Vasaros laikas baigėsi. Rytoj, šeštadienį, 21 val. 30 min. visoje Lietuvos teritorijoje įvedamas krepšinio laikas. Tikėkimės – iki pat Europos krepšinio čempionato paskutinių rungtynių. Šio laiko atskaitos taškas – kiek valandų liko iki Lietuvos rungtynių. O joms prasidėjus – kiek minučių, sekundžių iki rungtynių pabaigos.

Ispanija, Prancūzija, Serbija, Graikija, Kroatija turi puikias krepšinio rinktines. Dar daugiau šalių turi pasaulinio lygio krepšininkų. Tačiau tokio laiko, be Lietuvos, neturi nė viena kita Europos ir viso pasaulio valstybė.

Įvedus krepšinio laiką Lietuva pakelia ir drauge pameta galvą. Darbas, verslas, mokslai ir net meilė čia kiekvieną rugsėjį tampa antraeiliais dalykais. Net tai žiauriai tas porą savaičių diskriminuojamai mažumai, kuriai krepšinis – buvęs nebuvęs. Gyventi ne krepšinio laiku Lietuvoje nuo rytdienos tiesiog bus techniškai neįmanoma.

Krepšinis gal ir nėra Lietuvos religija, kaip mėgstame patys įsiaudrinę pusę pasaulio įtikinėti, bet tikrai yra patentuotas Lietuvos simbolis. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – simbolis kubu.

Jei ieškotume daugiau simbolių, tai Ryga, kurioje žais Europos čempionato D grupės komandos, net labai simboliška vieta.

Prieš 78 metus čia Lietuvos krepšinio rinktinė parklupdė tuometį Europos meisterį Latvijos rinktinę ir parvežė į Lietuvą ne tik pirmąjį Europos krepšinio, bet ir apskritai pirmąjį sportinį auksą mūsų istorijoje. Būtent iš Rygos niekam iki tol nežinomas basketbolo žaidimas pradėjo Lietuvos širdžių užkariavimo žygį.

Į Rygą rinktinę išlydime suspausta širdimi. Ne todėl, kad Lietuvai šis Europos krepšinio čempionatas – tryliktasis. Vaiskiame Lietuvos rugpjūčio danguje nestigo krepšinio perkūniją galinčių sukelti debesų. Lino Kleizos ir Donato Motiejūno netektys. Nevykusios rungtynės su Kroatija ir Turkija. Trenerio Jono Kazlausko murmėjimas, kad pagrindiniam centrui Jonui Valančiūnui pasirengimo metu teko blaškytis tarp naujos sutarties Toronte ir rinktinės stovyklos. Klaidų gausa pasirengimo rungtynėse. Erzelis dėl antro ketvirtojo numerio.

Tai šaldė mūsų viltis. Į ką kabintis?

„Neabejoju, kad mūsų vyrai solidžiai pasirodys Europos čempionate. Nors ir negalės žaisti visi pajėgiausi krepšininkai, Lietuvos komandos sudėtis yra stipri. Be to, turime labai patyrusį trenerį Joną Kazlauską“, – drąsino Rimas Kurtinaitis. Vienas iš tų, kurie lygiai prieš du dešimtmečius su Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu parvežė į Lietuvą Europos čempionato sidabrą.

O, kad R.Kurtinaičio žodžiai eitų tiesiai į dangų! Kad jaunasis įžaidėjas Lukas Lekavičius Rygoje ir Prancūzijoje būtų toks pat bebaimis, greitas ir tikslus, koks buvo Eurolygoje ir LKL finaluose. Kad Artūras Milaknis užmėtytų priešininkus toliašaudėmis bombomis. Kad kitas Sabonis – Arvydo sūnus Domantas – dar šiame čempionate pateiktų paraišką būti pirmojo ryškumo krepšinio žvaigžde. Ir kad J.Valančiūnas galutinai taptų didžiausia Europos krepšinio žvaigžde būtent dabar.

Tačiau net ir to gali būti per maža. Kas daugiausia laiko turi kamuolį aikštelėje? Kas yra Lietuvos žaidimo variklis? Mantas Kalnietis. Jei pagrindinis rinktinės įžaidėjas pasijus savimi po tos nelemtos traumos su Kroatija prieš metus, Lietuva valdys. Jei ne, geriau negalvoti. Kol dar yra laiko iki krepšinio laiko įvedimo, ne nuodėmė pasimelsti ir tikinčiam, ir netikinčiam. Dvasią kelkime aukštyn! Už Mantą Kalnietį.