"Scanpix" nuotr.

Inga NECELIENĖ

Gerokai nukraujavusi Rusijos olimpinė rinktinė džiūgauja, o visas sporto pasaulis susipriešinęs: vieni giria Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) už rusams nepritaikytą kolektyvinę bausmę, kiti jį pliekia už kinkų drebinimą ir ryžto stoką. Belieka konstatuoti: ir šioje srityje Rusija pasiekė savo strateginį tikslą – supriešino daugumą šalių ir žmonių.

Liepos 24-ąją paskelbtas TOK sprendimas su tam tikromis išlygomis leisti Rusijos delegacijai dalyvauti Rio de Žaneiro žaidynėse kartu reiškė dar vieno, pastaruoju metu itin dažno, Rusijos sporto trilerio atomazgą. Ja nepatenkintieji negailėjo priekaištų ir pačiam olimpinio judėjimo vadovui Thomui Bachui. Juk turėjo progą išmesti visus rusus už Rio olimpinio borto ir taip pasakyti griežtą „ne“ valstybės remiamam ir dangstomam dopingo vartojimui, bet taip nepadarė.

„Rusijos dopingo rinktinė kaltinama tuo, kad užsiiminėjo lengvąja atletika“, – po pernai lapkritį paskelbto gana griežto Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų asociacijos (IAAF) tarybos sprendimo už sisteminius dopingo vartojimo pažeidimus suspenduoti Rusijos lengvosios atletikos federacijos veiklą ir uždrausti šios šalies lengvaatlečiams dalyvauti visose IAAF rengiamose varžybose panūdo šaipytis internautai.

Tik tada turbūt mažai kas tikėjo, kad šis sprendimas tebegalios iki pat olimpinių žaidynių, niekas nepasikeis ir po aštuonių mėnesių, o tarptautinės varžybos, Europos lengvosios atletikos čempionatas vyks be rusų. Todėl išgirdęs Sporto arbitražo teismo nutartį atmesti 68 Rusijos lengvaatlečių apeliaciją ir kartu palikti galioti draudimą Rusijos lengvaatlečiams varžytis Rio de Žaneire įtūžio neslėpė ne tik šios šalies sportininkai, sporto valdžia, bet ir pats jos valdovas Vladimiras Putinas. Lyg tarp kitko buvo prisiminti olimpiniam judėjimui skaudūs 1980 ir 1984 metų žaidynių boikotai.

Rusai buvo sugalvoję beveik ketverius metus darniai veikusią dopingo mėginių sukeitimo schemą

Rusiją itin papiktinusi Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) nusamdyto nepriklausomo eksperto Richardo McLareno paskelbta tyrimo ataskaita parodė, kad rusai buvo sugalvoję beveik ketverius metus darniai veikusią dopingo mėginių sukeitimo schemą, į kurios pinkles buvo įsipainioję 30-ies skirtingų sporto rungčių ir šakų atstovai – tiek žiemos, tiek vasaros.

Kita vertus, ką atskleisti faktai rodo apie WADA akredituotų tyrimo laboratorijų saugumą? Naktį laboratorijoje mėginius sukeičiantis inžinieriumi persirengęs Federalinės saugumo tarnybos agentas – kino filmo vertas epizodas. Juk mėginiai, kaip rodo R.McLareno pateikta ataskaita, buvo sukeičiami ir klastojami ne tik per V.Putino pasididžiavimą Sočio žiemos olimpines žaidynes, kuriose Rusijos saugumo pajėgoms darbuotis buvo lengviau, bet ir 2012-aisiais Londone. Ir kalbama ne apie kelis ar keliasdešimt, o apie beveik 600 šlapimo mėginių, kurie, tyrėjo tikinimu, klastoti masiškai, ir tai buvo toleruojama ir netgi skatinama daryti valstybiniu mastu. Kodėl naktiniai „inžinierių“ vizitai niekam neužkliuvo Londone?

Beje, apie TOK išbrokuotą kolektyvinę bausmę ir solidarumą. Po specialaus TOK išaiškinimo, kad Rio olimpinio kaimelio vartai atsivers tik niekada už dopingo vartojimą nebaustiems Rusijos atletams, buvo panaikintas vos prieš kelias savaites karštą diskusijų audrą tarp plaukikų ir plaukimo bendruomenės sukėlęs Julijos Jefimovos iš Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos (FINA) gautas leidimas startuoti žaidynėse ir į Rio durys užvertos tamsiąją Rusijos sporto pusę padėjusiai praskleisti jau minėtai Rusijos lengvaatletei Julijai Stepanovai. Kodėl šioje vietoje kolektyvinė bausmė ir solidarumas – teisingas?

Dar keliais sakiniais apie pastaruoju metu ypač daug dėmesio sulaukiančią J.Jefimovą, kuri tik liepos 12 d. išgirdo žinią, kad FINA atsiėmė jai mestus kaltinimus ir leido startuoti žaidynėse, bet nepraėjus nė dviem savaitėms jos olimpinė padangė vėl stipriai apniuko. Kodėl mes taip emocingai reaguojame į žinias apie šią plaukikę, kaip ir aišku, tik naivu būtų manyti, kad žaidynėse nelikus J.Jefimovos olimpinės čempionės titulą ginsianti Rūta Meilutytė daugiau pajėgių varžovių Rio baseine nesutiks.

Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko pareiškė, kad atsakomybė už antidopingo taisyklių sulaužymą turėtų būti asmeninė. Būtent tokios bausmės viena centrinių viso šio dopingo skandalo figūrų ir sulaukė – jo Rio de Žaneire tikrai nebus, kaip ir nė vieno kito Rusijos sporto ministerijos pareigūno. Taigi galės sakyti įkvepiančias kalbas Maskvoje, kurioje greituoju būdu rengiamos alternatyvios lengvaatlečių varžybos.

Taigi galės sakyti įkvepiančias kalbas Maskvoje, kurioje greituoju būdu rengiamos alternatyvios lengvaatlečių varžybos.

Aišku, būtų galima atsigręžti į neseną istoriją ir šias varžybas išplėsti. Pasikviesti taip pat už dopingą iš Rio diskvalifikuotą visą Baltarusijos baidarininkų ir kanojininkų vyrų komandą, prie kurios turbūt prisidėtų už tą patį nusižengimą pašalinti visi Bulgarijos, Kazachstano ar tos pačios Baltarusijos sunkiaatlečiai. Beliktų gražų alternatyvių žaidynių pavadinimą sugalvoti.

1980 m. į JAV, Filadelfijoje, surengtas ir „Laisvės varpo“, arba olimpinėmis boikoto, žaidynėmis pavadintas varžybas susirinko Maskvos vasaros olimpiadą visiškai boikotavusių 29 šalių sportininkai.

1984 m. gegužę SSRS olimpiniam komitetui nubalsavus už Los Andželo žaidynių boikotą ir šitaip atkeršijus amerikiečiams visos 1984-ųjų olimpiadą boikotavusios sovietinio bloko ir jam prijaučiančios šalys rinkosi į „Draugystės“, arba „Družbos“, žaidynes, kurioms surengti negailėta pompastikos, pinigų ir, aišku, didelės propagandos dozės. Jose, suprantama, triumfavo šeimininkai SSRS sportininkai, bet kokia kaina siekiamų apdovanojimų lentelėse pagal iškovotus aukso medalius antroje vietoje likusius Rytų Vokietijos sportininkus pralenkę net 81 aukščiausios prabos apdovanojimu.

Į kokias žaidynes iš Rio de Žaneiro išspirtas Rusijos sporto ministras V.Mutko kvies Maskvoje susirinkusius sportininkus, išgirsime jau netrukus.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA