Jurijus Lužkovas
Ilgai pataikavęs, Maskvos meras J.Lužkovas ėmė kritikuoti prezidentą D.Medvedevą ir už tai susilaukė atpildo
Keistas sutapimas: po 18 metų valstybės tarnyboje būtent dabar iš pareigų su trenksmu iššveičiamas jau seniai susikompromitavęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas.
Maskvos mero posto pagaliau neteko korupcija ir pinigų plovimu įtariamas politikierius, kuriam padedant jo žmona Jelena Baturina tapo milijardiere ir turtingiausia Rusijos moterimi. Pastarąsias tris savaites Rusijos spauda mirgėte mirgėjo antraštėmis apie neteisėtus jo sandorius ir galimą pinigų plovimą.
Žinoma, jei tai paaiškėtų kurioje nors Vakarų sostinėje, toks mero nušalinimas atrodytų visiškai įtikinamas ir netgi neišvengiamas. Tačiau nepamirškime, kad kalbame apie Rusiją. Galima net neabejoti, kad visi galai, kuriuos daugelį metų slapstė ne tik pats Jurijus Lužkovas, bet ir jį remiantis Kremlius, kaip tik dabar išlindo tik todėl, kad J.Lužkovas tapo ne pagalbininku, o kliuviniu.
Priminsime, kad beveik du dešimtmečius J.Lužkovo santykiai su Kremliumi buvo puikūs. Antraip jis nebūtų įtikęs visiems iš eilės prezidentams, neprieštaravusiems, kad J.Lužkovas saugiai ir šiltai sėdėtų įtakingo Maskvos mero kėdėje.
Atsidėkodamas J.Lužkovas talkininkavo centrinei valdžiai, įkišdamas savo trigrašį ir vis įpildamas žibalo į nesutarimus Pietų Osetijoje ar Abchazijoje. Ne veltui dar prieš kelerius metus “The New York Times” analitikai teigė, kad J.Lužkovas – puikus įrankis premjero Vladimiro Putino vadovaujamoje kontrrevoliucijoje prieš vadinamąsias spalvotąsias revoliucijas.
Be to, jis nuolat primindavo Ukrainai, kad pats metas grąžinti Krymą Rusijai, o jei ne, tai bent jau palikti Kryme Rusijos karinį laivyną. Kitaip tariant, Kremliaus galingieji su J.Lužkovu bendravo pagal principą – ranką ranką plauna.
Be viso to, J.Lužkovas nemažai stengėsi ir dėl Maskvos. Tiesa, skeptikai jį kaltina sugriovus Maskvos architektūrą ir suniokojus istorinį paveldą. Tačiau nepaneigsi, kad J.Lužkovo pastangomis Maskva iš skurdaus ir nefunkcionalaus miesto virto prašmatniu metropoliu. Jo dėka Maskvoje pakilimo laikotarpiu prasidėjo tikras statybų bumas, dygo modernūs statiniai ar nauji daugiaaukščiai, buvo tiesiami greitkeliai.
Perbėgo juoda katė
Vis dėlto net ir J.Lužkovo karjerai atėjo galas. Ir visai ne dėl korupcijos ar kitų finansinių nusikaltimų. “J.Lužkovui derėjo labiau pasistengti gerinant santykius su Dmitrijumi Medvedevu”, – be jokių užuolankų samprotauja premjeras, nė neužsimindamas apie finansinius nusikaltimus ir be užuolankų pareikšdamas, kad norint būti Maskvos meru tereikia gerai sutarti su prezidentu ir premjeru.
O kaip sutarti, jei ant nosies – 2012-ųjų prezidento rinkimai, o J.Lužkovas – trečias pagal populiarumą Rusijos politikas? Ir dar toks, kuris per praėjusius rinkimus jau bandė kandidatuoti į Rusijos prezidento postą, nors vėliau savo kandidatūrą atsiėmė.
Dabar J.Lužkovas ir vėl parodė norą konkuruoti: rugsėjį jis spaudoje viešai sukritikavo prezidentą D.Medvedevą. Ir tuo, be jokios abejonės, išsikasė sau duobę. Jau kitą dieną apie jį Kremliui pavaldžioje spaudoje buvo paskelbti korupcijos “įrodymai”, o analitikai ėmė skaičiuoti dienas iki J.Lužkovo nuvertimo.
Kaip matome, ilgai laukti nereikėjo. Beje, panašus likimas gresia, regis, ir kitiems oponentams ar kandidatams į prezidentus. “Neatmetu galimybės, kad tokių atvejų bus ir daugiau”, – atvirai grasina D.Medvedevas, patvirtindamas, kad Rusijoje vėl prasideda kova dėl valdžios.
Oficiali J.Lužkovo biografija
Juodosios J.Lužkovo biografijos dėmės