E. Parazitės nuotr.

Kelionės. Mažutėje Maltoje gali rinktis kokios tik nori tematikos keliones: žvalgytis priešistorinių žmonių pėdsakų, sekti antikos mitų ar Biblijos motyvais, vaikštinėti serialo „Sostų žaidimai“ veikėjų keliais ar tingiai mėgautis ramybe rojų primenančiuose paplūdimiuose.

Pasaulyje yra tokių įdomių vietų, kuriose, rodos, kiekvienas akmuo, kalnas, kiekvienas jūros užutėkis turi savo legendą, o kiekvienas miestas byloja apie čia gyvenusius žmones, tiek vietinius, tiek iš vienos ar kitos Viduržemio jūros pakrantės atsibasčiusius užkariautojus. Būtent tokia šalis yra Malta. Čia graudžiai virkavo Odisėjas, septynerius metus kalintas Atlanto dukters Kalipsės, čia dužo švento Pauliaus laivas, čia stūkso priešistorinių žmonių pastatai, gerokai senesni ir už patį Stounhendžą, čia gyveno didieji jūrininkai finikiečiai, o miestuose lengvai atpažinsi ir antikinį paveldą, ir arabiškai ar itališkai architektūrai būdingas detales.

Na, o keliautojui patogu, kad visos įdomybės pabirusios nedideliame plote – Maltos valstybei priklauso penkios salos: Maltos, Komino, Goco ir dvi negyvenamos Kominoto ir Filflos, kurios kartu sudaro vos 320 kv. km.

„Malta – tikrai labai maža šalis, ypač palyginus su Londonu. Čia visur galima patogiai keliauti autobusu – ilgiausiai važiuoti tenka apie valandą. Nors viešėjau darbo reikalais, kiekvieną dieną stengiausi apžiūrėti vis kitą senovinį miestą ar legendomis apipintą vietovę. Apžiūrėjau Valetą, Mdiną, bažnyčių miestą, kuriame filmuoti kai kurie „Sostų žaidimų“ serialo epizodai, aplankiau dvi pasakiško grožio salas – Komino ir Goco“, – pradeda pasakojimą Londone gyvenanti mados fotografė Ieva Urenceva.

Pasak jos, keliautojams, susiruošusiems į Maltą, reikėtų iš anksto žinoti, kad saloje geriausia keliauti tik visuomeniniu transportu ir neverta pirkti 40–50 eurų kainuojančio kruizo laivu. Tokio kruizo metu turistai paimami iš bet kurio miesto ir plukdomi į salas, tačiau kiekvienoje saloje jiems leidžiama praleisti tik po dvi valandas.

„Iš karto noriu duoti patarimą – nesusigundyti tokiais brangiai kainuojančiais kruizais ir nepulti nuomotis automobilio. Geriau pačiam pasiklausinėti vietinių ir keliauti savarankiškai“, – tikina mergina ir priduria, kad keliauti visuomeniniu transportu gerokai pigiau nei Londone.

Autobuso bilietas, su kuriuo gali važinėti, kiek širdis geidžia, dienai kainuoja 1,50 euro, o už tokį savaitės bilietą sumokėsi 6,50 euro. Na, o nuvykus autobusu į šiaurinę Maltos pakrantę galima bet kuriuo dienos metu persikelti į pasirinktą salą ir ten būti, kiek tik patinka.

Susikalbėti Maltoje galima angliškai, nes čia yra dvi valstybinės kalbos – maltiečų ir anglų. Pasirodo, net senučiukai, sėdintys autobusų stotelėse, puikiai angliškai paaiškina, kaip nusigauti į pasirinktą miestą, kokio keliautojams reikia autobuso. Be to, nuorodos, pavadinimai, paaiškinimai, valgiaraščiai rašomi maltiečių ir anglų kalbomis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.