40 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų ir 24 proc. vaikų visiškai neskaito knygų. O ir dalis skaitančiųjų skaito vis skubriau, labiau fragmentuotai. Kokių tai turės pasekmių patiems neskaitantiesiems ir visai visuomenei?

„Kadangi esu senas ir patyręs lektorius, neskaitantį žmogų pastebiu labai greitai – paprastai pakanka 15 minučių. Tokias asmenybes išduoda negebėjimas išlaikyti sutelkto dėmesio, prastas minčių dėstymas ir skurdūs sakiniai“, – atskleidžia šiuo metu Briuselyje gyvenantis Europos Parlamento narys, filosofas, eseistas ir kultūros kritikas Leonidas Donskis.
Keliomis kalbomis laisvai skaitantis pašnekovas neabejoja – knygas aplenkiančiam žmogui šiandienos visuomenėje sunku: lengva pamesti tikrąsias vertybes, be to, didėja rizika suprimityvinti savo kalbą.
Įprastai kelionių metu (traukiniuose, autobusuose ir lėktuvuose) net kelias knygas vienu metu skaitantis L.Donskis sako nesuprantantis žmonių, kurie neperka knygų ar neturi laiko jų skaityti. „Iš tiesų skaitymui daug laiko nereikia: pamėginkite atsikelti pusvalandžiu anksčiau ir dieną pradėsite ne tik su kava, bet ir su knyga“, – siūlo filosofas, save vadinantis knygiumi.
„Knygas mėgau nuo mažumės: per visą savo mokymosi mokykloje periodą perskaičiau daugybę jų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl įgimto smalsumo mane nepaprastai traukė romanai ir klasikos kūriniai“, – pasakoja už stiprų postūmį prie literatūros savo mamai šiandien dėkingas europarlamentaras.
Paklaustas, koks turėtų būti kriterijus norint pasitikrinti, ar skaitome ne per mažai, pašnekovas mini bent trejetą knygų. „Jei per pastaruosius metus neradote laiko ir joms, verta rimtai sunerimti“, – daugelio Lietuvos edukologų minimą mintį patvirtina L.Donskis.
Vis labiau ryškėjančius lietuvių neskaitymo įpročius pastebi ir leidyklos „Mintis“ direktorius Leonardas Armonas: „Visuomenės neskaitymo priežasčių vis dar nesame atskleidę. O ir išeičių neieškoma, Vyriausybė nemėgina kurti skaitymą puoselėjančių programų.“
Senoji karta palengva išeina iš šio pasaulio, su savimi išsinešdama jai įprastas skaitymo tradicijas, o nemaža dalis jaunosios kartos šių tradicijų net nebando perimti. Paaugliams kur kas patrauklesni išmanieji telefonai ar planšetės, naršymas internete, o ne knygos, nebent jos būtų elektroninės. Deja, kaip yra pastebėję vokiečių tyrėjai, skaitant greituoju būdu viename puslapyje užtrunkama ne ilgiau kaip 10 sekundžių. Būtent dėl šios priežasties jaunuoliams vis sunkiau sekasi sutelkti dėmesį. Taigi jei nuošalyje paliekamas įprastas skaitymas, galime tik įsivaizduoti, kokios skaitymo kokybės link juda mūsų visuomenė.
Kaip atskleidžia grupės „Alma littera“ inicijuotas tyrimas, pastaruoju metu Lietuvoje knygų visai neskaito 40 proc. suaugusiųjų ir 24 proc. vaikų. Vis dėlto dauguma „Veido“ kalbintų pašnekovų tikina, kad Lietuva yra skilusi į dvi stovyklas: daug skaitančiųjų (toks įspūdis susidaro kasmet lankantis knygų mugėje) ir tų, kurie knygų visiškai neima į rankas (tai liudija ir mažėjantis bibliotekų bei jose besilankančių skaitytojų skaičius). Kalbinti keleto bibliotekų darbuotojai tvirtino, kad dauguma jaunosios kartos atstovų į jas užsuka tik dėl nemokamo interneto, o galimybe nemokamai gauti daug naujų ir įdomių knygų nepasinaudoja.

Tampame knygos transformacijos liudininkais

48-erių metų vilnietis Valentinas Kairys, dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju, o laisvalaikiu mezgantis sukneles, prisipažįsta knygą pastarąjį kartą rankose laikęs seniai. „Po mokyklos baigimo ją atsiverčiau tik patekęs į ligoninę“, – prisipažįsta pašnekovas.
Po dienos darbų vyras įsijungia televizorių, o skaitymui sako gailintis laiko. Paklaustas, kodėl tokie skurdūs jo skaitymo įpročiai, Valentinas svarsto, kad tai lemia pasirinktas gyvenimo būdas (vyriškis gana retai būna namie, nes daug laiko praleidžia kelyje).
Paprašytas prisiminti, kiek laiko buvo skaitoma jo šeimoje, V.Kairys mena, kad vyresnioji jo sesuo ir tėvas šį užsiėmimą labai mėgę: „Ko jau ko, bet mano tėvo apkaltinti neskaitymu neišeitų. Tiek mokslinės, tiek grožinės literatūros knygas jis tiesiog rydavo. Bet to nepasakyčiau apie mamą – jai nebūdavo kada. Matyt, aš pasekiau jos pavyzdžiu.“
Sociologai konstatuoja: visuomenei keičiantis, tėvai nebesugeba atžalų sudominti skaitymu (nors, kaip rodo apklausų duomenys, vaikiškų knygų netrūksta praktiškai visuose namuose – taip teigia net 96 proc. apklaustų tėvų), taigi palengva nyksta ankstesnėms kartoms būdinga tradicija leisti vakarus su knyga.
Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos direktorius ir rašytojas Juozas Šikšnelis skaičiuoja, kad neskaitymo virusu mūsų šalyje užsikrėtusios jau dvi kartos: „Mėgstančiųjų knygas grėsmingai mažėja. O kaip kitaip: juk neskaitančių tėvų vaikai knyga niekaip nesusidomės. Jie rinksis kitokius laisvalaikio leidimo būdus.“
Tačiau, J.Šikšnelio įsitikinimu, dėl vis mažėjančio dėmesio knygai nerimaujama ne vien Lietuvoje – visame pasaulyje situacija labai panaši. „Šiandienos visuomenė iš naujo išgyvena Gutenbergo amžių: kažkada jis išrado spaudos mašiną, na, o mes esame jau esame savotiški kitos revoliucijos liudininkai – kaip popierinė knyga transformuojasi į elektroninę erdvę. Atrodytų, tik skaityk kokiu tik nori pavidalu – juk knygų jūra… Bet kodėl taip greitai to skaitymo atsikandome?“ – atsakymo iki šiol neranda pašnekovas.
Savo įžvalgomis besidalijantis Kauno technologijos universiteto Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas Nerijus Čepulis neabejoja, kad žmonių noro skaityti mažėjimą lemia stipriai sumenkęs humanitarinių mokslų populiarumas: „Jei situacija nesikeis, netrukus pastebėsime visuomenėje bręstančią lyderių krizę. Juk skaityti nustojęs žmogus nustoja ir savarankiškumo.“
O sociologas prof. dr. Vylius Leonavičius linkęs manyti, kad skaitymas niekur neišnyks, tiesa, pakis: netolimoje ateityje jis taps nepalyginti greitesnis ir mobilesnis (kur kas dažniau skaitysime planšetėse, keliaudami lėktuvais ar autobusais, laukdami viešojo transporto ir pan.) bei labiau fragmentuotas pagal skaitytojų amžių, knygų žanrus, profesiją, lytį (moterys visais laikais skaitė kur kas daugiau nei vyrai) ir pan.

Knygai – 23 minutės, o televizoriui ir internetui – 83 minutės

„Dėl sąmoningo savo pasirinkimo namie neturime nei televizoriaus, nei interneto. Nes kai juos turėjome, gulti nueidavau tik 4 val. nakties. Jaučiu silpnybę ir nieko negaliu su savimi padaryti“, – prisipažįsta teatro judėjimui „No Theater“ vadovaujantis aktorius ir režisierius Vidas Bareikis. Užtat kai namie neliko virtualios pagundos, niekas nebetrukdo kas vakarą į rankas paimti knygos.
Iš tėvų įprotį skaityti paveldėjęs V.Bareikis šiuo metu savo vakarus leidžia su Albert’o Camus knygomis, nagrinėdamas maištaujančio žmogaus problemas. Priešingai nei daugeliui jo kartos atstovų, jam, regis, visai nebaisu atitrūkti nuo virtualios realybės ir pamesti vadinamąjį gyvenimo pulsą.
„Gyvendami beprotišku tempu kasdien gauname tiek nesąmonių, apkraunančių mūsų smegenis, kad netrunki įvertinti: viena perskaityta knyga yra nepalyginti geriau nei savaitė skandalingų internetinių naujienų. Viską lemia mūsų pasirinkimai: vieni keliauja po pasaulį, aktyviai keisdami savo gyvenimą, skaito knygas, o kiti tik niurzga dėl mažų pajamų, nemėgstamo darbo ir laiko, kuris ištirpsta žiūrint televizorių“, – neslepia V.Bareikis.
Knygas universaliu pažinimo šaltiniu vadinantis filosofas N.Čepulis neabejoja – skaitydamas gerą literatūrą žmogus mokosi pažinti save ir aplinkinius. Nagrinėdamas knygų neskaitymo pasekmes (lietuviai knygoms kasdien skiria perpus mažiau laiko nei suomiai ir gerokai mažiau nei vokiečiai ar estai), pašnekovas pabrėžia, kad dėl neskaitymo daugėja elementaraus išsilavinimo spragų, siaurėja akiratis, o atmintis užpildoma greitais ir beverčiais televizijos brukalais. Juos filosofas prilygina greitajam maistui: kol kramsnoji – lyg ir gardu, tačiau netrunki pajusti, kaip visa tai virsta sveikatos sutrikimo problema.
Remiantis sociologinių apklausų duomenimis, mažiausiai Lietuvoje skaito vyrai, turintys žemesnį išsilavinimą, mažai uždirbantys ir paprastai gyvenantys kaime. O daugiausiai skaito moterys iki 29 metų amžiaus, įgijusios aukštąjį išsilavinimą, gaunančios dideles pajamas ir gyvenančios sostinėje.
Čia norėtųsi paminėti ir dar keletą statistinių duomenų: pasirodo, suaugusieji Lietuvoje skaitymui per dieną skiria vidutiniškai 23 minutes, o štai televizorių kasdien žiūri po 58 min., internete naršo dar 25 min.
J.Šikšnelis teigia, kad tai akivaizdus neskaitymo padarinys. Deja, knygai atsilaikyti prieš šiuolaikines technikos priemones nėra taip paprasta: jei šeimoje neišugdytas poreikis skaityti, polinkis prie knygos nesusiformuoja.