Klaipėdos uoste šių metų sausį–gegužę perkrauta 12,5 mln. tonų krovinių. Vidutinė mėnesio krova jau viršija 2,5 mln. tonų. Jei tendencijos nesikeis ir dabartiniai krovos tempai bus išlaikyti, Lietuvos jūrų uostui šįmet gali pavykti tai, kas vos per plauką nepavyko 2008-aisiais: per metus perkrauti 30 mln. tonų krovinių.

Uosto atstovai džiaugiasi, kad daugėja būtent tokių krovinių, kurie patikimiausiai liudija atsigaunantį vartojimą: tai konteineriai ir ro-ro kroviniai. Būtent šios krovinių rūšys pirmosios 2008-aisiais ir pajuto prasidedančias ekonomikos negandas. Tiek konteinerių, tiek ro-ro krovinių šių metų gegužę Klaipėdos terminaluose perkrauta rekordiškai daug. Be to, perkrauta net 19,7 tūkst. vienetų pačios ratinės technikos – tai po ilgesnės pertraukos “atgimstanti” uosto krovinių rūšis. Baltarusiški traktoriai ir sunkvežimiai, uostamiestį pasiekiantys geležinkeliu, eksportuojami per Klaipėdos konteinerių terminalą.

Kyla ir biriųjų bei suverstinių krovinių rodikliai, taip pat susieti su mūsų kaimynų eksportu. Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas teigia, kad pernai baltarusiškų kalio trąšų per Klaipėdą gabenta 2,8 mln. tonų, šįmet planuojama jų krauti 4 mln. t.

Įdomu, kad atsigaunant krovai jau kelerius metus menkstantis į uostą užsukančių laivų skaičius ir toliau mažėja: pernai gegužę uostą aplankė 622, šįmet – tik 585 laivai. Tuo tarpu 2010-ųjų gegužės krova, palyginti su 2009-ųjų geguže, padidėjo 11,5 proc. Tai rodo, kad prekės į uostą gabenamos didesnės talpos laivais. Tokie rodikliai atitinka uosto lūkesčius, mat šį pavasarį įsigalioję uosto rinkliavų tvarkos pakeitimai numato palankesnes finansines sąlygas didesniems kruiziniams, linijiniams ir trampiniams laivams aptarnauti Klaipėdoje.