.
“Neringoje nėra daug gyventojų ir jie visi vasarą sukasi šeimos versle turizmo srityje. Kai apsilankėme Neringos mokykloje, tik vienas kitas mokinys sakė, kad planuoja mokytis ar išvykti, o visi sakė dirbsiantys šeimos versle. Vienos šeimos žuvis gaudo, kitos gintarais prekiauja”, – tvirtino Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis.
Vasarą būrius poilsiautojų sutraukiančioje Palangoje sumažėjusiam nedarbui didžiausią įtaką padarė laikini vasaros sezono darbai. A.Adomaitis mano, kad laikinų darbo vietų skaičius dar šoktels, nes šiemet pajūryje padaugėjo turistų iš užsienio, o dar daugiau tikimasi sulaukti artėjant Europos krepšinio čempionatui.
Pasibaigus vasaros sezonui pajūryje nedarbas ir vėl turėtų didėti. Kita vertus, nedarbo didėjimą pristabdys jaunimo emigracija. “Nors dabar absolventų dešimtimis ir šimtais ateina registruotis, rudenį jų turėtų sumažėti. Deja, realybė tokia, kad jie planuoja žvalgytis darbo užsienyje, nes Lietuvoje perspektyvų nemato. Ir šiandien su grupele jaunuolių, baigusių rekreaciją ir turizmą, kalbėjau, jie sakė, kad nenori vergauti “Maximoje” už 800 Lt”, – jaunimo nuotaikas persakė A.Adomaitis.
Tarp vietovių, kur nedarbas mažiausias, taip pat patenka ir Elektrėnai (nedarbas siekia 8 proc.), Birštonas (8,4 proc.), Kėdainiai (8,5 proc.), Šiauliai (8,7 proc.).
Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis mano, kad elektrėniškiams darbo vietų pasirinkimas nemažas, nes jie darbo ieško ne tik savo mieste, bet ir netoli esančiuose Vilniuje arba Kaune.
Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė tvirtino, kad Kėdainiai – pramonės miestas, kur sėkmingai veikia didelės gamyklos, tokios kaip “Lifosa”, “Nordic Sugar”. “Be to, Kėdainiai – ir žemės ūkio kraštas, tad yra justi sezoniškumo įtaka. Štai sausio pirmą dieną nedarbas Kėdainiuose buvo 12,5 proc., o dabar krito iki 8,5 proc.”, – komentavo I.Petraitienė.