"Veido" archyvas

Šiandien didžiausia dilema – ką kviesti į kitų metų Europos čempionatą: rinktinės veteranus ar naujokus

Po pasaulio vyrų krepšinio čempionato Lietuvos aistruolių širdyse – sumaištis. Šalies rinktinė be didelio būrio, atrodė, nepakeičiamų krepšininkų užkopė ant prizininkų pakylos. Jaunoji karta parodė, kad yra pasirengusi užimti labiau patyrusių žaidėjų vietą. Tačiau ar naujosios Lietuvos krepšinio žvaigždės jau gali vadintis geresniais žaidėjais už nacionalinės komandos veteranus?

Geriausio Lietuvos krepšininko titulas pastarąjį dešimtmetį priklausė Šarūnui Jasikevičiui, o nacionalinės komandos rezultatai atrodė tiesiogiai priklausomi vien nuo jo buvimo rinktinėje. Su Šaru lietuviai 2000 m. laimėjo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalius, 2003-iaisiais tapo Europos čempionais, 2004 ir 2008 m. olimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtą vietą, o 2007-aisiais iškovojo Europos čempionato bronzos apdovanojimus. Vienintelis prisvilęs blynas Š.Jasikevičiaus karjeroje – 2001-ųjų Europos čempionatas. 2005 m. be Šaro lietuviai Senojo žemyno pirmenybėse finišavo penkti, 2006-ųjų pasaulio čempionate liko septinti, o pernai Europos čempionate – vos vienuolikti.

Šiemet daug kas manė, kad lietuvių, vėl likusių be Š.Jasikevičiaus, pasaulio čempionate laukia dar viena didelė nesėkmė. Bet paaiškėjo, kad atėjo laikas perkainoti vertybes. Mantas Kalnietis puikiai dirigavo lietuvių žaidimui ir diskusijų pobūdį pakeitė 180 laipsnių. Dabar aistruoliai, kalbėdami apie kitąmet Lietuvoje vyksiantį Europos čempionatą, jau svarsto, kad Š.Jasikevičius rinktinėje būtų reikalingas tik M.Kalniečiui pakeisti. Vos prieš tris mėnesius tokių minčių autorius būtų negailestingai išjuoktas. Lygiai taip pat klaustukus dabar galima rašyti ir prie Ramūno Šiškausko, Rimanto Kaukėno, Dariaus Songailos, Žydrūno Ilgausko ar brolių Lavrinovičių pavardės, prakalbus apie jų reikalingumą kitų metų Lietuvos rinktinei. Galbūt Turkijoje pasaulio čempionato bronzos medalius iškovoję jaunieji krepšininkai yra tiesiog geresni?

Permainų reikia kuo mažiau

“FIBA Europe” apžvalgininkas anglas Paulas Nilsenas, bandydamas atsakyti į šį klausimą, išskyrė aukšto meistriškumo ir komandinius krepšininkus į atskiras grupes. Lietuvos rinktinę savo antrąja komanda vadinantis krepšinio ekspertas tvirtino, kad į geriausių Lietuvos žaidėjų dešimtuką įtrauktų vienus žaidėjus, bet rinktųsi kitus, jei būtų komandos treneris. P.Nilseno treniruojamoje komandoje atsidurtų beveik visa šių metų Lietuvos rinktinė, tik Tomą Delininkaitį pakeistų Š.Jasikevičius, Martyną Andriuškevičių – dėl traumos šiemet negalėjęs žaisti Marijonas Petravičius, o Tadą Klimavičių – Donatas Motiejūnas.

Paprašytas sudaryti, jo nuomone, geriausių Lietuvos krepšininkų dešimtuką, P.Nilsenas iš šių metų rinktinės joje vietos rado tik Linui Kleizai (pirma vieta) ir Martynui Gecevičiui (aštunta vieta). Vis dėlto pašnekovas prisipažino, kad jo širdžiai mielesnis pirmasis sąrašas.

“Ar lietuviai turėtų kitąmet sugrąžinti senąsias žvaigždes į rinktinę? Man tai yra vienas didžiausių klausimų, kokie kada nors yra kilę krepšinio šalims. Tai yra aukščiausio lygio dilema, žiauria forma kankinsianti krepšinio manijos apsėstą tautą. Kad ir kokį sprendimą priimsite, jo teisingumą parodys tik galutinis rezultatas. Jei užkopsite ant prizininkų pakylos – su veteranais ar be jų, tai bus sėkmė. Jei pasirodysite panašiai kaip pernai Lenkijoje, tai bus katastrofa.

Mano instinktas sako, kad nereikėtų siekti susigrąžinti visų žvaigždžių. Garsūs vardai negarantuoja pergalių – pažiūrėkite į praėjusio sezono Madrido “Real”. Lietuva puikiai žino, kad vien talentas negali toli nuvesti. Tarpusavio supratimas, atmosfera komandoje, vadovavimas ir daugelis kitų dalykų – taip pat labai svarbūs. Visa tai lėmė sėkmę Turkijoje. Teisingas atsakymas tikriausiai yra kažkur per vidurį. Galbūt svarbiau ne senųjų žvaigždžių statusas, o sportinė forma, motyvacija ir asmeniniai niuansai. Jei reikėtų spręsti man, kviesčiau vieną ar du žaidėjus iš senųjų žvaigždžių su sąlyga, kad jie bus tinkamai nusiteikę. Tačiau dėl to jokiomis aplinkybėmis neaukočiau nė vieno elemento, atvedusio jus į sėkmę Turkijoje. Apsispręsti Lietuvos rinktinės treneriams bus sunku. Ką pamanys Turkijoje rungtyniavę žaidėjai, jei kitą vasarą į rinktinę atvyks keturios ar penkios žvaigždės vien dėl to, kad šį kartą jiems grįžti jau bus patogu?” – klausė pašnekovas.

Kompanijos “Basketball World News Ltd.” įkūrėjas ir savininkas Jeffas Tayloras taip pat yra didelis Lietuvos krepšinio gerbėjas, rašantis apžvalgas FIBA ir “FIBA Europe”. Po pasaulio čempionato mažojo finalo J.Tayloras savo straipsnį, išspausdintą oficialiame FIBA tinklalapyje, pavadino taip: “Bronza kaip auksas”.

Nuo 1996 m. Europoje gyvenantis ir apie viso pasaulio krepšinio reikalus rašantis amerikietis, apibendrindamas pasaulio čempionato rezultatus, kaip vieną didžiausių atradimų įvardijo Martyną Pocių. “Didžiausias M.Pociaus privalumas – jis nuolat kovoja iš visų jėgų ir nenuvargdamas dirba visu 100 proc. pajėgumu, kai tik yra įleidžiamas į aikštelę. Treneris Kęstutis Kemzūra turi žmogų, kuris jam labai padės 2011-aisiais”, – rašė J.Tayloras.

Nenuostabu, kad amerikietis surado vietą M.Pociui ir “Veido” paprašytas sudaryti geriausių Lietuvos krepšininkų dešimtuką. Beje, į šį dešimtuką J.Tayloras įtraukė vos vieną pasaulio čempionate nedalyvavusį lietuvių – antroji vieta atiteko R.Šiškauskui.

Todėl ir amerikiečio atsakymas į klausimą apie galimą veteranų sugrįžimą į Lietuvos rinktinę buvo aiškus iš anksto. “Jūsų naujoji rinktinė ir jos sistema visiškai pasiteisino. Nekviesčiau veteranų, nes jų nebuvo, kai labiausiai reikėjo. Tačiau K.Kemzūra, be abejo, žino geriau, ko jam reikia, kad laimėtų. Vis dėlto, mano asmenine nuomone, žaidėjai turi sulaukti atlygio, jei dirba ir pasiekia gerą rezultatą”, – sakė J.Tayloras.

Trūksta individualaus meistriškumo?

Tačiau net ir pasaulio čempionate bronzos medalius iškovoję lietuviai netapo aukščiausio lygio užsienio klubų geidžiamiausiais pirkiniais. Renaldas Seibutis jau po pasaulio čempionato pasirašė sutartį su mažai kam žinomu Turkijos klubu Edirnės “Olin Genclik”, ilgai dėl ateities nebuvo tikras ir T.Delininkaitis, jam paskutinę akimirką kontraktą nusprendė pasiūlyti Kauno “Žalgiris”. Vienas Lietuvos rinktinės lyderių Simas Jasaitis, kai šis straipsnis buvo rengiamas, dar nebuvo suraitęs parašo po sutartimi su jokiu klubu.

“Jau nežinau, kiek kartų esu girdėjęs teiginį, kad lietuviai nėra stiprūs individualiai, bet puikiai tinka komandiniam krepšiniui, – sakė P.Nilsenas. – Lietuva parengė ne vieną pasaulinio lygio krepšininką, tačiau galbūt ne tiek daug, kiek būtų galima tikėtis. Manau, iš kai kurių lietuvių žvaigždžių šis statusas buvo tiesiog pavogtas. Europoje Lietuvos krepšininkų paveikslai tarsi tapyti tuo pačiu teptuku: jie turi visus reikalingus įgūdžius, bet trūksta atletiškumo arba žvaigždėms reikalingo spindesio”.

J.Tayloras tą faktą, kad S.Jasaitis liko ilgiausiai kontrakto nepasirašiusiu Lietuvos rinktinės žaidėju, pavadino neįtikėtinu. “Nebent jo agentas prašo per daug pinigų. Toks universalus žaidėjas sustiprintų bet kurią komandą”, – įsitikinęs amerikietis.

Krepšinio ekspertas vis dėlto sutiko, kad lietuviai rinktinėje parodė galbūt daugiau, nei pademonstruos klubuose. “Manau, posakis, kad suma yra daugiau nei atskirų dalių visuma, šiuo atveju teisingas. Lietuviai rinktinėje sugebėjo gerokai pakelti savo žaidimo lygį. Manau, teisinga nuomonė ir apie tai, kad lietuviai yra puikiai tinkami komandiniam krepšiniui, bet nėra ypač stiprūs individualiai. Todėl garsūs klubai ir renkasi kitus krepšininkus”, – sakė J.Tayloras.

Laukia tinkamų pasiūlymų

Pavardės nenorėjęs minėti lietuviškos krepšinio agentūros “East Players” atstovas teigė, kad Lietuvos rinktinės žaidėjai Turkijoje vis dėlto pakėlė savo vertę.

“Visų žaidėjų kaina po tokio pasirodymo pasaulio čempionate šoktelėjo, tik vienų daugiau, o kitų – mažiau. Vien patekimas į vyrų rinktinės dvyliktuką, kuris žaidžia pasaulio čempionate, pakelia žaidėjo vertę. R.Seibutis, T.Delininkaitis ir S.Jasaitis ilgai be kontraktų buvo likę dėl skirtingų priežasčių. Tiesa, viena priežastis vis dėlto bendra – jie nesulaukė savęs vertų pasiūlymų.

S.Jasaitis krepšinio rinkoje – labiausiai vertinamas krepšininkas iš minėtos trijulės, jis visada solidžiai žaidžia klube, gerai pasirodo rinktinėje. Jo kaina viršija pusę milijono eurų, o klubų, galinčių mokėti šią sumą, yra labai nedaug.

Todėl Simas ir laukia, kol kažkas pasiūlys jo vertą atlyginimą. Jeigu jis nuleistų kainą, jau seniai būtų pasirašęs kontraktą. Bet vieną kartą susimažinus kainą po to būna sunku ją pakelti, todėl geriau šiek tiek palaukti. R.Seibučiui patekimas į rinktinę padėjo, nes praėjęs sezonas Ispanijoje buvo blankokas. T.Delininkaitis per sezoną pakeitė du klubus, o tai irgi nėra gerai įvaizdžiui ir vertei. Nenuostabu, kad pasaulio čempionato bronza ir jo žudantys tritaškiai atkreipė “Žalgirio” vadovų dėmesį”, – tvirtino pašnekovas.