„Not suitable for Denmark“, arba kodėl danai grąžino autoriui baltą medžio skulptūrą.

Marius Jonutis – iš tų, kurie sugeba priblokšti netikėtomis frazėmis. „Menai manęs iš tiesų nedomina. Labiau mėgstu tai, ko pats sukurti nemoku: žiūriu filmus, klausausi muzikos. O kaip daromi paveikslai ar skulptūros – išmanau, todėl tai nebeįdomu“, – pareiškia klausiamas, ar jau rengiasi birželio pabaigoje vyksiančiai meno mugei „Art Vilnius 2013“.
Tačiau ar visada apie tai, kaip buvo gaminamas M.Jonučio kūrinys, susimąsto parodų lankytojai? Štai, pavyzdžiui, praėjusią savaitę „Meno nišoje“ atidarytoje parodoje eksponuojamas paveikslų ciklas, kuriame tapybą pridengia plonos ažūriniais ornamentais raižytos medžio drožlių plokštės. Iš tolo žvelgiant į tuos dailius augalinius raštus sunku įsivaizduoti menininką su elektriniu grąžtu rankose, bet Marius klausinėjamas vyriškai stebisi: „O tai kaip, jūsų manymu, aš skyles pragremžiau?“
Galerijos „Meno niša“ salės viduryje – ryškiaspalvė skulptūra, išpjaustyta iš senos, jau nugriuvusios pirties gulto lentos: aiškiai neapsieita be elektrinio pjūklo. „Galima tik įsivaizduoti, kiek nuogų užpakalių lietė šitą lentą, – šypteli menininkas, kuriam juodas darbas pjaustant, gręžiant ar skaptuojant atrodo ir mielas, ir pagarbos vertas. – Tai juk rimčiau ir daugiau laiko reikalauja, negu mosavimas teptuku.“

Pusė darbų lieka Danijoje

Didžiausia naujiena parodoje „Kažkas nauja“ – juodos ir baltos spalvos grafikos ciklas, ištisa linoleumo lakštuose raižyta dailininko knyga, kurioje piešinius papildo trumpi tekstai. Jie paprasti, bet liūdni ir skaudūs. O liūdnumas, kaip ir juodi-balti kontrastai, rodosi toks tolimas Mariaus kūrybai… Kai jo darbus pardavinėjantiems danams M.Jonutis nusiuntė baltą medžio skulptūrą, šie grąžino ją atgal, primygtinai prašydami nuspalvinti. Menininkas taip ir padarė.
Danijoje, įvairiuose Jutlandijos miesteliuose, Marius surengia pusę parodų ir parduoda apytikriai pusę visų savo darbų. Iš to ypatingai nepasipelno, nes iš tenykščių meno vadybininkų už darbus prašo tiek pat, kiek iš pirkėjų Lietuvoje. Tiesa, namie gauna nemažai individualių užsakymų: štai ir po šios parodos skubės raižyti meniško rėmo veidrodžiui ir piešti paveikslo jaunavedžiams. Dar yra padaręs nemažai spintų su slankiomis raštais išpjaustinėtomis durimis ir kitokių namus puošiančių daiktų.
Menininkas įtaria, kad svarbiausia tiek jo, tiek Vilmanto Marcinkevičiaus arba Audriaus Gražio sėkmės Danijoje priežastis – ta, kad jų darbai kainuoja mažiau nei vietos menininkų. O antroji – kad baltiems skandinaviško stiliaus interjerams, kokie populiarūs jūrų skalaujamoje lygumų šalyje, spalvingi lietuvių menininkų kūriniai iš tiesų suteikia šelmiškos nuotaikos ir gaivumo. „Pernai aplankiau nemažai privačių namų ir visuose radau bent po vieną lietuvio autoriaus darbą“, – tvirtina Marius.
Miesteliuose veikia meno mėgėjų klubai, jų nariai lanko parodas ir įsipareigoja kasmet įsigyti po keletą paveikslų. O ką jau kalbėti apie daniškus fabrikus, kurie labiau primena modernaus meno muziejus, mat gamyba seniai iškelta į pigesnės darbo rinkos šalis: anksčiau – į Lietuvą, dabar – į Vietnamą. Buvusiuose cechuose prie kompiuterių sėdi keli darbuotojai, kontroliuojantys už jūrų marių ūžiančius siuvimo fabrikus, o aplink stovi skulptūros, kabo paveikslai… Netgi investavę Lietuvoje danų verslininkai kviečiasi dailininkus ir įmonės patalpoms puošti įsigyja jų paveikslų.
Vis dėlto Marius nepamiršo, kad Vilniaus dailės akademijoje baigė būtent grafikos studijas. Pernai su darbais vykdamas į Daniją, sustojo Berlyne ir dailininkams skirtoje parduotuvėje nusipirko nedidelį presą. Anksčiau nuosavo neturėjo, o vaikščioti į „valdiškus namus“, tai yra prašytis priimamam į viešas dirbtuves, – ne jo būdui.
„Grafika vis tiek užrakina tave į tam tikrą rėmelį, nes pirma reikia išraižyti, po to – atspausti. Antra vertus, ir juodame-baltame darbe pasistengus galima išgauti spalvinių niuansų. Grafika po spalvų šėlsmo – atgaiva, kone meditacija“, – tvirtina M.Jonutis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-21-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.