"Veido" archyvas

“Facebooko” įkūrėjas prabilo apie amžiaus cenzo socialiniame tinkle panaikinimą: vadinasi, registruojantis vaikams iki trylikos metų anketose nebereikės meluoti apie savo amžių. Dabartiniai ribojimai tiek šiame, tiek kituose socialiniuose tinkluose jau seniai tėra formalumas.

Operacinės slaugytojos Vilmos Žibalienės dukroms – devyneri ir dvylika metų. Nepaisant to, abi mergaitės jau pora metų yra užsiregistravusios “Facebooko” socialiniame tinkle. Vilnietė Vilma gerai prisimena, kaip “Facebook” atkeliavo į jų namus: socialiniam tinklui ėmus sparčiai populiarėti, iš pradžių savo profilį susikūrė ji, po to – vyresnėlė dukra, o galiausiai užsiregistruoti panoro ir moters jaunėlė. “Jai dar nebuvo aštuonerių, dar nelabai gerai mokėjo skaityti ir rašyti, todėl užsiregistruoti padėjau aš”, – prisimena Vilma.

Moters nuomone, dukros socialiniame tinkle praleidžia per daug laiko. Sako, esą jei kartkartėmis nuo kompiuterio jų nenuvytų, turbūt rymotų prie jo ištisai. Ką mergaitės veikia socialiniuose tinkluose? Pasak V.Žibalienės, mažoji ten žaidžia žaidimus, o vyresnėlė bendrauja su draugais, deda nuotraukas, jas komentuoja ir pan.

“Mokau, kad nedėtų į internetą bet kokių nuotraukų ir gerai pagalvotų, ką čia rašyti, nes kas žino, kaip ta informacija gali joms atsiliepti po kokių dešimties ar dvidešimties metų? Aišku, man neramu, kad iki galo nežinau, kas yra dukrų draugai internete ir ar jie tikrai yra vaikai – kartais net pavardės žmogaus negali ištarti, į draugus siūlosi ir arabai, ir dar kas tik nori iš pačių atokiausių šalių. Bet kas iš to, jei uždrausi – tuomet išmoks slėptis, o tai bus dar blogiau”, – įsitikinusi mama.

Kita vertus, socialinis tinklas “Facebook” mūsų pašnekovei atrodo mažesnė blogybė, palyginti, pavyzdžiui, su kitu Lietuvoje itin populiariu “One.lt” tinklu. Moteris atmena, kad jos dešimtmetė dukra, įkėlusi į “One” savo nuotraukų, iškart sulaukė stulbinamai nešvankių pasiūlymų ir komentarų. Apie tai mama sužinojo tik visai atsitiktinai žvilgtelėjusi į kompiuterį, kai dukra buvo prisijungusi prie socialinio tinklo. Tuo tarpu tinklas “Facebook”, pasak moters, bent jau leidžia stebėti, ką jame veikia ir su kuo bendrauja vaikai.

Draudimo niekas nepaiso

Panašumų su vilnietės V.Žibalienės istorija šiandien rastų daugybė tiek lietuvių, tiek vakariečių šeimų. Tai nesvetima ir verslininkui, “MG Baltic” koncerno prezidentui Dariui Mockui, kurio jauniausiai dukrai, taip pat besinaudojančiai socialiniais tinklais, dar nėra nė dešimties.

Apie savo nerimą, nuskambėjus žiniai apie trylikametę alytiškę mergaitę, nužudytą keturiolikmečio, su kuriuo susipažino socialiniame tinkle, galėtų papasakoti ir Loreta Jurgaitienė, kurios trylikametė dukra, jaunoji dainininkė Eglė Jurgaitytė, taip pat daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. Beje, tarp vaikų populiari jaunoji atlikėja tinkle “Facebook” turi 4500 draugų, iš kurių apie tūkstantis – aštuonmečiai devynmečiai vaikai.

Iš tiesų dabartinė vaikų karta su socialiniais tinklais susipažįsta anksčiau, nei išmoksta sklandžiai skaityti. Ir nors “Facebook” taisyklės registruotis leidžia tik ne jaunesniems kaip trylikos metų asmenims, tai yra tik tuščias formalumas.

Tai patvirtino ir neseniai Vakaruose atliktas tyrimas, kuris parodė, kad “Facebooke” masiškai registruojasi ir aštuonerių devynerių metų vaikai, tuo labiau kad apeiti nustatytą amžiaus cenzą yra juokų darbas net ir vaikui – tereikia įrašyti melagingą savo amžių.

Analitinis savaitraštis “Time” praėjusią savaitę paskelbė “Consumer Reports” tyrimo duomenis, kurie parodė, kad “Facebook” socialiniu tinklu naudojasi apie 20 mln. nepilnamečių, o iš jų net 7,5 mln. neturi trylikos metų. Tai sudaro net maždaug dešimtadalį visų “Facebook” vartotojų. Be to, apie 5 mln. “Facebook” narių yra vos dešimties metų ir jaunesni. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia ne šie skaičiai, o tai, kaip pastebi tyrimo duomenis skelbiantis “Time”, kad dauguma mažiausiųjų socialinių tinklų lankytojų yra visiškai nestebimi savo tėvų.

Jei “Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas įgyvendins savo ketinimus, apie kuriuos neseniai paskelbta – jei bus panaikintas amžiaus cenzas socialinio tinklo registracijoje, mažų vaikų populiariausiame pasaulyje socialiniame tinkle dar padaugės. Kita vertus, padėtis stipriai nepasikeis: juk ir dabar socialiniuose tinkluose registruojasi kone visi norintieji. Tiesa, “Facebook” kūrėjams teks sugalvoti, kaip nepažeisti Vaiko internetinio privatumo apsaugos akto (COPPA) reikalavimų. Kad tai būtų galima padaryti, vaikui iki trylikos metų registruojantis socialiniame tinkle greičiausiai bus būtinas tėvų sutikimas. Jei į tai bus pažiūrėta rimtai, šie pokyčiai išeis tik į naudą, nes dabar tėvų kontrolė šiuo klausimu yra minimali.

Ne drausti, o stebėti

Ekspertų teigimu, socialiniai tinklai yra neatsiejama šių dienų vaikų gyvenimo dalis ir jų tėvams (nors nemažai jų puikiai išsiverčia ir be sistemos “Facebook”) norom ar nenorom teks su tuo susitaikyti. Tad vienintelis dalykas, kurį suaugusieji gali padaryti – ne uždrausti socialinius tinklus, o atidžiau stebėti, ką jų atžalos juose veikia ir su kuo bendrauja.

“Internetas – ne vaikų, o tėvų problema, – tvirtina Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, keturių vaikų tėvas Dainius Radzevičius, linkęs pritarti nuomonei, kad esant tėvų sutikimui ir priežiūrai socialiniais tinklais galima leisti naudotis ir mažesniems vaikams. – Internetą aš mėgstu lyginti su bulvių traškučių industrija: nors juos valgo daugiausia vaikai, ant pakuotės skelbiama informacija apie traškučių sudėtį juk skirta ne jiems, nes patys mažiausi dar nemoka skaityti, o tėvams, ir tik jie turi nuspręsti, leisti ar neleisti tai valgyti.”

D.Radzevičiaus atžalos taip pat naudojasi socialiniais tinklais. Tiesa, dvylikametis jo sūnus su draugais labiau mėgsta bendrauti SMS žinutėmis nei per “Facebooką” – jį pats D.Radzevičius labiau priskirtų  vadinamajai “sms‘ininkų” kartai. Bet ar bendravimas telefonu labiau nei internetu ateityje lygiai taip pat domins ir kitą Radzevičių sūnų, kuriam dar tik penkeri, – labai abejotina.

D.Radzevičius su žmona nuolat aiškina vaikams apie interneto pavojus ir ragina bendrauti gyvai, o ne virtualiai. Tai daryti skatina ir girdėta informacija apie Didžiojoje Britanijoje jau susiformavusią vadinamąją Eleanor Rigby kartą, kuriai priskiriami vieniši jauni žmonės, daugiau bendraujantys socialiniuose tinkluose nei gyvai (pavadinimas Eleanor Rigby kilo iš “The Beatles” dainos, kurioje dainuojama apie vienišus žmones).

Tuo tarpu advokatas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius dr. Stasys Drazdauskas rado paprastą, bet veiksmingą būdą savo atžalų buvimo laikui prie kompiuterio riboti – nustato atitinkamą funkciją, kad atėjus tam tikrai valandai kompiuteris išsijungtų. Vaikai apie tai žino iš anksto ir didesnių prieštaravimų nebekyla. Tiesa, vyriausiam S.Drazdausko sūnui dar tik septyneri ir socialiniai tinklai jo dar nedomina. O ką advokatas darys tada, kai kiek ūgtelėjęs sūnus pareikš norą užsiregistruoti “Facebooke”? “Leisti galima, bet reikia paaiškinti, kaip juo naudotis – čia kaip ir su peiliu, jei netinkamai elgsiesi – gali susižeisti, – sako S.Drazdauskas. – Didžiausia problema, kurią matau kaip teisininkas – kaip šiuo atveju suderinti tėvų pareigą prižiūrėti ir auklėti vaikus bei vaikų teisę į privatumą. Taigi absoliuti tėvų kontrolė būtų negerai, nes pažeistų vaikų teises, o visiškas nesikišimas irgi gali pridaryti žalos. Tad reikėtų ieškoti aukso vidurio.”

Lietuvos vartotojų instituto vadovė dr. Zita Čeponytė mato ir kitą problemą – kaip parodė instituto atliktas tyrimas, Lietuvoje pagrindiniai socialinių tinklų vartotojai yra vaikai (77 proc. naudojasi “Facebook” socialiniu tinklu, o 65 proc. – “One.lt”), o ne suaugusieji, todėl pastarųjų žinios apie socialinius tinklus yra menkos – kitaip tariant, tėvai savo vaikams vargu ar gali patarti, kaip saugiai jais naudotis. Na, o patys vaikai, kaip rodo tyrimas, internete skelbia per daug savo asmens duomenų.

“Tiek tėvai, tiek mokytojai vaikams socialinių tinklų klausimu yra prasti patarėjai”, – teigia Z.Čeponytė. Kol padėtis nesikeis, lietuvių vaikams socialiniuose tinkluose bus labai nesaugu.