Geriau dabar skirti eurą vaikų neformaliajam ugdymui nei vėliau kalėjimo plytai – tokiu požiūriu vadovaujasi Mažeikių rajono savivaldybė, kurioje veikia net septynios neformaliojo ugdymo įstaigos.

Akvilė MARTINAITYTĖ

Jei vaikai po pamokų be jokio užsiėmimo šlaistysis gatvėmis – lauk bėdos. Mažeikių rajono savivaldybė tvirtai laikosi savo pozicijos dėl neformaliojo ugdymo įstaigų: jų turi būti tiek, kad kiekvienas vaikas rastų ką veikti ir galėtų save realizuoti. „Kol vaikai norės lankyti tokias įstaigas, tol mes darysime viską, kad jie turėtų tokią galimybę. Jei to nedarysime, vėliau gali tekti spręsti kur kas rimtesnes problemas“, – įsitikinęs Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys.

Kaip sako Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus, geriau dabar eurą skirti neformaliajam ugdymui, nei vėliau mokėti už kalėjimo plytas. Juk mokyklos metais jaunuoliai ieško savęs, bando suprasti, kas gyvenime jiems labiausiai tinka ir patinka, o neformalusis ugdymas leidžia jiems tai padaryti.

Daliai vaikų veikla neformaliojo ugdymo įstaigose galbūt net tampa laipteliu į profesinę karjerą. Pavyzdžiui, Mažeikių choreografijos mokyklos vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansamblis „Kauškutis“ skina laurus daugybėje tarptautinių konkursų – galbūt kai kuriems mažiesiems šokėjams tai bus kelias į didžiąją sceną? Juk talentus reikia pradėti ugdyti nuo mažų dienų, kad jie nenueitų veltui.

Tačiau A.Stonkaus įsitikinimu, kai kalbama apie neformalųjį ugdymą, išskirtiniai vaikų pasiekimai neturėtų būti svarbiausias tikslas. „Galbūt ne kiekvienas vaikas bus garsus dailininkas, šokėjas ar muzikantas. Taip neturi būti ir mes jų to neprašome. Bet jie ateina į neformaliojo švietimo įstaigas ir praleidžia čia savo laisvalaikį, realizuoja save. Tai mums visiems svarbiausia“, – pasakoja Švietimo skyriaus vedėjas.

Nuo šokių iki kartingo

Žinoma, Mažeikiuose vaikai gali lankyti ir įvairius privačius būrelius, bet ne kiekviena šeima gali sau tai leisti. Be to, veiklos reikia vaikams, gyvenantiems ne tik mieste, bet ir išsibarsčiusiems po įvairius rajono kaimus. Todėl Mažeikių rajono savivaldybė po savo sparnu laiko net septynias neformaliojo ugdymo įstaigas: Vytauto Klovos muzikos mokyklą, Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklą, Sporto mokyklą, Choreografijos mokyklą, Dailės mokyklą, Moksleivių namus, Moksleivių techninės kūrybos centrą. Praėjusiais metais jas lankė beveik 3 tūkst. mokinių. Mažeikiuose taip pat veikia dvi švietimo pagalbos įstaigos: Pedagoginė psichologinė tarnyba ir Švietimo centras.

„Savivaldybė prisiima didžiąją dalį visų išlaidų – kainos už užsiėmimus yra kone simbolinės, o vaikams iš socialiai remtinų šeimų papildomai daromos nuolaidos arba jie visai atleidžiami nuo mokesčių, atsižvelgiant į kiekvieno situaciją. Čia turėtume pasakyti ačiū mūsų politikams – jie suprato, kad kainų kelti negalima. Mes galėtume tai padaryti, bet kas iš to? Tiesiog į šias įstaigas ateitų mažiau vaikų. Mažeikių rajone nedarbo lygis gana aukštas, turime daug socialiai remtinų šeimų – joms kiekvienas euras svarbus“, – sako A.Stonkus.

Stengiamasi, kad vaikams siūlomos veiklos būtų kuo įvairesnės. „Norime, kad jie galėtų ne tik šokti ar sportuoti, bet ir užsiimti kitomis veiklomis. Pavyzdžiui, Moksleivių techninės kūrybos centre jie gali mokytis fotografijos, kalvystės meno, netgi važinėti gokartais. Svarbu, kad į neformalųjį ugdymą įtrauktume ir berniukus. Mergaitės pačios yra aktyvesnės, šoka, dainuoja, o su berniukais sudėtingiau. Stengiamės, kad ir jiems būtų ką pasiūlyti, – ne tik krepšinį ar futbolą, kas, be abejo, yra labai populiaru“, – pasakoja savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas.

Lietuvos rajonams dažnai tenka susidurti su įvairių sričių specialistų trūkumu. Mažeikių rajono savivaldybės atstovai džiaugiasi, kad neformaliojo ugdymo įstaigų ši problema dar nepalietė. Šiuo metu septyniose įstaigose dirba 48 metodininkai ir 4 ekspertai. „Stengiamės sudaryti specialistams tokias sąlygas, kad galėtų dirbti per kelis darbus, kad jiems susidarytų pakankamas krūvis. Didžioji jų dalis yra brandesnio amžiaus, bet jie turi didelę patirtį, nebelaksto iš vieno rajono į kitą. Mes labai vertiname jų indėlį“, – sako A.Stonkus.

Pratina prie atsakomybės

Neformalusis ugdymas vaikui duoda kur kas daugiau nei tik naujų įgūdžių. A.Stonkus įsitikinęs, kad taip jaunimas pratinamas prie atsakomybės: „Formaliajame ugdyme viskas yra privaloma: vaikas turi eiti į mokyklą, jis neturi kito pasirinkimo. O neformaliajame vaikas pats sprendžia, kokia veikla jam labiausiai patinka, kuo jis užsiims, ir eina todėl, kad pats to nori, – tuomet jo požiūris būna visai kitoks. Žinoma, dalį vaikų iš pradžių atveda tėvai, bet tie, kuriems nepatinka, ilgai neužsibūna. Juk jaunimas dabar yra maištaujantis, jie nori viską spręsti patys.“

Beje, A.Stonkus pastebi, kad užsiėmimai, kuriais jaunimas užsiima po pamokų, ne tik joms netrukdo, bet netgi padeda siekti dar geresnių rezultatų: „Mėgstamą veiklą atradę jaunuoliai išmoksta geriau planuoti savo laiką, įpranta galvoti, jog dabar turi eiti į mokyklą, ten atsakingai atlikti visas užduotis, kad vėliau galėtų ramiai eiti į savo užsiėmimą. Taip formuojasi atsakomybė, kurios, pripažinkime, jaunimui kartais pritrūksta.“