Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Nors mirusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, per metus sumažėjo nuo 13,1 iki 12,6, šalies gyventojų mirtingumas 1,3 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,7).

Tik Bulgarijoje (14,2), Latvijoje (13,3) ir Vengrijoje (13) mirtingumas buvo didesnis negu Lietuvoje.

Lietuvoje skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės yra didžiausias ES. 2009 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5, moterų – 78,6 metų. Palyginti su 2008 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,2, moterų – vieneriais metais. Lietuvos vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išlieka trumpiausia Europos Sąjungoje, moterų – nežymiai viršija tik Bulgarijos ir Rumunijos moterų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę.

2009 m. skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės buvo 11,1 metų. Per pastaruosius dvejus metus šis skirtumas sumažėjo 1,3 metų, tačiau išliko didžiausias ES.

2009 m. didžioji dalis (77,5%) mirusiųjų buvo 60 metų ir vyresnio amžiaus, 15–59 metų amžiaus mirusieji sudarė beveik 22 procentus, o 1–14 metų amžiaus vaikai – nežymią dalį (0,3%). 2009 m. darbingo amžiaus vyrų mirė beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų.

Mažėja ir kūdikių mirtingumas. mirė 181 vaikas iki vienų metų amžiaus, 1000 gimusiųjų teko 5 mirę kūdikiai.

Gyventojų mirtingumas 2009 m. sumažėjo beveik dėl visų mirties priežasčių, labiausiai – nuo infekcinių ir parazitinių ligų, virškinimo sistemos ligų, nervų sistemos ligų, taip pat dėl išorinių mirties priežasčių.

Kas antras mirusysis miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. 2009 m., kaip ir kasmet, daugiausia (23,3 tūkst.) žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiausia 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. 2009 m. beveik du trečdaliai šio amžiaus mirusiųjų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.

Penktadalis mirusiųjų miršta nuo piktybinių navikų. 2009 m. vyrai daugiausia mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1149), prostatos (496) ir skrandžio (407) piktybinių navikų, o moterys – nuo krūties (594), skrandžio (281), storosios žarnos ir kiaušidžių (po 269) piktybinių navikų.

Dėl išorinių mirties priežasčių vyrų miršta beveik 4 kartus daugiau negu moterų. 2009 m. 3283 vyrai ir 885 moterys mirė dėl išorinių mirties priežasčių. Palyginti su 2008 m., mirusiųjų skaičius dėl šių priežasčių sumažėjo beveik 13 procentų. 2009 m. 1138 žmonės nusižudė, 457 žuvo transporto įvykių metu, 355 mirė dėl nukritimų, 344 – apsinuodiję alkoholiu, 298 paskendo, 199 buvo nužudyti.