Šeima
Nors gimstamumas šalyje padidėjo, vaikiškų prekių parduotuvių daugiau neatsirado. Bet tai nereiškia, kad lietuvių mažyliai dabar nuogi ir alkani: protestuodami prieš dideles kainas tradicinėse parduotuvėse, vis daugiau tėvų pigiai apsiperka internetu.
Kai prieš keletą mėnesių lankiausi Airijoje ir po dukters gimimo pirmąkart atkreipiau dėmesį į vaikiškų drabužių ir kitų prekių kainas parduotuvėse, labai pasigailėjau, kad pirkdama skrydžio bilietus neužsisakiau bagažo. Negalėjau patikėti, kad kojinių komplektas (5 vnt.) čia tekainuoja 1–2 eurus, treji šliaužtinukai – 8 eurus, kelnės, palaidinės, megztukai – irgi tik po kelis eurus, striukė – apie dešimtį eurų. Ir tai ne išpardavimo kainos. Bet labiausiai negalėjau suprasti, kodėl mes Lietuvoje už tas pačias kūdikių sauskelnes mokame maždaug trečdaliu brangiau nei airiai, kurie irgi išgyvena ekonominį sunkmetį, bet vis dėlto gauna beveik šešiskart didesnę minimalią algą (4,6 tūkst. Lt).
Airijoje stebino ir kūdikių maisto, ir įvairių higienos prekių, ir žaislų kainos. To paties prekės ženklo kūdikių servetėlių, šampūno, čiulptukų pirkau keliais litais pigiau nei Lietuvoje arba bent jau už tokią pat kainą.
Airijoje, Navano mieste, sutikome Eveliną Vaitkevičienę, šioje šalyje gyvenančią penkerius metus. Lietuvė čia susilaukė sūnaus Thomo, jam dabar treji. Evelina prisipažino, kad kaskart grįždama į Lietuvą aplankyti artimųjų įsidėdavo sauskelnių, nes pas mus maža jų pakuotė kainuoja tiek pat, kiek Airijoje – didelė. Ir taip daro dauguma vaikus auginančių emigrantų.
“Gegužę skrendame atostogų į Graikiją, o Tomukas visiškai neturėjo vasarinių drabužių. Bet visas vasarinis garderobas – daug marškinėlių, komplektukai su šortais, lininės kelnės, keleri marškinukai, lengvi megztukai ir kt. mums tekainavo 70 eurų, – skaičiuoja Evelina ir priduria: – Auginti vaiką Airijoje daug kartų pigiau nei Lietuvoje. Manau, darome klaidą konvertuodami kainas, reikia skaičiuoti valiutos vienetais. Tarkime, čia mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų, o Lietuvoje – 1000 Lt. Tiek man, tiek mamai Lietuvoje reikia aprengti vaiką, tik aš už trejus glaustinukus sumoku keturis valiutos vienetus, o mama Lietuvoje – 30 valiutos vienetų už vieną drabužėlį.”
Vežimėlis iš užsienio – dvigubai pigiau
Tačiau grįžkime į Lietuvą. Ar lankydamiesi prekybos centruose atkreipėte dėmesį, kad juose veikia vos viena kita vaikiškų prekių parduotuvė ir kad jose beveik niekuomet nebūna eilių? Gali pasirodyti keista, nes juk gimstamumas pastarąjį penkmetį Lietuvoje didėjo. Kur tuomet apsiperka tėvai?
“Lietuvoje savo vaikams neperku nieko – užsisakome ir vežamės iš užsienio, nes taip kur kas pigiau, – atsako du sūnus (dvejų metų ir šešių mėnesių) auginanti kaunietė Giedrė Kuzminskienė, o jai pritaria vyras Tadas. – Ne tik drabužius ir kitus būtinus daiktus, bet ir sauskelnes tradicinėse parduotuvėse perku nebent ekstra atveju, jei būna geros nuolaidos.”
Kuzminskai, prieš kelerius metus susilaukę atžalų ir sužinoję, kad Airijoje ir Anglijoje vaikiški drabužiai pigūs, net ėmėsi nedidelio verslo – atidarė elektroninę parduotuvę “Manospinta.lt”.
“Mažyliui, kurį tenka gana dažnai perrengti, pirkti drabužėlius Lietuvoje atsieina gerokai brangiau, nei parsisiųsti jų iš užsienio, – antrina Vilniuje gyvenanti pusantrų metų Vakarės mama Roma Gudauskaitė. – Drabužėlius paprastai perkame Anglijoje, ypač mėgstame parduotuvę “Next”. Manau, jos produkcijos vaikams kainos atitinka kokybę. Esame pirkę ir H&M, GAP parduotuvėse. Dažnai naudojuosi tarpininkų paslaugomis: jie surenka užsakymus ir už tam tikrą mokestį pasirūpina, kad daiktai pasiektų tavo namus. Tiesiogiai šių kompanijų interneto parduotuvėse neperkame, nes užsakymų į Lietuvą jos nesiunčia. Dažnai apsiperkame ir patys keliaudami užsienyje.”
Iš užsienio tėveliai dažniausiai siunčiasi vaikiškų drabužėlių, bet kartais – ir gerokai didesnių dalykų. Pavyzdžiui, kita mūsų pašnekovė dviejų vaikų mama Laura Buitkuvienė Airijos “Mothercare” interneto parduotuvėje už 200 eurų (apie 700 Lt) nusipirko vaikišką vežimėlį “Mclaren XLR”, kurį jos pusseserė įdėjo į autobusiuką, ir jis buvo pargabentas už 20 eurų mokestį. Parduotuvėje Lietuvoje toks pat vežimėlis kainavo 1400 Lt, taigi net dvigubai daugiau. “Perkame ir Lietuvoje, bet visada laukiame išpardavimų. Pavyzdžiui, automobilinę kėdutę sūnui pirkome sulaukę 20 proc. nuolaidos. Batų irgi niekada neperku už visą kainą, palaukiu nuolaidų ir nuperku dviem dydžiais didesnius kitam sezonui”, – pasakoja L.Buitkuvienė.
Iš tiesų prekyba vaikų prekėmis sėkmingai keliasi į interneto erdvę. Nors kūdikių pastaraisiais metais gimė daugiau, tradicinė vaikiškų prekių rinka dėl to pagyvėjo labai nedaug tik todėl, kad neatlaiko konkurencijos su interneto parduotuvėmis ir pavieniais tarpininkais, vežančiais paklausias prekes iš užsienio ir parduodančiais jas tėvams Lietuvoje. UAB “Skubios siuntos” duomenimis, pirkimas internetu iš Europos ir JAV parduotuvių didėja geometrine progresija. Pavyzdžiui, perkančiųjų per “Amazon.com”, “eBay.com” ar kitas JAV parduotuves pernai padaugėjo apie 200 proc.
Dideli antkainiai, maža apyvarta
Akivaizdu, kad lietuvių šeimos nenori pirkti daiktų savo vaikams tokiomis didelėmis kainomis, kokias siūlo vietos prekybininkai, ir savo protestą išreiškia pirkdamos internetu. Juk brangiai mokėti už drabužius ar batus, kuriuos vaikai taip greitai išauga, paprasčiausiai neracionalu.
Vienoje tokių interneto parduotuvių “Assorti.lt” sunkmečiu sparčiai daugėja pirkėjų. Rinkodaros vadybininko Kęsto Burbos teigimu, per dieną priimama nuo šimto iki keturių šimtų užsakymų, populiariausios prekės – sauskelnės, kūdikių maistas, drėgnosios servetėlės.
O įprastose vaikiškų prekių parduotuvėse pagyvėjimą gali justi nebent per išpardavimus. Tinklo “Riki 2″ vadybininkė Rasa Blažienė pripažino, kad be nuolaidų prekyba merdi. Pavyzdžiui, neseniai buvo taikoma 40 proc. nuolaida visoms prekėms. “Tačiau tada gauni arba minusą, arba nulį geriausiu atveju”, – teigia vadybininkė.
Nuolaidos gerai, bet ar galima ką nors padaryti, kad kainos parduotuvėse ir be jų būtų mažesnės? Vaikiškų prekių antkainiai dabar nemaži, siekia 50–60 proc. Tai “Veidui” patvirtino ir vaikiškos tekstilės gamintojos UAB “Korlėja ir Ko” direktorė Laimutė Valeškienė.
Su tuo sutinka ir R.Blažienė, beje, taip pat neneigianti, kad patalpų nuoma vaikiškų prekių parduotuvėms atsieina pigiau nei, pavyzdžiui, avalynės pardavėjams. Tačiau šie esą nustato gerokai didesnį – 300–400 proc. antkainį. Pirkėjų nedaug, per sunkmetį perkamoji galia ir taip sumažėjo, nuomos ir kitos sąnaudos didelės – tai, pasak R.Blažienės, ir lemia dabartinę vaikiškų prekių kainą, kuriai mažėti nematoma galimybių.
Na, nebent gamintojai pasiūlytų produkcijos dar pigiau. Bet “Korlėjos ir Ko” vadovė L.Valeškienė purto galvą: kadangi kiekiai nedideli, siuvama Lietuvoje, o tai daug brangiau nei Kinijoje ar Indijoje. Smulkių lietuviškų užsakymų kinai nesiima. Kainų mažėjimo nematyti ir todėl, kad vis brangsta žaliavos.
“Vaikiškų prekių rinka Lietuvoje labai maža. Ir tėveliai nenori permokėti už vaikiškus daiktus, nes jų reikės neilgai, ir verslininkams neapsimoka”, – pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, savo atžalas taip pat apiperkanti per išpardavimus arba išvykusi komandiruotėn į užsienį.
Tai ką daryti? Ieškoti alternatyvų: daugiau pirkti internetu ir užsienyje, keistis nebereikalingais daiktais su kitais tėvais, pirkti dėvėtus, bet vis dar kokybiškus daiktus. Jei taip besielgiančiųjų ir toliau daugės, rinka bus priversta keistis. Tą rodo ir didelės nuolaidos, kurių vis dažniau pasiūlo neturintys kur dėtis prekybininkai.