Ultragarsinių sprendimų išradėjas dr. Sergejus Červiakovas jau dvidešimt metų vadovauja bendrovei “Medelkom”, kuri per sunkmetį nepuolė į paniką, o pasirengė naujų produktų gamybos pradžiai.

Gana ilgai vien ultragarsinius skenavimo prietaisus gaminusi ir daugiau kaip į 50 pasaulio šalių juos eksportavusi bendrovė “Medelkom” pasaulinės krizės padarinius pajuto itin greitai. Mat su echoskopus pigiau gaminančiais Kinijos gamintojais konkuruoti pasaulinėje rinkoje tapo itin sunku. Apie 40 proc. rinkos praradusios bendrovės vadovas S.Červiakovas greitai suprato, kad atėjo naujų galimybių metas, ir pats laikas prisiminti studijų metus, kai po naują išradimą tekdavo patentuoti beveik kasmet.

“Nusprendėme eiti kitu keliu, tai yra išnaudoti savo galimybes, kurioms virsti išradimais labai padėjo Europos Sąjungos parama. Iš viso esame pateikę penkias paraiškas ir visiems projektams gavome finansavimą. Iš šių lėšų esame sukūrę vieną prototipą ir atlikę tris technines studijas, po kurių paaiškėjo, kad galime pagaminti tai, ką daryti atsisakėme prieš dešimt metų”, – teigia bendrovės vadovas.

Tačiau čia bendrovė susiduria su kita problema – norint naujus prietaisus pristatyti rinkai, imtis nuolatinės jų gamybos, reikalingos milžiniškos lėšos, todėl pasaulyje vis dar jaučiami krizės padariniai esą neleidžia pradėti didesnių darbų.

Pasak pono Segejaus, šiemet įmonės slenkstį vis dažniau mina užsienio investuotojai, ypač iš kaimyninės Rusijos, kurie ateina su konkrečiu pasiūlymu – pirkti visą bendrovę. Išklausę pateiktas pirkimo sąlygas, konkretaus sprendimo savininkai dar nėra priėmę. Tačiau net neabejojama, kad užsienio investuotojo pinigai leistų lietuviškai bendrovei sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje rinkoje.

Idėjos, keičiančios rentgeno spindulius

Nors lėšų gamybos pajėgumams didinti kol kas stokojama, tačiau idėjų naujiems išradimams netrūksta.

Smegenų ultragarsinio vaizdo gavimo būdas – naujausias patentuotas S.Červiakovo bei kitų dvejų bendraminčių Igorio Movšovičiaus ir Levo Osipovo išradimas. Tai yra naujos kartos analogų neturintis diagnostinis įrenginys. Prieš dvejus metus sukurtas ir šiemet patentuotas metodas skirtas galvos smegenų kraujagyslių ir galvos smegenų struktūrų ultragarsiniams atvaizdams formuoti per storuosius galvos kaukolės audinius. Sukurtasis prietaisas nuo įprastų ultragarsinių echoskopų skiriasi tuo, kad pašalina kaukolės kaulo audinio trikdomąjį poveikį ultragarsinių vaizdų kokybei ir leidžia matyti visaverčius smegenų kraujagyslių ir įvairių struktūrų vaizdus. Pirmieji šį prietaisą prieš porą metų išbandė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytojai neurologai, neurochirurgai, onkologai, angiochirurgai, kardiologai, radiologai, echoskopuotojai.

Pasak “Medelkom” vadovo, naujos kartos ultragarsinės diagnostikos sprendimai leidžia pakeisti medicinoje plačiai naudojamus, tačiau žmogaus organizmui kenksmingus rentgeno aparatus.

Kitą bendrovės produktą savo gydymo praktikoje veikiausiai patys pirmieji pasaulyje pradeda naudoti Lietuvos urologai. Tai “Medelkom” pagamintas ir patobulintas kaulų tankį matuojantis prietaisas – osteometras. “Niekada nebūčiau pamanęs, kad šis prietaisas gali būti naudingas urologams. Lietuvos urologai man išaiškino, kad gydant prostatą nuo vartojamų vaistų žmogui iškart vystosi osteoporozė. Esą norint sekti ligos eigą reikia pasitelkti kenksmingus rentgeno spindulius, o šis mūsų sukurtas aparatas gydytojui leidžia stebėti paciento būklę kelis kartus per savaitę”, – aiškina ponas Sergejus. Jis neabejoja, kad šiuo metu urologijos srityje bandomas naudoti osteometras pasiteisins ir netrukus atsiras kiekvieno urologo kabinete.

Dar viena iš Medelkom” siūlomų naujovių – kraujagyslių elastingumą matuojantis prietaisas, kurį sukurti paprašė kardiologai. Mat matuojant pulsą skirtingose vietose sunku nustatyti jo greitį, o pasitelkus šį matuoklį galima laiku išvengti kraujagyslėms per didelio kraujospūdžio daromos žalos.

Ultragarsas kaip tikslumo garantas

Techninės galimybių studijos atliktos dėl dar dviejų “Medelkom” išradimų. “Nors jiems realizuoti neturime pinigų, tačiau žinome, kad galime tai pagaminti”, – teigia S.Červiakovas.

Jis prisimena prieš dešimt metų vienos vokiečių kompanijos pateiktą užklausą dėl galimybės pagaminti tikslią dūrio į veną vietą nustatantį prietaisą. Tada “Medelkom” atsisakė tokį prietaisą gaminti, o šiandien jau yra sukūrusi prototipo projektą. “Atliekant įprastą centrinę kateterizaciją 3 proc. atvejų būna mirtini, nes įduriama ne ten, kur reikia.

Periferinės kateterizacijos metu pasitaiko 7–8 proc. komplikuotų atvejų. O mūsų galimas pagaminti prietaisas ultragarsu nustato tikslią dūrio vietą. Tai paprastas prietaisiukas, į kurį įdėjus adatą kaip su kompasu atrandama tiksli dūrio vieta, ją nurodo užsideganti žalia lemputė”, – aiškina mokslininkas.

Pasak jo, tai ne vienintelis tikslumą ultragarsu nustatantis prietaisas. Šiuo metu Vytauto Didžiojo universitete kaip tik išbandomas mokslininkų kartu su “Medelkom” sukurtas naujos kartos prietaisas, kuris bus naudojamas chemoterapijos vaistams į žmogaus organizmą leisti. “Chemoterapija, kai stipriais vaistais veikiamos vėžinės ląstelės, yra labai kenksminga žmogaus organizmui procedūra, nes veikiamas visas organizmas. Tačiau yra sugalvota nauja vaistų forma – tai maži burbuliukai, kurie patekę į žmogaus kraują neveikia tol, kol nesprogsta. Toje vietoje, kurioje reikia padaryti poveikį, t.y. tiesiai į naviką, mes ultragarsu galime duoti impulsą burbuliukams sprogti ir vaistams pradėti veikti tik konkrečioje vietoje”, – paprastai aiškina pašnekovas.

Pasak jo, bandymai bus baigti dar šiemet, todėl gruodį planuojama pradėti šio žmogaus sveikatą saugančio prietaiso gamybą.

Nuo Lietuvos iki Peru

Taip jau atsitiko, kad savo veiklos dvidešimtmetį bendrovė “Medelkom” sutiko Vokietijoje vykstančioje didžiausioje pasaulio medicinos įrenginių parodoje, kurioje pristatė naujausius savo produktus ir dovanų parsivežė apie pusantro šimto potencialių klientų kontaktinių duomenų. Pasak vadovo, pasaulinės parodos – pagrindinė vieta, kurioje randama Lietuvoje gaminamos medicininės įrangos prekybos agentų.

“Patys savo įrangą parduodame tik Lietuvoje, o eksportą, kuris šiuo metu siekia jau apie 99 proc., vykdome per tarpininkus. Jiems taip pat keliame reikalavimus. Norint prekiauti mūsų įranga toje šalyje reikia įsteigti servisą, nes kiekvienam vartotojui svarbu, kad prietaisas būtų aptarnaujamas tiek garantiniu laikotarpiu, tiek po jo. Taigi tokius prekybos taškus turime visame pasaulyje – nuo Lietuvos iki Indonezijos, Brazilijos, Peru. Kitąmet planuojame gauti kokybės standartą, kuris leis mūsų produkcijai pasiekti ir JAV rinką”, – dėsto bendrovės vadovas.

Paklaustas, į kokią užsienio šalį buvo parduotas pirmas “Medelkom” gaminys, jis prisimena linksmą istoriją, nutikusią Gruzijoje, kai privačios gydymo įstaigos savininkui parduotas įrenginys jam atsipirko per kelias valandas, patiems gamintojams matant. “Gruzinui gydytojui apžiūrėjus pacientą echoskopu ir pateikus išvadas, ligonis jam iš nuostabos sumokėjo tiek, kiek kainavo visas aparatas”, – prisimena ponas Sergejus.

Esą ir dabar “Medelkom” sulaukia užklausų dėl prietaisų, kurie buvo pagaminti prieš dvylika metų ir iki šiol vis dar veikia, remonto. Todėl “Medelkom” pardavimo skyrius juokauja, kad gaminti pernelyg gerų prietaisų neapsimoka, nes klientai neperka naujų.

S.Červiakovas niekada neskaičiavo, kiek iš viso jo vadovaujamos bendrovės medicininių prietaisų yra naudojama, tačiau žvelgdamas į pasaulio žemėlapį pirmiausia išskiria Šiaurės Afriką, mat vien tik į Egiptą yra išsiųsta per tūkstantį gaminių. “Taip pat daug parduodame Rusijai, Ukrainai, Pakistanui, Afganistanui, Irakui. Šiuo metu pardavimas suaktyvėjo Rytų Europoje. Kadangi gaminame pigiau nei pasaulinio lygio gamintojai, krizės laikotarpiu mums pavyko užkariauti dalį europinės rinkos, kurioje labai svarbi ES kokybė, o kinams ji sunkiai įveikiama”, – “Medelkom” pranašumą išskiria vadovas.