Slidininkai žiemos sportą ketina perkelti į miestų gatves, biatlonininkai gyvena normalios šaudyklos laukimu, o dailiojo čiuožimo atstovai norėtų rengti tarptautines varžybas, bet turimoje daug mačiusioje arenoje patys vargiai išsitenka. Ką šis naujasis sezonas žada žiemos sportininkams?

Inga Necelienė

Šį sezoną, be įvairių savo sporto šakų varžybų bei čempionatų, sausio pabaigoje jaunieji sportininkai susirungs Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje, o vasario pradžioje Ispanijoje studentų laukia pasaulio universiada. Į šias kas dveji metai rengiamas jaunimo sporto šventes vyks ir mūsų šalies atstovų. „Po jaunimo olimpinio festivalio sportininkai ima geriau suprasti, kas tas didysis sportas, – taip šio festivalio naudą apibūdina Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė. – Turime dešimt tinkamo amžiaus čiuožėjų, bet realiausios pretendentės kitąmet vykti į Austriją – Deimantė Kizalaitė, Aleksandra Golovkina ir Elžbieta Kropa.“

Užtat kas vyks į universiadą, LČF vadovė gali pasakyti jau dabar, nes Lietuvos suaugusiųjų čempionė aštuoniolikmetė Inga Janulevičiūtė – vienintelė iš čiuožėjų yra studentė. „Mūsų sportas labai jaunas, todėl turime tik vieną studentę, visi kiti, išskyrus dar vieną vaikinuką, – moksleiviai, dar labai jauni, bet jau varžosi su suaugusiaisiais“, – paaiškina L.Vanagienė.

Biatlonininkams universiada sutampa su vienu pagrindinių startų – Europos čempionatu, todėl jau dabar aišku, kad pajėgiausių šios sporto šakos atstovų Ispanijoje nebus. Nors ne taip, kaip čiuožėjai, bet biatlonininkai studentų irgi stokoja. „Tai nėra masinė sporto šaka, todėl sunkiausias biatlonininkų amžius – pereinamasis iš jaunimo į suaugusiųjų. Sporto mokykloms jie jau suaugę, o federacija neturi galimybių jų finansuoti. Studentai – ne pagrindiniai mūsų žmonės, bet turime ir magistrantų“, – sako Lietuvos biatlono federacijos (LBF) generalinis sekretorius Ričardas Griaznovas.

Be šių varžybų, stipriausi biatlono meistrai dar varžysis devyniuose Pasaulio taurės etapuose ir planetos pirmenybėse kovą. Dailiojo čiuožimo atstovai varžybų stoka irgi negalėtų skųstis: po olimpinio festivalio bus Senojo žemyno čempionatas, o po universiados – Kinijoje, Šanchajuje, kovą vyksiantis pasaulio čempionatas, pats svarbiausias sezono startas.

Slidininkų dar laukia du rimti startai vasarį: pasaulio jaunimo iki 23 metų čempionatas Kazachstane ir pasaulio slidinėjimo pirmenybės Švedijoje, kurioje bus varžomasi sprinto, komandinio sprinto ir kitokių estafečių varžybose. „Norėtume geriausius mūsų jaunuosius sportininkus ten nuvežti“, – prasitaria Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) prezidentas Algirdas Raslanas.

Po Sočio – naujos strategijos

Po Sočio olimpinių žaidynių buvo konstatuota, kad kalnų slidininkai pasirodė neblogai, pagal savo galimybes, o štai lygumų slidinėjimas nuvylė. Balandžio mėnesį surengus rinkimus ir pergrupavus jėgas atsinaujinusioje Lietuvos nacionalinėje slidinėjimo asociacijoje buvo sutarta dėl dviejų svarbiausių veiklos krypčių. Pirmoji – rūpintis pagrindiniais rinktinės sportininkais ir sudaryti jiems tinkamas treniruočių sąlygas. Antroji – užsiimti kalnų ir lygumų slidinėjimo plėtra bei jaunų sportininkų paieška. Ir stengtis, kad toji plėtra vyktų savivaldybėse.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.