BFL

Lietuvos darbo biržos 2011 m. liepos pradžios duomenimis, mūsų šalyje šiuo metu yra registruota 227,6 tūkst. bedarbių. Iš jų 25,3 tūkst. turi aukštąjį išsilavinimą. Pirmąjį šių metų ketvirtų tokių buvo 29,1 tūkst. Anot personalo paieška užsiimančių įmonių atstovų, mažėjantis bedarbių su aukštuoju išsilavinimu procentas – tai ženklas, kad darbo rinka pamažu atsigauna. Įmonės tampa aktyvesnės, dėl vis konkurencingesnės aplinkos susiduria su daugybe įvairiausių iššūkių, uždavinių bei problemų, kurias sprendžiant lemiamu pranašumu tampa inovacijos ir intelektinio turto vadyba.

„Ieškant naujų darbuotojų, pirmenybė yra teikiama turintiems kokybiškų žinių bagažą. Kokybiškomis žiniomis įvardinčiau tas, kurios yra grįstos ne vien sausa teorija, bet ir praktine informacija bei įgūdžiais“, – tvirtino vadovų paieškos ir personalo atrankos kompanijos „Search Group Vilnius“ vadovas Šarūnas Dyburis. Anot jo, jei pažvelgtume kelerius metus atgal, ne vienas prisimintume tiek tarp valdžios vyrų, tiek pačioje visuomenėje kilusias diskusijas, jog daugelis mokslo institucijų infrastruktūrų, studijų programų yra morališkai pasenusios ir neatitinka rinkos poreikių.

Mokslinių tyrimų tematika dažnai būna atitolusi nuo realybės, jų rezultatai – menkai naudingi, o kartais ir visai netinkami verslui. Dėl to nemažai ką tik universitetus ar kitas mokymo įstaigas baigusių jaunuolių neranda darbo pagal specialybę, studijų metu jų įgytos žinios nekuria jokios pridėtinės vertės. Pastaruoju metu situacija keičiasi ir tuo reikia džiaugtis. „Mokslas ir verslas vis labiau stengiasi į priekį žengti koja kojon. Mokslo buvimas greta verslo leidžia mokymo institucijoms pajusti, kokių žinių reikia studentams, kad šie baigę studijas nevarstytų darbo biržos durų ir greičiau galėtų integruotis į darbo rinką. Verslininkai, tapę lygiagrečiais mokslinių tyrimų partneriais, pagerina inovacinius gebėjimus, „užsiaugina“ būsimus darbuotojus, vadovus“, – kalbėjo Š. Dyburis.