Vienokios 2015-ųjų Lietuvos užsienio politikos gairės ryškėja iš viešų Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymų, kitokios – iš užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus veiksmų, o apie dar kitokias kryptis byloja užsienio politikai įgyvendinti numatytos biudžeto eilutės.

Rima Janužytė

Blaškymasis – šis žodis pirmiausia ateina į galvą kalbant apie Lietuvos užsienio politikos ateities kryptis. Lyg nesuderintame fortepijone čia klega skirtingos skirtingų valdžios institucijų vizijos, misijos ir tikslai.

Kakofonijoje girdėti visko: nuo būtinybės kuo greičiau rasti bendrą šneką su Rusija iki pasiryžimo būti, jei reikės, kad ir vienintele Europos Sąjungos šalimi, nešvelninsiančia savo tono, kol Rusija nepasitrauks iš Ukrainos. Vienuose susitikimuose kalbame, kad esame svarbiausi Ukrainos draugai ir partneriai, kituose – kad Rytų kaimynystė savo svarba nė iš tolo neprilygsta priklausymui „Šiaurės klubui“. Vieni kalba apie Lietuvos diplomatinių atstovybių Vakarų Europos šalyse modernizavimą, kiti – kad svarbiau atidaryti naują ambasadą Pietų Afrikos Respublikoje.

Viskas suprantama – blaškomės, nes esame ne tokie turtingi, kad galėtume sau leisti ką tik panorėję. Sako, daugiabučiuose gyvenantys britai labiausiai nemėgsta lietuvių kaimynystės. Ne dėl to, kad šie būtų nepatikimi ar asocialūs, o todėl, kad lietuviai nuolat darosi remontą – gręžia, kala, virina, taigi neduoda kaimynams mėgautis ramybe. Baigia remontą vonioje – žiūrėk, po pusmečio imasi svetainės. Bet juk ne todėl, kad lietuviai negali gyventi be remonto – visa tai iš paprasčiausio „biednumo“. Juk jei turėtų užtektinai pinigų, per kelis mėnesius pasidarytų kapitalinį remontą – ir patys ramiai gyventų, ir kaimynų nenervintų.

Deja, pinigai kol kas yra ir neatsiejama užsienio politikos dalis, tad teko rinktis net tarp palyginti nedidelių investicijų. Pavyzdžiui, pirmiau investuoti ne į ambasados Vokietijoje modernizavimą, bet už 579 tūkst. eurų suremontuoti Romos centre esantį LR ambasados pastatą ir už dar milijoną eurų renovuoti Maskvoje esantį Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės pastatą.

Tarp išskirtinesnių 2015 m. investicijų reikia paminėti ir naujų diplomatinių atstovybių Pietų Afrikos Respublikoje bei Los Andžele atidarymą.

Ir nors esant noro galima sakyti, kad Lietuvos diplomatinės tarnybos driekiasi nuo Afrikos iki Amerikos, pagal valstybės skiriamus asignavimus LR užsienio reikalų ministerija, o kartu ir užsienio politika, 2015-aisiais tarp visų kitų ministerijų bus podukra: nepaisant to, kad lėšų jai skirta šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, tai yra vis tiek mažiau, nei skirta kitoms ministerijoms.

Palyginti su 2014 m., kitų metų Užsienio reikalų ministerijos asignavimai iš valstybės biudžeto padidinti šiek tiek daugiau nei 2,4 mln. eurų. Tiesa, prie to padidėjimo reikia pridurti maždaug 1,9 mln. eurų, kurie susitaupys dėl to, kad nebus su pirmininkavimu ES Tarybai susijusių išlaidų. Iš viso 2015-aisiais asignavimai šiai ministerijai sieks 72,3 mln. eurų.

Pagal tai, kaip bus paskirstyti šie pinigai, galima suprasti, kokioms užsienio politikos sritims 2015-aisiais bus skiriama daugiausiai dėmesio.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.