Nežinia, ar dėl to, kad lietuviai tampa tolerantiškesni ir kultūringesni, ar įžeistieji – mažiau linkę ieškoti teisybės, tačiau per metus Lietuvoje bylų dėl diskriminavimo, tautinio ir rasinio nepakantumo kurstymo ar šmeižto sumažėjo daugiau nei per pusę.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2010-aisiais per 10 mėnesių su komentarais internete susijusių nusikalstamų veikų buvo užregistruota 280, o šiemet – tik 110.
Tiesa, į šią statistiką nepatenka privataus kaltinimo bylos dėl įžeidimo ar šmeižto, nes pagal Baudžiamąjį kodeksą dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas. Jis gali būti inicijuojamas tik tokiu atveju, kai įžeidimas ar šmeižimas padaromas internete ir kai nėra žinoma tokią veiką padariusio asmens tapatybė. Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Jūratės Žemaitytės, vos tik tapatybė paaiškėja ir nustatomi nusikalstamos veikos požymiai bei pareiškiami įtarimai, baudžiamoji byla nutraukiama, o procesą nukentėjusysis, jei tik pats nori, toliau tęsia teisme privataus kaltinimo tvarka.
Statistiniai duomenys liudija, kad iš viso tokių bylų šiemet per 11 mėnesių buvo 213, o daugiausia – dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens garbei ir orumui (135 bylos) ir šmeižto (78 bylos).
Priminsime, kad asmenys, kurie viešais veiksmais, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, gali būti baudžiami bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu iki vienų metų, o jei tokie nusikaltimai padaromi internete, tai, atsižvelgiant į komentarų turinį, gali grėsti ir didesnė atsakomybė.
Viena garsesnių tokių šiemet iškeltų bylų – Kauno rajono policijos komisariato pradėtas tyrimas dėl teisėjos Neringos Venckienės prašymo surasti ją internete apšmeižusius ir įvairius grasinimus komentaruose skelbusius asmenis.