Vilniečių pareigūnų Ritos ir Ryčio Kryžanauskų šeima laukia stebuklo – sūneliui Ridui klausą suteiksiančios operacijos. Dar prieš mėnesį Kryžanauskai nenutuokė, kad vienuolikos mėnesių berniukas negirdi. Maža to, nuo Naujųjų metų gyvenimas sukasi taip, lyg kas staiga būtų atrišęs ir ant jų išpylęs bėdų maišą.

Sakoma, kad bėdos po vieną nevaikšto. Tačiau labai dažnai jos žmonėms atveda draugų – tokių, kuriuos pažinti gali tik nelaimėje… Todėl akimirka, kurią kartais palaikome vos ne pasaulio pabaiga, iš tiesų yra tik pradžia kito gyvenimo etapo. Tas Kryžanauskų gyvenime prasidėjęs “kitas etapas” ir atvedė mus į jų darnią ir gražią šeimą. Kaip ir nemažai kitų, kurie išgirdę pagalbos šauksmą nutarė pagelbėti, kas kuo gali.

Keturių “R” komanda

Vos pravėrus buto duris pasklido gardus ką tik iškepto aguonų pyrago kvapas. Rasa dar sukiojosi aplink viryklę, trejų metukų Rustė, lyg nujausdama būsimo pokalbio svarbą, tylutėliai sėdėjo ant minkštasuolio ir klausėsi, o broliukas Ridas mėgavosi pietų miegu. Šalia buvo ir tėvelis Rytis. Tikra 4R komanda, pamaniau.

Šiandien Ryčiui 31-eri, kadaise jis dirbo Vadovybės apsaugos departamente, vėliau tarnybą iškeitė į pelningesnį triūsą statybų bendrovėje, o nuo Naujųjų metų – bedarbis. Ritai trisdešimt, ji Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų bylų skyriaus vyresnioji tyrėja. Rustei kovo 11 dieną sukako treji, o pagrindiniam šios istorijos herojui Ridui kovo 24 dieną – vieneri. Berniukas turi mylinčią šeimą, tačiau jam labai reikia visuomenės pagalbos. Bet pradėkime nuo linksmosios pasakojimo dalies, mat humoro jausmo šiai šeimai tikrai netrūksta.

Idealus vyras

Rita ir Rytis susipažino 2000-ųjų spalį per draugės gimtadienį. Rita pasakojo: “Grįžau pas mamą ir užsidegusi kad pasakoju, kokį vyrą, kokį idealą sutikau! (Čia Rytis šypsodamasis įsiterpė, kad toks apibūdinimas buvęs klaidingas – red.) Bet turbūt jį mačiau pirmą ir paskutinį kartą gyvenime”.

Mobiliųjų telefonų era nebuvo įsibėgėjusi, kompiuterio Rita neturėjo, tad apsikeisti telefono numeriais ar elektroninio pašto adresu nebuvo kaip. Mergina prisiminė net savo adreso idealui nepasakiusi. Taigi tas “paskutinį kartą gyvenime” galėjo išsipildyti. Bet jau pirmadienį Rytis tuk, tuk į jos kambario Policijos akademijos bendrabutyje duris… Sako, negi sunku surasti patikusią merginą. O po penkerių metų, 2005-aisiais, atšventė vestuves.

Ir idealus padėjėjas

Po mokslų Rita įsidarbino Vilniaus trečiajame policijos komisariate. Taip, taip, tame pačiame, kuriam priklauso prižiūrėti pačius karščiausius sostinės rajonus – narkotikų prekyba garsėjantį čigonų taborą, neramius Naujininkus ir stoties rajoną, garsėjantį pigiausiomis sostinėje “plaštakėmis”.

“Iš pradžių nervų daug kainavo – keldavausi naktį ir verkdavau, kad reikia vykti apklausti įtariamųjų. Jų būdavo sulaikoma tiek daug”, – pasakojo Rita.

Į tai, šelmiškai šypsodamasis, Rytis atsiliepė: “Ji verkdavo, o aš labiausiai pykdavau, kai kavinėje užsakytus ir žmonai atgabentus pietus koks nors “žulikas” suvalgydavo. Ji jiems sumaitindavo! Ne iškart sužinojau, ji tik po kurio laiko prisipažino taip pasielgusi”.

Rita nesutriko: “Ne tik pietus. Kartą dešimt litų vienam atidaviau – išeidamas po apklausos paprašė…” Užtat naujai iškeptai pareigūnei nereikėdavo rėkauti, kumščiu trankyti stalo ar kokiais pusiau inkviziciniais metodais stengtis išgauti prisipažinimo: “klientai” ją gerbė.

“Iki tol nebuvau mačiusi gyvo nei narkomano, nei prostitutės, nei “žuliko”. Ir kalėjimo – ne. O dirbdama minėtame komisariate pamačiau visko. Tikrai vertėjo ten padirbėti”, – juokėsi pašnekovė.

Apie mėnulio įtaką

Trečiajame policijos komisariate pirmoji Ritos “klientė” buvo jau net per televiziją pagarsėjusi “raštininkė”. Ji skundų lavina užversdavo kaimynus, pažįstamus, gydytojus. Rita sako nežinanti, ar tai moters hobis, ar saviraiškos būdas, tačiau skundų ypač pagausėdavo per pilnatį. Vis dėlto anuomet jauna pareigūnė į pareiškėjos skundą žiūrėjo labai rimtai. “Tai buvo pirmoji nukentėjusioji, kurią turėjau apklausti, – prisiminė Rita. – Skundėsi, kad gydytojai jos dukteriai nustatė klaidingą diagnozę. Labai norėjau padėti ir netrukus supratau ne veltui stengusis – ponia suraitė skundą ir ant manęs bei mano kolegės. Prabėgo nemažai metų, o ji iki šiol terorizuoja kaimynus”.

Žmona iki šiol negali pamiršti “raštininkės”, o jos vyras – “skaitytojos”.

Kai Rytis saugojo Valstybės širdį – Seimą, prie 2-ųjų rūmų nuolat stoviniuodavo moteris, švelniai praminta etatine skaitytoja. Viena moteriškė tokią neįprastą vietą išsirinko savišvietai. Ji ne tik laikraščius vartydavo, bet ir kone visus Seimo narius pakalbindavo. Nebuvo labai originali, kartojo tai, ką šiandien kas antras lietuvis pasakytų: “Jūs čia visi gerai gyvenate, o kaip išsiversti mums, paprastiems žmogeliams?” Jei kurią dieną dama nepasirodydavo, apsaugininkai sunerimdavo: matyt, susirgo. Beje, pilnatis veikė ir tautos išrinktųjų gyvenimo ritmą: tokiu metu pagausėdavo ir skundus rašančiųjų, ir lankytojų.

Kad bus pareigūnė, Rita suprato baigusi devintą klasę. Prisimena išvydusi per televiziją merginą, kuri pasakojo apie Policijos akademiją. Ir Rita pareiškė, kad užaugusi bus policininkė, nors niekas tuo netikėjo. Be reikalo – šiandien Rita ne tik dirba policijoje, bet ir tiria ypač svarbias bylas.

Netikėta žinia

Tikriausiai iš pasakojimo supratote, kad šeimos idilės juodi debesys netemdė. Gimė Rustė, o prieš metus – Ridas. Tėvai neįtarė, kad Ridas gali negirdėti. Berniukas buvo labai aktyvus, pastabus. Jei sesutė žaisdama pasislėpdavo už durų, jis ją pirmiau už kitus surasdavo. Tėvams atrodė, kad sūnus – kaip visi: juk jis atsigręždavo atidarius duris ar tėvams ateinant. Tėvai mano, kad išmoko jausti vibraciją.

Dabar, kai žino liūdną tiesą, Rita prisiminė prieš kelis mėnesius ištartą nekaltą juokelį… Rustė, būdama labai aktyvi, nesivaržydavo triukšmauti ir broliukui miegant, bet jis dėl to nenubusdavo. “Kai Ridukas paaugs, manysiu, kad jis negirdi, nes bus pripratęs prie triukšmingos aplinkos”, – kartą pasakė Rita. Kas galėjo pagalvoti, kad nesąmoningai šmėstelėjusi mintis virs tikrove?

Viskas įvyko staiga. Vieną savaitgalį, kai mažyliui buvo 11 mėnesių, Rita pagalvojo, kad jam laikas būtų pradėti kalbėti. Tačiau vaikas netarė tokio amžiaus mažyliams įprastų “mama”, “tėte” ar dvibalsių. Ko panorėjęs parodydavo ranka. “Gal negirdi? – pagalvojo mama. Savo nuogąstavimus pasakė vyrui. Šis negalėjo patikėti. Tada namie darė bandymus: mažyliui nusigręžus keldavo įvairius garsus, tačiau jis nereagavo. Vos sulaukė pirmadienio, kai Santariškių klinikų medikai priėmė į konsultaciją.

Negirdi!

Kovo 20-ąją Vilniaus universiteto vaikų ligoninės otolaringologijos skyriuje, sukėlus narkozę, atliktas sudėtingas BERA (klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų) tyrimas. Medikai nustatė, kad Rido klausa neišsivysčiusi. Vadinamasis neurosensorinis prikurtimas atsiranda dėl to, kad sraigėje (vidurinėje ausyje) nėra sensorinių (jutiminių) ląstelių arba jos pažeistos. Esant tokiai patologijai įprasti klausos aparatai naudos beveik neduoda. Nors jie ir sustiprina garsą, sraigė negali jo apdoroti.

Prieš tai klinikoje buvo užrašyta audiograma. Berniukas žaidė, o specialioje kabinoje buvo leidžiamas įvairaus intensyvumo garsas. “Man net viduriai drebėjo – toks garsas sklido, tačiau ir jo Ridas neišgirdo”, – pasakojo moteris.
Rita prie gydytojos kabineto durų kone puolė į paniką. “Ar mus dabar reikės mokytis gestų kalbos?” – paklausė. Laimė, medikai nuramino, kad padėtis nėra beviltiška. Reikia atlikti operaciją, kurios metu berniuko galvytėn turėtų būti įdėtas kochlearinis implantas, kuris liks ten visam gyvenimui. Esant šiam implantui nefunkcionuojanti sraigės dalis apeinama ir garso signalas keliauja tiesiai į klausos nervą. Kuo vėliau tokia operacija atliekama, tuo blogesni rezultatai, mat nieko neveikdamas su amžiumi klausos nervas ima nykti. Būtent todėl gydytojai rekomenduoja kaip įmanoma greičiau atlikti kochlearinę implantaciją kaip vienintelį klausos atkūrimo būdą.

Pasiryžo viskam

Nors šeima gyvena išsinuomotame bute, kadaise pradėto nuosavo namo statyba įstrigusi, o Rytis neturi darbo, šeima pasiryžo žūtbūt rasti lėšų taip reikalingam implantui. Tačiau kai Rytis suremontavo ir pamėgino parduoti šeimos turėtą automobilį, rytą rado jį sudaužytą: kažkoks niekdarys atsitrenkė automobiliu ir pasišalino iš avarijos vietos.

“Mes pasiryžę operacijai, pooperaciniam laikotarpiui ir ilgalaikei pedagoginei reabilitacijai. Mūsų vienintelis tikslas – padėti mažyliui, kuris taip labai nori bendrauti su jį supančiais žmonėmis, – į geros valios žmones kreipiasi Rita ir Rytis Kryžanauskai. –  Lietuvoje per šiek tiek daugiau nei 10 metų sėkmingai atlikta per 150 panašių operacijų. Vaikučiai girdi, kalba, lanko bendrojo lavinimo mokyklas… Tačiau gero kochlearinio implanto sistema su užausiniu kalbos procesoriumi kainuoja labai daug. Ligonių kasa sumoka tik dalį sumos – 54 100 litų, o mums reikia primokėti dar apie 50 000 litų. Be to, daug pinigų reikės vaikelio reabilitacijai po implantacijos”.

Ridukui padėsianti klausą atgauti operacija paskirta gegužę. “Deja, mūsų šeima nepajėgi viena surinkti tokios didelės pinigų sumos. Todėl iš pradžių galvojome pirkti pigesnį implantą, tačiau specialistai rekomenduoja brangesnį, juk jis implantuojamas visam gyvenimui”, – sakė tėvai.

Kai Ritos ir Ryčio Kryžanauskų kreipimasis buvo paskelbtas pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos tinklalapyje, svetimam skausmui neabejingi žmonės iš visos Lietuvos suaukojo per 15 tūkstančių litų. Regis, reikia tiek nedaug, kad mažas, gražus ir linksmas berniukas išgirstų jį supančio pasaulio garsus. Reikia mūsų gerumo.

AB “Swedbank” atidaryta Rido sąskaita, į kurią galima pervesti lėšas kochlearinei implantacijai bei reabilitacijai. “Labai prašome jūsų paremti. Mūsų didžiausia svajonė, kad sūnelis girdėtų ir pradėtų kalbėti”, – į geros valios žmones kreipiasi Kryžanauskai.

Ridas Kryžanauskas
a.k. 50903244761
AB “Swedbank”
A.s. LT247300010121602122
Banko kodas 73000
Mokėjimo paskirtis: kochlearinė implantacija

Papildomos informacijos ar dokumentų galite kreiptis į tėvus Ritą ir Rytį Kryžanauskus (tel.: 8-620 52 823, 8-614 70 356, krytis@gmail.com), gydytoją J.Byčkovą (tel. 8-612 67 105), doc. E.Lesinską (tel. 8-615 78 358), UAB “Medicus Audiology” direktorę Neringą Ivoškienę (tel. 8-652 12 863).