Lietuviškų maisto produktų eksportas į Rusiją jau pralenkė net didžiausio ekonomikos pakilimo laikus: šiuo metu savo produkciją rusams veža 116 Lietuvos maisto pramonės įmonių, dar 21 yra paprašiusi leidimo vežti į Rusiją. Iki šiol geriausias rezultatas buvo užfiksuotas 2008 m. – tada leidimus maitinti Rusijos gyventojus turėjo 110 Lietuvos įmonių, vėliau šis skaičius mažėjo.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius komentuoja, kad tokius gerus rezultatus lemia kelios aplinkybės: dėl itin prasto praėjusiųjų metų derliaus Rusijoje stinga maisto produktų, be to, pagaliau pavyko suderinti eksporto ir importo taisykles ir reikalavimus taip, kad jie būtų priimtini Rusijai, kartu įvykdomi Lietuvai.

Ar Lietuvos verslininkams nebaisu, kad eksporto kortą metę Rusijai jie bet kada gali ją prarasti – juk tai šalis, kurioje importo sąlygos priklauso ne tik nuo gamtos ir derliaus, bet ir nuo politikų geopolitinių užmačių?

20 proc. iš visos eksportuojamos produkcijos į Rusiją šiuo metu išvežančios mėsos perdirbimo įmonių grupės “Biovela” generalinis direktorius Virginijus Kantauskas sako, kad mielai ten vežtų ir dar daugiau – šiuo metu grupės įmonės dirba dar ne visu pajėgumu. Tačiau, jo manymu, neprotinga būtų dėl Rusijos atsisakyti kitų savo eksporto rinkų: “Taip iš tiesų kada nors gali likti be nieko.”

Iš visų Lietuvos pienininkų daugiausiai – per 50 proc. visos užsienyje parduodamos produkcijos – į Rusiją eksportuojančios AB “Pieno žvaigždės” vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas nė kiek nesibaimina permainingos šios šalies maisto rinkos reguliavimo politikos. “Taisyklės ten kitokios nei ES, bet jos yra ir jų laikomasi”, –  tvirtina jis.