti. Vienas iš siūlymų – viešinti prekybos centruose parduodamų produktų kainas pagal pagrindinius produktų krepšelius. “Jeigu kitaip susikalbėti neišeis, nebus geros valios ir supratimo, tuomet reikės griebtis įstatymo”, – kalbėjo prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys. J.Rasimas pritarė, kad kaip viena iš išeičių galėtų būti svarstoma galimybė įstatymu reguliuoti maisto produktų antkainius.

Konkurencijos tarybos pirmininko turimais duomenimis, per dvejus metus kai kurių maisto produktų antkainiai prekybos centruose išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui, 2,5 proc. riebumo pieno pelno marža šoktelėjo nuo 17-18 proc. iki 31 proc. birželio mėnesį. “Didėjimas vyko tolygia tiese, be didelių nukrypimų”, – tikino jis.

Pasak J.Rasimo, iš Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) atliktos analizės matyti, kad kilo ir kitų maisto produktų antkainiai. “Tilsit” tipo sūrio pelno marža išaugo nuo 14 proc. iki 31 proc., kvietinių miltų – nuo 23 proc. iki 43 procentų.

“Kai kuriose šalyse pienas parduodamas net žemiau savikainos. Panašiai daroma ir su kitomis būtiniausiomis prekėmis”, – sakė Konkurencijos tarybos pirmininkas.

Jis tvirtino nerandantis paaiškinimo, kodėl vienas ar kitas produktas pardavinėjamas su 31 proc. antkainiu. “Paprastai apie vidutinius antkainius prekybos sektoriuje kalbama vienženkliais, o ne dviženkliais skaičiais. Tokios įmonės, kaip “Wal-Mart”, “Lidl”, “Tesco”, “Aldi” dirba su žemomis maržomis, bet milžiniškomis apyvartomis”, – sakė J.Rasimas.

J.Rasimas neatmeta, kad tarp prekybos tinklų galėjo būti draudžiamų susitarimų. Konkurencijos taryba dėl to yra pradėjusi tyrimą, tačiau J.Rasimas apie jo eigą plačiau kalbėti nenorėjo.

Su prezidente vakar taip pat buvo aptarta, kaip reikėtų tobulinti Konkurencijos įstatyme numatytas baudas už kartelinius susitarimus. D.Grybauskaitė siūlo jas didinti bei numatyti asmeninę prekybos tinklų vadovų atsakomybę. Šiuo metu atsakomybė už kartelinius susitarimus gresia tik įmonei.

“Viena veiksmingiausių poveikio priemonių, tai asmeninė žmogaus, priimančio sprendimus, atsakomybė. Arba to, kuris užmerkia akis, kai jo vadovaujami vadybininkai veliasi į draudžiamus susitarimus. Tokia praktika kai kuriose šalyse taikoma”, – sakė J.Rasimas.

Jis prezidentei vakar pateikė tik LAEI atliktą maisto produktų kainų analizę. Vyriausybės pavestas tyrimas, kodėl brangsta maisto produktai, anot J.Rasimo, bus baigtas šią savaitę.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Mindaugas Busilas tvirtino galintis tik spėlioti, kaip buvo apskaičiuoti antkainiai, kuriuos vakar gavo krašto vadovė.

Pašnekovo tikinimu, pavyzdžiui, geriamasis pienas pardavinėjamas viso labo su 18 proc., o kai kur esą net mažesniu antkainiu. “Kitoms populiarioms prekėms taikomas antkainis dar mažesnis – 11-14 procentų. Kai kurie produktai parduodami už savikainą”, – bandė tikinti jis.

M.Busilas vylėsi, kad greitai bus baigtas Konkurencijos tarybos vykdomas tyrimas dėl maisto kainų ir siūlė palaukti jo rezultatų.

Anot jo, prekybininkai palankiai žiūri į prezidentės siūlymą viešai skelbti maisto produktų kainas pagal pagrindinius produktų krepšelius. “Tuomet visi matytų, kaip yra iš tikrųjų, nes dabar ne visi tai nori girdėti”, – pridūrė jis. Asociacijos vykdomasis direktorius tvirtino, esą įstatymu reguliuoti antkainius būtų netikslinga

„Vakarų ekspresas“ skelbia:

Sunkmečiu pradėjus kilti būtiniausių produktų kainoms prekybininkai ėmė pirštais rodyti į gamintojus. Pastarieji strėles nukreipė į žemdirbius – esą dėl prasto derliaus ir kitų faktorių kyla žaliavų kaina. Kaltinimų ratą vakar uždarė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, jog būtent prekybininkai išnaudoja pirkėjus, nes esą nėra jokių objektyvių priežasčių didinti maisto produktų kainas.

Jei prekybos tinklai nesumažins pelno maržų būtiniausiems maisto produktams, anot prezidentės, šalyje gali būti pradėti reguliuoti antkainiai.

Rugsėjo pabaigoje prekybos tinklus “Iki”, “Ikiukas” ir “Cento” valdanti bendrovė “Palink” išplatino pranešimą, jog per praėjusį mėnesį kai kurioms maisto prekėms tiekėjai padidino kainas iki 50 proc., tačiau iš jų esą ir toliau sulaukiama ketinimų per artimiausias savaites iki 30 proc. branginti dalį miltų, kruopų, pieno ir duonos produktų. Pareikšta, kad reaguodama į šią situaciją UAB “Palink” kreipsis į tiekėjus, kad būtų nustatytos kainų didėjimo priežastys.

Prekybos tinklo “Iki” duomenimis, rugsėjį tiekėjai miltų kainas padidino iki 40 proc., grikių ir makaronų – iki 25 proc., aliejaus ir kavos – apie 15 proc., kai kuriuos pieno produktus pabrangino 2-6 proc., o kai kuriuos duonos gaminius – apie 10 proc.

“Kol kas vis dar sumuojame rezultatus, aiškinimosi procesas tebevyksta”, – vakar sakė “Iki” komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta, apie tyrimo rezultatus pažadėjęs informuoti vėliau.

Netrukus po minėtojo pareiškimo savo versiją suskubo pareikšti ir pienininkai. Anot jų, šiemet pienas ir jo produktai parduotuvėse brangs, nes tokius pokyčius nulemia vis didėjančios pieno supirkimo kainos.

Praėjusį ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos pienininkų asociacijos “Pieno centras” atstovas Linas Sasnauskas tvirtino, kad šiandienos kainodaroje 17 proc. galutinės pieno kainos tenka valstybei, 18 proc. – prekybos ir pardavimo vietoms, 24 proc. – pieno perdirbėjams. Iš šios dalies 17 proc. skiriama logistikai, 41 proc. – pieno gamintojams (iš pastarosios dalies 5 proc. dar tenka pieno surinkimui).

L. Sasnausko teigimu, pieno produktų kainos kyla todėl, kad jau metus laiko smarkiai – beveik 50 proc. – pakilo pieno supirkimo kaina. Ji esą sudaro 60 proc. vartotojams pateikiamo pieno savikainos. Teigiama, kad per devynis 2010 m. mėnesius Lietuvos ūkininkams už supirktą pieną sumokėta 240 mln. litų daugiau nei prieš metus.

“Eksportuojame daugiau nei 50 procentų viso Lietuvoje supirkto ir į produktus perdirbto pieno. Todėl esame stipriai priklausomi nuo pasaulinių rinkos tendencijų. Augant kainoms eksporto rinkose, brangsta žaliava. Tai kelia gaminio savikainą. Jai išaugus, pardavimai vidaus rinkoje tampa nuostolingi. Todėl turi būti didinama produktų kaina. Jos negalime pakelti iš karto tiek, kiek padidėjo žaliavos kaina. Ją didiname laipsniškai iki to lygio, kol ji tampa nenuostolinga”, – teigia L. Sasnauskas.

Asociacija “Pieno centras” atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis Europos Sąjungos valstybių taiko lengvatas pieno produktų pridėtinės vertės mokesčiui, o Lietuvoje jis yra vienas didžiausių Europos bendrijoje. Tvirtinama, kad perdirbimo įmonės visus metus finansavo nepelningą vidaus rinką ir jau išnaudojo turimus rezervus.

“Labai piktina tos kalbos, jog esą žemdirbiai kalti, kad išaugo pieno, sūrio, varškės kainos. Pieno supirkimo kainą pakėlė tik apie 6 centus už litrą, o produktai pabrango keleriopai daugiau. Kur čia logika? Prekybininkai su perdirbėjais pirmiausiai pasiskaičiuoja pelną, kad tik savęs nenuskriaustų, o tą, kas lieka, atiduoda žemdirbiams. Labai lengva patikrinti, kad supirkimo kainos kilimas niekuo nesusijęs su tokiu žymiu galutinio produkto pabrangimu. Pavyzdžiui, 2007-2008 metais už pieno litrą buvo mokama 1,1 lito, tačiau pieno produktai buvo gerokai pigesni negu dabar, kai ūkininkas už litrą pieno gauna 87 centus”, – tvirtino Žemės ūkio rūmų prezidiumo narys, pieno ūkio savininkas Manfredas Skroblys.

Anot jo, pieno kainos kilo natūraliai, kadangi šiuo metu perdirbėjams labai trūksta žaliavos.

“Pieno mažėja, nes prieš keletą metų daugelį gamintojų ūkių į bankrotą nuvarė menkos supirkimo kainos, o pieno ūkio lengvai neatstatysi. Tokiu būdu perdirbėjai nupjovė šaką, ant kurios patys sėdi. Dabar šalies ir kaimyninių valstybių rinkose labai trūksta pieno, daug jo iš Lietuvos superka baltarusiai, kurie tiekia pieno produktus į Rusiją. Perdirbėjai anksčiau daug pieno įsiveždavo iš Latvijos, bet ir ten pieno “upės” išseko”, – sakė M. Skroblys.

Tuo metu grūdų augintojai neslepia, kad naujo derliaus supirkimo kainos smarkiai išaugo. Klaipėdos rajono ūkininkas Artūras Česnauskas sako, kad, pavyzdžiui, miežių tonos supirkimo kaina išaugo nuo maždaug 350 iki 500 litų, tačiau tai esą didelio pelno neatneš.

“Panašiai pakilo ir kitos grūdų supirkimo kainos. Tą kainų kilimą lemia suaktyvėjęs eksportas. Šiemet dėl nepalankių gamtinių sąlygų pražuvo apie trečdalis derliaus, todėl grūdų trūksta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose, tad eksportuoti apsimoka. Tačiau augintojai pelno dėl padidėjusių supirkimo kainų nesitiki – grūdai išaugo smulkesni, mažiau iš hektaro prikulta, tai pajamos, palyginus su pernai, metais tikrai nepadidės”, – kalbėjo A. Česnauskas.

Savo žodį tiriant kainų augimo detektyvą vakar tarė ir prezidentė. Po susitikimo su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu ji pareiškė, jog nepaisant sunkmečio keldami pelno maržas maisto produktams prekybos centrai įžūliai išnaudoja vartotojus. Neradusi supratimo šioje srityje valstybės vadovė neatmeta galimybės siūlysianti antkainius reguliuoti įstatymu.

Konkurencijos tarybos vadovas pateikė prezidentei informaciją apie pastarųjų metų prekybininkų pelno maržas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto studija rodo, kad nuo paskutinio 2008 m. ketvirčio iki šių metų birželio 2,5 proc. riebumo pieno marža išaugo nuo 17-18 proc. iki 31 proc., sūrio – nuo 14 iki 21 proc., kvietinių miltų – nuo 23 iki 43 proc.

“Jeigu 2008 metais produktas galėjo būti parduodamas su 18 procentų pelno marža, tai kodėl jis dabar turi būti parduodamas su 31 procento marža? Ar 18 procentų marža buvo normali, ne per didelė, nedrįsčiau kalbėti, bet paprastai, kiek man žinoma, apie vidutines maržas prekybos sektoriuje kalbama tikrai ne dviženkliais skaičiais. Tokios įmonės, kaip “Wal-Mart”, “Lidl”, “Kesko”, “Aldi”, dirba su žemomis maržomis, bet milžiniškomis apyvartomis”, – teigė J. Rasimas.

Bendrai į klausimą, kodėl išaugo maisto kainos, jis teigė dar negalįs atsakyti, tačiau neatmetė ir kartelinių susitarimų galimybės. Tyrimas, pradėtas premjero Andriaus Kubiliaus prašymu, turėtų būti baigtas šią savaitę.

“Mes jau esame padarę patikrinimus kai kuriose įmonėse. Tai, ką randame miltų, duonos grandinėje, kelia susidomėjimą”, – sakė J. Rasimas.

Valstybės vadovė su tokiu prekybininkų elgesiu siūlo kovoti viešumu – skelbti, kokios yra pagrindinių produktų kainos įvairiuose prekybos tinkluose. Prezidentė sakė, kad situacijai nesikeičiant, rimtai svarstys galimybę antkainius reguliuoti įstatymu. Vienas iš tokio siūlymo variantų jau yra įregistruotas Seime.

Pagal Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotą projektą, įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negalėtų imti jokio kito mokesčio už vidaus rinkoje realizuojamus maisto produktus, išskyrus prekybinį antkainį, kuris didmeninėje prekyboje negalėtų būti didesnis nei 20 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje – 25 proc. Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad Žemės ūkio ministerija maisto produktams gali nustatyti ir mažesnius prekybinius antkainius.

“Mes jau turime gerą kainų reguliavimo pavyzdį – pakeitus Farmacijos įstatymą ir Vyriausybei nustačius tiek kompensuojamųjų, tiek nekompensuojamųjų vaistų antkainius, vaistų kainos sumažėjo daugiau kaip 10 procentų. Įtvirtinus maisto kainų reguliavimą, tikimasi pasiekti tokių pačių ar net dar geresnių rezultatų”, – komentavo vienas iš įstatymo pataisų autorių, Seimo narys Petras Gražulis.