Maskvos miesto teismas antradienį nustatė, kas liepė įslaptinti Rusijos vyriausiosios karinės prokuratūros 2004 metų rugsėjo 21 dienos nutarimą nutraukti tyrimą dėl 1940 metais Katynėje NKVD įvykdytų 22 tūkst. lenkų karininkų žudynių, tačiau uždraudė paviešinti šio asmens duomenis, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Apie tai žurnalistus informavo nevyriausybinės organizacijos “Memorial” , ginančios žmogaus teises ir kaupiančios stalinizmo laikotarpio nusikaltimų dokumentus, lenkų skyriaus vadovas Aleksandras Gurianovas.

Antradienį teismas pradėjo nagrinėti “Memorial” atstovo pateiktą skundą dėl Tarpžinybinės valstybės paslapčių saugojimo komisijos sprendimo nenagrinėti Katynės bylos. Pati komisija šį kaltinimą neigia.

Kaip aiškino Rusijos vyriausioji karinė prokuratūra, būtent ši Rusijos prezidentui pavaldi komisija 2004 metų gruodžio 22 dieną priėmė sprendimą įslaptinti Katynės žudynių tyrimo aktus.

A.Gurianovas sakė, jog teismas atmetė siūlymą išslaptinti bylos eigą, o po to iš teisme dalyvaujančių ginčo šalių atstovų pareikalavo pasirašyti įsipareigojimą neviešinti teismo proceso eigos.

Kitas posėdis įvyks spalio 11 dieną.

Lenkijoje įsteigtas vadinamasi Katynės šeimų komitetas reikalauja reabilituoti sušaudytus karo belaisvius ir paskelbti žudikų pavardes.