Gegužės 29 d. Maskvoje siautęs uraganas, kuris pražudė 16 žmonių, trumpam nukreipė miestiečių dėmesį nuo vienam milijonui maskviečių gresiančios deportacijos – perkėlimo į neapgyvendintus megapolio pakraščių kvartalus. Valdžia žada deramas kompensacijas. Yra duomenų, kad 56 mlrd. eurų Rusijos biudžetui atsieisiantis projektas turi išspręsti prasiskolinusių oligarchų problemas. Visa renovacijos ir su tuo susijusio iškeldinimo programa truktų iki 15 metų.

Arūnas BRAZAUSKAS

Vadinamoji „chrenovacija“ ėmė trankytis virš maskviečių galvų lyg pavasarinis perkūnas. Nebūta ilgų diskusijų. Balandžio 20 d. Rusijos Dūma pradėjo svarstyti atitinkamą įstatymą. Gegužės 14 d. į mitingą, kuris buvo sušauktas dėl senų namų renovacijos ir su tuo susijusio gyventojų iškeldinimo, suplaukė, organizatorių duomenimis, arti 30 tūkst. žmonių, nors tikėtasi ateisiant 5 tūkst.

Socialinius tinklus užtvindė informacija apie šį gigantišką projektą, kuris jau imtas vadinti didžiąja kriminaline renovacija. Vienas autorius parašė: „Čia viskas aišku. Pagal įstatymo projektą butų atėmimas ir tolesnė jų savininkų deportacija vyksta remiantis daugiabučio namo gyventojų balsavimo rezultatais. Jeigu du trečdaliai balsavo už, tą trečdalį, kuris balsavo prieš, deportuos prieš jų valią. Jeigu niekas nebalsavo, visas namas laikomas balsavusiu už – ir vis tiek deportuojamas. Atšaukta teisė į vienintelę nuosavybę, kurią dešimtys milijonų gavo per reformas po 1990 m., – teisė į nuosavą butą.“

Valdžia ėmėsi įtikinėti, kad jeigu kurio nors namo gyventojai iš viso nebalsuos, tai nereiškia, kad jie bus laikomi pritariančiais.

Maskvos merija paskelbė paskubomis sudarytą renovuojamų namų sąrašą. Jame puspenkto tūkstančio objektų, kurių bendras plotas – 14,2 mln. kv. metrų. Į sąrašus patekę namai būtų nugriauti arba kapitališkai renovuoti. Sąrašuose – ir nenusenę devynaukščiai, ir iki 1917 m. statyti plytiniai geros būklės namai. Neabejingi paveldui maskviečiai aptiko arti 300 istorinių pastatų, tarp jų – 1920–1930 m. pastatytų architektūrinio konstruktyvizmo paminklų.

Toks dalykas kaip medžiagų atsparumas staiga įgavo ideologinį atspalvį. Specialistai prabilo apie tai, kad pastatų nusidėvėjimo vertinimai, kurių pagrindu valdžia priėmė sprendimus, niekuo nepagrįsti. Prabilta, kad tiek Maskvos, tiek visos Rusijos mastu labai mažai statistinių duomenų apie nusenusius ir avarinius pastatus. Iš esmės įvertinti pastato būklę galima tik atliekant konkrečius tyrimus, o ne „iš akies“, kaip daro biurokratai. Maskvoje tokie tyrimai buvo atliekami XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Senų namų, tokių, kurie būtų nusidėvėję daugiau nei 60 proc., rasta mažiau nei 2 proc. Yra specialistų, teigiančių, kad namai, kurie menant SSRS komunistų lyderį Nikitą Chruščiovą praminti „chruščiovkėmis“, po kapitalinio remonto gali tarnauti dar 100 metų – vadinasi, juose galima gyventi iki XXI a. pabaigos. Susikauta su mitu, kad statyti naujus namus pigiau, nei remontuoti senus, – esą kapitalinis remontas, apimantis visų tinklų pakeitimą, apšiltinimą, liftų įrengimą,  atsieina pusantro karto pigiau nei nauja statyba.

Manipuliacija duomenimis

Advokatas Aleksandras Toropovas (tinklavardis @?lexander Toropov) paskleidė žinias apie savo atradimus. Pasirodo, dar vasario mėnesį senų butų kadastrinė kaina (t.y. vertintojų nustatyta gyvenamojo ploto kaina, kurią savo skaičiavimuose naudoja valdžia ir kuri, be abejo, skiriasi nuo rinkos kainos) sumažėjo 2–4 mln. rublių (32–64 tūkst. eurų). Tuo pat metu naujos statybos butų kaina padidinama 3–7 mln. rublių (48–112 tūkst. eurų). Toks kainininkas įgalina kai kam itin naudingu būdu panaudoti renovacijai skirtas lėšas – 3,5 trln. rublių (56 mlrd. eurų). Seni butai bus išperkami iš savininkų sumažintomis kainomis, o jų perkėlimui skirtus naujus butus merija nupirks padidintomis kainomis.

Manipuliacija kainomis papildyta žemėvaldos triuku. Šių metų gegužės–balandžio mėn. iš žemės kadastro išnyko duomenys apie senos statybos namų sklypų ribas. Priežastis – dauguma sklypų nebuvo įteisinti kaip namo gyventojų kolektyvinė nuosavybė, nes piliečiai dėl to nesuko sau galvų. Paisant įstatymų raidės nė vieno buto sename name negalima parduoti, dovanoti ir pan., mat, nesant įteisintų valdų ribų ir jų savininkų, visos tos „chruščiovkės“ ir kiti namai iš renovacijos sąrašų laikytini neteisėta statyba.

Kadangi kadastro duomenys vieši, A.Toropovas nurodo, kaip kiekvienas pilietis galėtų internete pasitikrinti savo buto kainos pokyčius pagal kadastrą. Jis primena apie žemės nuosavybės įteisinimo naudą: „Pavyzdžiui, mano kieme yra nustatytos sklypo, kuriame prieš 25 metus nugriauta karvelidė, ribos (18 kv. m), ir aš pažįstu žmogų, kuris šią žemę gavo palikimo. Šių 18 metrų maskvietiškos žemelės kaina – 1 767 836,50 rublio.“ Nuo savęs pridurkime – 27 879,46 euro.

Nuaidėjus pirmiesiems gresiančios renovacijos trenksmams, nemažai maskviečių suskato forminti nuosavybės teisių į namų sklypus. Būti savininku naudinga – žemės kaina dažnai viršija ant jos pastatyto namo kainą. Namo gyventojai yra nuosavybės dalininkai. Jeigu žemė nusavinama valstybės ar municipaliteto naudai, savininkams reikia sumokėti rinkos kainą, arba jiems suteikiamas analogiškas sklypas. Norint tapti savininku, reikia, kad sklypas būtų įtrauktas į žemės kadastrą.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje apstu istorijų, kas tai yra „maskvietiški žemės matavimo darbai“. Antai vieno iš namų sklypas matuojant sumažėjo nuo 4,5 iki 1,5 ha, ir tik gyventojams ėmus protestuoti tas naujai išmatuotas sklypas neįtrauktas į kadastrą. Kaip laikraščiui „Komersant“ pasakojo viena tos istorijos dalyvė, sunkiausia yra atrasti namo ir sklypo dokumentaciją, kuri, pasak jos, „patikimai slepiama“. Jeigu dokumentus pavyksta rasti, paaiškėja, kad „kur nors ne vietoje padėtas kablelis, kur nors rašalo užlašinta“, ir dokumentai nepripažįstami teisėtais.

Gegužės 16 d. Mišino g. Maskvoje buvo atiduotas eksploatuoti rekonstruotas namas. Plytinis keturaukštis virto septynaukščiu. Projektas tęsėsi 11 metų: vienus metus truko projektavimas, vienus – sklypo matavimai, devyneri metai nuėjo derinimui.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2017-m