Daug lakstantys  ir prakaituojantys mažieji dažniau prašys gerti. Kokį vaikui pasiūlyti gėrimą, kad šis ne tik nepakenktų, bet ir būtų naudingas augančiam organizmui?

Prasidėjus šiltajam sezonui, vaikas turėtų gerti daugiau skysčių, todėl  reikia jį mokyti nelaukti, kol ims troškinti, ir paraginti gurkšnoti skysčių po truputį visą dieną. Gerdamas šaltą skystį sukaitęs vaikas gali rimtai peršalti. Jo organizmas eikvoja energiją, kad sušildytų gėrimą tiek, jog galėtų jį pasisavinti, o šis darbas jį patį dar labiau “kaitina”. Taigi troškulį geriau malšinti vėsiu, o ne labai šaltu gėrimu.

Troškuliui malšinti – vanduo

• Vanduo iš vandentiekio. Tinkamiausias gėrimas vaiko troškuliui numalšinti yra vanduo. O jeigu dar įdėsite uogienės – bus ne tik gaivu,  skanu, bet ir pigu, nes galite drąsiai naudoti vandentiekio vandenį. Jis yra geras, nes nuolat tikrinamas, chloruojamas, todėl užsikrėsti infekcinėmis ligomis per vandentiekio vandenį sunku, jo virinti nėra prasmės. Nebijokite ir rusvos vandens spalvos – ją suteikia geležis, kuri žalos nepridarys. Retkarčiais vanduo “dvelkia” chloru, bet palaikius tokį vandenį pusvalandį chloras išgaruoja.

• Šulinio vanduo, deja, skiriasi nuo tiekiamo centralizuotai. Apie trečdalį Lietuvos šulinių užteršti nitratais, todėl pavojus apsinuodyti – realus. Naujų individualių namų kvartalų, kolektyvinių sodų namelių gyventojai dažnai vartoja vietinių gręžinių ar šachtinių šulinių vandenį. Dažniausiai šie gręžiniai nėra gilūs, todėl ir vandens kokybė būna ne ką geresnė už paprasto šulinio. Nitratai nekeičia nei vandens kvapo, nei skonio, nei spalvos, todėl patiems jų atpažinti neįmanoma. Be to, virinant vandenį nitratai nesunaikinami. Priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja dėl dalies išgaravusio vandens. Tad  vienintelis pasirinkimas – negerti nepatikrinto šulinio vandens. Visuomenės sveikatos centrai turi nemokamai atlikti šulinio vandens, kurį geria nėščioji ar kūdikį iki pusės metų auginanti mama, mikrobiologinį ir cheminį tyrimą (kitiems reikės mokėti).

• Mineralinis vanduo vaikui labiau tinka už paprastą tik tuomet, jeigu jis labai smarkiai prakaituoja ir organizmas dėl to netenka daug druskų. Jei vaikui duodate atsigerti mineralinio vandens, pirkite negazuotą.

Šviežiai spaustos sultys – vertingiausios

Niekur nėra tiek vitaminų, kiek šviežiai spaustose vaisių ar daržovių sultyse.

• Rūgščios ar ne? Renkantis sultis būtina atsižvelgti į vaisiaus rūgštingumą. Obuolių, citrusinių vaisių sultis vaikui reikėtų praskiesti per pusę arba pilti du trečdalius vandens. Nereikėtų skiesti tik morkų ir burokėlių ar saldžių vaisių (kriaušių, slyvų) sulčių.

• Pasotina. Jei vaikas geria daug sulčių, gali sumažėti apetitas, mat jos gana kaloringos – ypač slyvų, vynuogių ir obuolių.

• Pučia pilvą? Vaisių (ypač obuolių ir kriaušių) sultyse daug fruktozės ir sorbito, nuo kurių vaikui kartais pučia pilvą ir jis viduriuoja. Norint to išvengti tinkamiausios baltųjų vynuogių sultys. Galite pasiūlyti ir daržovių sulčių.

Šilti gėrimai

• Arbatos vaikams reikia. Ypač ji tinka ant pusryčių stalo. Tinkamiausia arbata – paruošta iš džiovintų arba šaldytų uogų, vaisių. Cukrumi saldinti jos nereikia. Mažyliams galima duoti vaistažolių, tokių kaip čiobreliai, kmynai, ramunėlės, arbatos. Jas ruoškite be cukraus ir silpnas – stiklinei užtenka pusės šaukštelio arbatžolių. Stipri arbata dirgina jautrų vaiko žarnyną. Vaistažolių arbatos ne tik numalšina troškulį, bet ir padeda sunegalavus. Pavyzdžiui, čiobreliai malšina skausmą, ramina, ramunėlės padeda, kai skauda pilvuką, saugo nuo peršalimo, kmynai žadina apetitą, tačiau kietina vidurius. Juodosios ir žaliosios arbatos vaikams iki metų geriau neruoškite, nes jose yra organizmą aktyvinančio kofeino. Žolelės gali būti palaidos arba maišeliuose, tačiau ruošti reikėtų ne kaip gydomąją priemonę (paprastai ant žolelių arbatų pakuočių nurodomas gaminimo būdas, skirtas tam tikriems negalavimams gydyti), o kaip gėrimą – arbata turi būti silpnesnė.

• Kakavos nerekomenduojama duoti iki trejų metų, mat ji dažnai alergizuoja, be to, joje yra organizmą aktyvinančio kofeino. Tačiau vyresniems ji puikiai tiks, nes ilgam suteikia energijos.

Limonadu troškulio nenumalšinsite

Vaisvandenių įvairovė didžiulė. Visi jie panašūs: tai angliarūgšte prisotintas vanduo, cukrus ar kiti dirbtiniai saldikliai, augalų ekstraktai, aromatizatoriai, dažikliai ir konservantai. Bet daugeliui vaikų patinkanti angliarūgštė gali sudirginti skrandžio gleivinę, sukelti rėmenį. Nepageidaujami ir dirbtiniai saldikliai, tačiau patys pikčiausi yra natrio sacharinas ir ciklamatas, kurie laboratoriniams gyvūnėliams sukelia vėžį. O pats nekalčiausias yra aspartamas – fenilalanino šaltinis.

Visa tai būtinai turi būti surašyta ant etiketės, nes šios medžiagos reikia vengti žmonėms, sergantiems fenilketonurija. Dirbtiniai saldikliai nerekomenduojami vaikams iki trejų metų ir nėščiosioms. Be to, jie pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu, todėl mažyliui ilgam ilgesniam laikui nutūpus ant puodo pirmiausia pagalvokite apie vaisvandenius.

Visą butelį spalvoto gėrimo išgėręs mažylis taip ir liks ištroškęs. Šį pokštą iškrečia tie patys dirbtiniai saldikliai, kurie sukelia burnos sausumą, o kartu ir troškulį.

Ne viena mamytė norėtų išsirinkti sveiką gėrimą, todėl taikosi pirkti vitaminizuotus vaisvandenius. Tačiau reikėtų žinoti, kad šiuose gėrimuose vitaminai ilgai neišsilaiko. Jie suyra nuo saulės spindulių, nuo deguonies ar gliukozės. Negana to, niekas netikrina, kiek vitaminų lieka po tam tikro laiko.

Net ir gaivus naminis gėrimas gira gamintojų dažniausiai yra paverstas eiliniu vaisvandeniu. Dėl rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, saldiklių, maisto dažų tokie gėrimai menkai teprimena saldžiarūgštę tikrą duonos girą.

Kokakola tirpdo kaulus!

Pasaulyje vis daugėja hiperaktyvių vaikų, kuriems nustatomas dėmesio sutrikimo sindromas. Prie to, specialistų nuomone, galėjo prisidėti ir vis populiarėjantys gėrimai su kofeinu. Išgėręs litrą “pepsio” ar “kolos”, mažylis gauna tiek tonizuojuojamųjų medžiagų, kaip išgėręs stiprios kavos puodelį. Didelis kofeino kiekis ne tik labai tonizuoja, bet gali sukelti dirglumą, sutrikdyti vaiko miegą.

Mokslininkų įrodyta, kad dažnai kokakolos gėrusioms mergaitėms dažniau lūždavo kaulai (berniukams nepastebėta). Tai įvyksta dėl to, kad gėrimuose esantis fosforas kraujyje sukelia kalcio trūkumą. Organizmui mėginant jį kompensuoti, kalcis skiriasi iš kaulų, o šie lieka trapesni. Tad ar verta rizikuoti, duodant vaikams skanius, bet pridarančius jau žinomos ir dar nežinomą žalos gėrimus?