Raimundas Milašiūnas
Mano liežuvis – mano priešas
Esant krizei net ir labai tvirti bei kontroliuojantys situaciją asmenys pasiduoda nerimo ir pasąmonės įtakai. Tereikia skaityti tą informaciją, kuri prasprūsta klaidomis ar tarp eilučių. Jokia savikontrolė nėra įgali įveikti pasąmonę.
Vladimiras Putinas suklydo… Ne, nekalbėsiu apie politinę pastarojo meto įvykių pusę, tačiau pabandysiu pažvelgti į tai, ką jau esu bandęs panagrinėti viename iš ankstesnių savo straipsnių apie pasąmonės vaidmenį mūsų kasdieniame gyvenime. Kasdienybėje psichika neretai krečia išdaigas to nesitikintiems ir visai nelaukiantiems žmonėms, o krizių atveju pasąmoninis veikimas tampa ypač akivaizdus, nes nerimo vedami mes prarandame sąmoningą kontrolę ir pasąmonė pasirodo visu gražumu.
Taigi V.Putinas suklydo… Tą būtų pastebėjęs kiekvienas bent kiek psichologijoje susigaudantis žmogus, jei tik būtų sekęs garsiąją prieš porą savaičių surengtą jo spaudos konferenciją, skirtą Ukrainos okupacijai pateisinti. Deja, savo klaida Rusijos vadas sužlugdė bet kokį bandymą sukurti nekaltumo įvaizdį pasaulio akyse. Gaila, kad niekas apie tai neprabilo.
O klaida iš pirmo žvilgsnio atrodė visai menka. Kalbėdamas apie Rusijos “nedalyvavimą” Krymo smogikų rengimo procese ir pačiuose įvykiuose, V.Putinas tarstelėjo maždaug tai: “Mes matėme, kokie puikiai parengti smogikai veikė Kryme… Atsiprašau, tai yra Kijeve…” Psichoanalitikas iš karto gali šiame “nekaltame” apsirikime įžvelgti riktą, tai yra kalbos klaidą, kai sąmoningai bandomas nuslėpti tikrasis troškimas ar motyvas staiga prasprūsta pro sąmonės filtrą ir pasirodo kalboje. Remdamiesi šia logika turėtume aiškiai pasakyti, jog V.Putinas patvirtino, kad Kryme, o ne Kijeve, veikia labai gerai parengti smogikai, o ne kažin kokie iš gatvės mušeikų surinkti “savigynos būriai”.
Beje, toje konferencijoje galima buvo išgirsti ir dar ne vieną Rusijos prezidento klaidą, kurios jis tikrai sąmoningai nebūtų daręs. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie Maidano kovotojų rengimą mūsų regione, V.Putinas pasakė: “Jie buvo rengiami Lenkijoje, Lietuvoje ir turbūt pačioje Ukrainoje…” Vėlgi frazė neatrodė kaip nors reikšminga, tačiau įterptas žodelis “turbūt” aiškiai parodė, kad prezidentas kalba neužtikrintai ir net jo pasąmonė neleidžia tvirtinti melo, lyg tai būtų tiesa.
O dar viena klaida, man atrodo, tiesiog turėjo atkreipti politologų dėmesį. Ji prasprūdo tuomet, kai V.Putinas pareiškė, kad neturi su kuo Ukrainoje derėtis, mat jis nepripažįsta nei tos šalies prezidento, nei vyriausybės, kurie nėra legalūs, tačiau pripažįsta Rados legitimumą. Bet juk ne kas kita, o Rada nušalino senąjį prezidentą ir paskyrė laikinąjį šalies vadovą bei vyriausybę. Vadinasi, jie yra teisėti, jei V.Putinas pripažįsta Rados, o tuomet ir jos sprendimų, teisėtumą.
Kaip matome, esant krizei net ir labai tvirti bei kontroliuojantys situaciją asmenys pasiduoda nerimo ir pasąmonės įtakai. Tereikia skaityti tą informaciją, kuri prasprūsta klaidomis ar tarp eilučių. Jokia savikontrolė nėra įgali įveikti pasąmonę.
Įdomių pasąmonės viražų buvo galima pastebėti ir mūsų padangėje. Nerimas dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, atrodo, tvirtai užvaldė mūsų politikų sąmonę, ir ši prarado galimybę valdyti veiksmus bei kalbas.
Nežinau, kodėl prezidentė viešai paskelbė apie Darbo partijos ryšius su Kremliumi, bet tos partijos atstovų reakcija pasirodė tiesiog unikali. Seimo pirmininkė, kuri ir šiaip nesukuria ypač tvirtos asmenybės įspūdžio, leptelėjo, kad prezidentė dabar privalės pagrįsti savo teiginius arba jos lauks apkalta. O tai, mano manymu, ir yra atsakymas į klausimą apie Kremliaus įtaką jos partijai.
Valdančioji koalicija situaciją dar labiau dramatizavo, paskelbdama, kad lauks prezidentės atsakymo vieną savaitę! Skamba kaip ultimatumas… O kas gi labiausiai pastaruoju metu mėgsta ultimatumų kalbą?
Taigi vėl kyla jau klasikiniu tapęs klausimas: ar visi šie susistumdymai šalyje nepaskatins kokio nors paprastų piliečių gelbėtojo iš užsienio šalies ateiti ir įvesti tvarką neprognozuojamoje Lietuvoje? O tą padaryti būtų visai paprasta, mat dar vienas “darbietis” viešai prikalbėjo apie neva Lietuvos teturimus du tankus ir vieną lėktuvą, iš ko Rusija ilgokai šaipėsi.
Man visa tai atrodo dramatiškai. Tačiau nenoriu tapti dar vienu gąsdintoju, kokia jau tapo mūsų žiniasklaida. Suprantu, kad žurnalistai turi pranešti apie pasaulyje vykstančius įvykius, o įvykiai Kryme tikrai tapo mėnesio tema, bet ar visuomet reikia gąsdinti savo piliečius „neišvengiamai artėjančiu” trečiuoju pasauliniu karu arba nauja Lietuvos okupacija?
Mat pastarojo meto žiniasklaidos puslapiai tiesiog trykšta apokalipsės nuojauta, prisigalvojama net iki tiek, kad šalyje jau pradėta mobilizacija. Atrodytų, keista, kad spausdinama tai, kas nepatikrinta. O kad būtų dar baisiau, atrandama ir temų iš kosminių platybių. Štai vienas interneto portalas kovo pradžioje užvertė skaitytojus serija straipsnių apie tai, kas nutiktų, jei Žemė (o tai, anot rašytojų, yra įmanoma) nukryptų nuo savo orbitos. Apokalipsė, mirtis, karas… Kam tai?
Suprantu, kad emocijos visuomet yra galinga jėga, o manipuliavimas jomis padeda žmogų valdyti. Nerimo apimtas asmuo visuomet stengsis ieškoti teisybės ir atsivers jį išgąsdinusio laikraščio ar interneto portalo puslapį dar kartą, tikėdamasis gauti naujos informacijos, kuri paneigtų ar papildytų pirmąją. Tačiau ar nėra taip, kad patys žurnalistai šitaip nesąmoningai slopina savo nerimą, perduodami jį kitiems? Juk žmogus dalijasi jausmais, ir tai padeda nusiimti jų naštą. Tačiau vėliau tai grįžta bumerangu – mat plečiamas bendruomenėje nerimas didėja ir pamažu tampa nevaldomas.
Ir dar. Kažkaip prisiminiau pasaką apie piemenį, kuris kaimynus gąsdindavo istorijomis apie neva bandą puolančius vilkus ir smagindavosi, kai jiems sulėkus gelbėti paaiškėdavo apgaulė. Tačiau kai vilkai bandą užpuolė iš tikrųjų, ginti jos nebebuvo kam – niekas piemeniu nebetikėjo. Tai ar nenutiks ir mums taip, kad atbukinti karo ir vis neprasidedančios okupacijos istorijų, nepatikėsime ir neateisime šaliai į pagalbą, kai jos prireiks iš tikrųjų?
Savo klaida Rusijos vadas sužlugdė bet kokį bandymą sukurti nekaltumo įvaizdį pasaulio akyse. Gaila, kad niekas apie tai neprabilo.
Komentarai (14)
Komentuoti
Loading ...
puikus straipsnis. Nors liko tarsi nepastebėtas. O kodėl? Ogi todėl, kad Veidas dar nemoka suformuluot intriguojančios antraštės.
na, baimė išties dr niekam nepadėjo. Teisingus sprendimus protas gali priimti tik ramybės būsenoje. Net ir baisiausias žvėris nepuola, kol iš pradžių neįvaro baimės. Pnašiai matyt urzgia ir Putinas.
Putinas ne tik kalbos klaidų padarė. Jau išryškėjo ir aiškus jo mąstymo neadekvatumas. O tai išduoda didelį egocentriškumą. Įsivedus į google “Putino motina” galima aptikti lrytas vieno Putino biografo atradimus apie jo vaikystę… jei tai tiesa, tai stebėtinai panaši į Hitlerio ir Stalino. Vaikai patyrę prievartą ir atmetimą vaikystėje, gali būti labai pavojingi. Kaip ir Ivanas Žiaurusis. Gerai kol jie myli, bet vos tik kažkas paspaudžia seną jautrų mygtuką… o juk Putinas ne taip senai išsiskyrė su žmona… bet kokios netektys gali suveikti kaip ingramos seniems įrašams į pasamonę..
radijas Svoboda komentavo Putin kalbą per iškilmingą Krymo prijungimo prie Rusijos ceremoniją. Jų manymu ji buvo identiška tai, kurią pasakė Hitleris iš teatro balkono Klaipėdoje jau po Austrijos anšliuso, kuomet Gebelso propagandos dėka Naciai okupavo Austriją be vieno šūvio.
Putinas irgi pabrėžė, kad Kryme nebuvo paleistas nei vienas šūvis. Užteko to, kad kažkas iš provokatorių Radoj pasiūlė panaikinti antrą valstybinę rusų kalbą ir Putinui pažadėt Krymo nomenklatūriniams senjorams pakelti pensijas. senjorai pagrinde ir nubalsavo už prisijungimą.
Tačiau Svoboda taip pat priminė kuom baigėsi tas Hitlerio gelbėjimas savo tautiečių “mažumų” – visi vokiečiai ir suvokietintieji – apie 10 milijonų buvo deportuoti iš Silezijos, Čekijos, Lenkijos, Karaliaučiaus ir Klaipėdos krašto jau po karo. Į deportuotųjų atlaisvintus kraštus buvo privežta kolonistų rusakalbių.
Bet jei tokia problema su “rusų mažumomis” vėl kyla Rusijos vadovui, KODĖL JIS JŲ NEDEPORTUOJA JAU DABAR? > KAM LAUKTI KARO?
dabar galim smekti dezinformacijos apmulkintus Kubilinską, S.Nerį, Paleckį, kuris, beje, susirgo kaip ir Neris, paaiškėjus tiesai… ar net patį V.Krėvę, prisidėjusį prie Klaipėdos krašto prijungimo ir galimai bandžiusį pamanipuliuot su Rusija dėl Vilniaus krašto atsiėmimo…
tačiau tovarišči apgavo ir likom “Vilnius mūsų, o mes rusų”. Dabar Ukraina skyla panašiai į dvi stovyklas dėl Krymo. Rusija šias taktikas gerai įvaldžiusi… neabejoju, kad ir Ispanijai keliamos problemos dėl Katalonijos, ir Anglijai dėl Škotijos atsijungimo yra keliamos ne be Kremliaus pagalbos…
Gal todėl ir dingo iš interneto aidai.us su V.Krėvės liudijimais apie jo pokalbius su Molotovu ir Žukovu bei jų atvirai išklotom kortom dėl Europos ateities ir net pačios JAV ateities…
Todėl ir KGB buvusių strategų liudijimai – Liubimovo “Golghota” ir Anatplijaus Golycino “Perestroika Deception” , bei ‘New Lies for Old” ypač aktualios šiandien. Ypač po įžymiosios Putino kalbos. Ypač po jo to pareiškimo vokiečių tautai, kad mol tik Rusija AUKSČIAUSIAM LYGMENĮ REIKALAVO ABIEJŲ VOKIETIJŲ SUJUNGIMO. Noriu – padalinu, noriu – sujungiu. Tarsi Kremlius būt pasaulio viešpats.
dabar Europolas buvo ką tik suėmęs Firtash’ą Vienoje. Paleido už 125 milijonų eurų užstatą. Ar daug žiniasklaidos atkreipė į tai dėmesį? Ar daug politologų nagrinėjo šį reiškinį?
O juk Firtash Dmitry yra Rytų Europą valdančio mafijos boso Semion Mogilievich statytinis Ukrainai, Dujų iš Kazakstano tarpininkas… Mogilievičius FTB įtrauktas į pieškomiausių asmenų sarašą. Ilgai stovėjo tame sąraše po BenLdeno. Rusijos Prokuratūra buvo jį trumpam suėmusi, estradikscijos nedarė, bet paleido.. matyt susitarė, kad prisidės prie Timošenko patubdymo kalėjiman. Taip ir atsitiko…
Tai, kad Mogilievičius, turintis daugaiau nei septynis pasus ir panašiai pilietybių, kontroliuoja Bulgarijos, Rumunijos, dalinai Čekijos ir Vengrijos medija, o per jas ir Rumunijs vyriausybę buvo rašyta tik užsienio spaudoj. Lietuvių spaudoj bivo tik nusistebėta dažnais Uspaskio partijos susitikimais su Rumunijos ambasados darbuotojais..
E.Lukassas interviu BNS tiesiai šviesiai paliudijo Uspaskicho įsitraukimą į Organizuotą nusikalstamumą.. Tik Račas kažkodėl nesiteikė šio interviu išverst į lietuvių kalbą, o laikrasčiai irgi kažkodėl praleido jo nepastebėję.. keista. Nes Lukasas tokių dalykų, neturėdamas įrodymų, tikrai neskelbtų.
WikiLeaks cables (2010) link Russian mafia boss to EU gas supplies
Semyon Mogilevich, one of FBI’s most wanted people, identified as real power behind billionaire owner of Ukrainian-based RUE We have received a legal complaint from lawyers acting for Dmitry Firtash about this article. Mr Firtash complains that the contents of the article are untrue.
Gas supplies to Ukraine and EU states are linked to the Russian mafia, according to the US ambassador in Kiev.
His cable, released by WikiLeaks, followed statements by the then prime minister of Ukraine, Yulia Tymoshenko, to the BBC that she had “documented proof that some powerful criminal structures are behind the RosUkrEnergo (RUE) company”.
Allegations have long swirled that the Russian crime don Semyon Mogilevich had covert interests in Swiss-registered RUE, which distributes gas from central Asia.
A billionaire Ukrainian businessman, Dmitry Firtash, nominally owns nearly half the company. (The Russian state firm Gazprom owns the other half.) In a confidential meeting with the ambassador, Firtash admitted Mogilevich was the real power behind his own multibillion-dollar gas interests. He insisted it was impossible to do business in Ukraine in the 1990s without striking sleazy deals with organised criminals.
In a secret memo the ambassador, William Taylor, wrote: “He [Firtash] acknowledged ties to Russian organised crime figure Semyon Mogilevich, stating he had needed Mogilevich’s approval to get into business in the first place.” Taylor said the “softly spoken” Firtash had come to see him on 8 December 2008 and “spoke at length about his business and politics in a visible effort to improve his image with the USG [United States government]“.
Taylor grilled the oligarch about his alleged ties to Russian organised crime. The Ukrainian press had widely reported that RUE’s circle of true beneficiaries included Mogilevich. Firtash countered that it had been impossible to approach a government official for any reason “without also meeting an organised crime member”.
The cable stated: “Firtash acknowledged that he needed, and received, permission from Mogilevich when he established various businesses, but he denied any close relationship to him.”
Other cables said the two men were closely linked through “joint holdings in offshore vehicles” and “mutual personal relationships”. They also share the same lawyer.
[This update was inserted on 7 December 2010: Following publication of this cable, Dmitry Firtash issued a statement denying that Semyon Mogilevich had ever had any partnership or holding or other direct or indirect commercial associations or business interests with him. See footnote.]
During his frank conversation with the ambassador, Firtash launched an attack on Tymoshenko. At the time she was locked in a power struggle with her former Orange Revolution ally Viktor Yushchenko, who was president. Firtash called himself Yushchenko’s “close friend” and confidant, and his anger was understandable. A month before he met the ambassador, Tymoshenko had reached a provisional agreement with the Russian prime minister, Vladimir Putin, to abolish all intermediaries in the murky gas trade with Russia. The deal – still unimplemented – was specifically drawn up to get rid of RosUkrEnergo.
The US says Mogilevich is one of the world’s top mafia bosses, accusing him of creating eastern Europe’s most powerful crime group in the 1990s. He is on the list of the FBI’s 10 most wanted fugitives for his alleged part in a multimillion-dollar fraud involving a Pennsylvania-based company in the 90s.
The Russians arrested Mogilevich in 2008 over tax evasion at a cosmetics chain. But in 2009 he was mysteriously released. Russia’s interior ministry described the charges against him as “not of a particularly grave nature”. The cable is deeply embarrassing for Ukraine’s new pro-Russian president, Viktor Yanukovych. Firtash, the founder and chairman of Group DF, is one of the main oligarchs who financed Yanukovych’s rise to power this year.Firtash’s business interests across Europe include energy, chemicals and real estate, and he owns an influential Ukrainian TV station.
Semion Yudkovich Mogilevich✡[1] (Ukrainian: Семен Ю́дкович Могиле́вич, tr: Semen Yudkovych Mohylevych, [sɛmˈɛn ˈjudkɔwɪt͡ʃ mɔɦɪˈlɛwɪt͡ʃ]; born June 30, 1946) is a Ukrainian-born organized crime boss, believed by European and United States federal law enforcement agencies to be the “boss of bosses” of most Russian Mafia syndicates in the world.[2] He is believed to direct a vast criminal empire and is described by the FBI as “the most dangerous mobster in the world”.[3][4]
Mogilevich’s nicknames include “Don Semyon”, and “The Brainy Don” (because of his business acumen[5]). He is said to control RosUkrEnergo, a company currently actively involved in Russia–Ukraine gas disputes.[6] Secret US diplomatic cables, released by Wikileaks, describe Mogilevich as the figure in charge of both RosUkrEnergo and Raiffeisen Bank. They also state that Mogilevich has close links to Gazprom, the Russian state energy company.[7][8]
He is based in Moscow, Russia. He is most closely associated with the Solntsevskaya Bratva crime group. Political figures he has close alliances with include Yury Luzhkov, the former Mayor of Moscow, Dmytro Firtash and Leonid Derkach, former head of the Security Service of Ukraine.[9][7] Oleksandr Turchynov, former Prime Minister of Ukraine, went to court for allegedly destroying files pertaining to Mogilevich.[10][11] Mogilevich is believed to have ordered many assassinations of his enemies across the world, including both shootings and car-bombs.
Mogilevich was born in Kiev’s Podil neighborhood to a Jewish family.[13] At the age of 22 he earned a degree in economics from Lviv University.
In the early 1970s he became part of the Lyuberetskaya crime group in Moscow and was involved in petty theft and fraud. He served two terms (3 and 4 years) for currency-dealing offenses.[14]
During the 1980s, tens of thousands of Ukrainian and Russian Jews were emigrating to Israel on short notice and without the ability to quickly transfer their possessions. Mogilevich would offer to sell property – their furniture, art and diamonds – on behalf of the prospective émigrés, promising to forward the money on to Israel. The money was, instead, used to invest in black market and criminal activities.[15] In 1990, already a millionaire, Mogilevich moved to Israel, together with several top lieutenants. Here he invested in a wide range of legal businesses, whilst continuing to operate a worldwide network of prostitution, weapon, and drug smuggling through a complex web of offshore companies.[16]
In 1994, Mogilevich group obtained control over Inkombank, one of the largest private banks in Russia,[18] in a secret deal with bank chairman Vladimir Vinogradov, getting direct access to the world financial system. The bank collapsed in 1998 under suspicions of money laundering.[19] Through Inkombank, in 1996 he obtained a significant share in Sukhoi, a large military aircraft manufacturer.[citation needed]
In May 1995, a meeting in Prague between Mogilevich and Sergei Mikhailov, head of the Solntsevo group, was raided by Czech police. The occasion was a birthday party for one of the deputy Solntsevo mafiosi. Two hundred partygoers (including dozens of prostitutes) in the restaurant “U Holubů” (owned by Mogilevich) were detained and thirty expelled from the country.[20] Police had been tipped off that the Solntsevo group intended to execute Mogilevich at the party[21] over a disputed payment of $5 million. But Mogilevich never showed and it is believed that a senior figure in the Czech police, working with the Russian mafia, had warned him.[22] Soon, however, the Czech Interior Ministry imposed a 10-year entry ban on Mogilevich, while the Hungarian government declared him persona non grata and the British barred his entry into the UK, declaring him “one of the most dangerous men in the world”.[23]
Semion Mogilevich (2001)
Both Mogilevich and his associate Mikhailov ceased to travel to the west in the late 1990s, although Mogilevich retains an Israeli passport.[24] In 1997 and 1998, the presence of Mogilevich, Mikhailov and others associated with the Russian Mafia behind a public company trading on the Toronto Stock Exchange (TSX), YBM Magnex International Inc., was exposed by Canadian journalists. On May 13, 1998, dozens of agents for the FBI and several other U.S. government agencies raided YBM’s headquarters in Newtown, Pennsylvania. Shares in the public company, which had been valued at $1 billion on the TSX, became worthless overnight.[25] As to Mogilevich himself, federal law enforcement agencies from throughout the world had by now been trying to prosecute him for over 10 years. But he had, in the words of one journalist, “a knack for never being in the wrong place at the wrong time.”[26]
Until 1998, Inkombank and Bank Menatep participated in a US$ 10 billion money laundering scheme through the Bank of New York.
Mogilevich was also suspected of participation in large scale fraud, where untaxed heating oil was sold as highly taxed car fuel.[when?] Estimates are that up to one third of sold fuels went through this scheme, resulting in massive tax losses for countries of Central Europe (Czech Republic, Hungary, Slovakia and Poland).[31] In 2003, the United States Federal Bureau of Investigation put Mogilevich on the “Wanted List” for participation in the scheme to defraud investors in Canadian company YBM Magnex International Inc. Frustrated by their previous unsuccessful efforts to charge him for arms trafficking and prostitution, they had now settled on the large-scale fraud charges as their best hope of running him to ground. He was, however, considered to be the most powerful Russian mobster alive.[24] In a 2006 interview, former Clinton administration anti-organized-crime czar Jon Winer said, “I can tell you that Semion Mogilevich is as serious an organized criminal as I have ever encountered and I am confident that he is responsible for contract killings.”[24]
Mogilevich was arrested in Moscow on January 24, 2008, for suspected tax evasion.[32][33] He was released on July 24, 2009. On his release, the Russian interior ministry stated that he was released because the charges against him “are not of a particularly grave nature.”[34][35] On October 22, 2009 he was named by the FBI as the 494th fugitive to be placed on the Ten Most Wanted list.
reikalą turim ne tik su Kremlium, bet ir su Putino kontroliuojama 300 000 mafijozų armija…pasklidusia po pasaulį… Putinui tereikia duoti signalą teroraktoms…
Gudrūs strategai turėtų šiuos mafijozus vienus prieš kitus nukreipti…