Arūnas BRAZAUSKAS

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) daug metų nuolatos perspėdavo, kad randasi žinomiems vaistams atsparūs ligų sukėlėjai. Superbakterija, kurios negriebia dauguma žinomų antibiotikų, pirmąją auką numarino pernai rugsėjį, tačiau apie tai pranešta tik š.m. sausio 13-ąją.

Septyniasdešimtmetė amerikietė, kuri Indijoje buvo gydoma dėl blauzdikaulio skilimo, galiausiai grįžo į JAV ir mirė vienoje iš Nevados ligoninių. Mirties priežastis – kraujo užkrėtimas, kurį sukėlė bakterija Klebsiella pneumoniae. Ji pasirodė atspari ne vien tokiais atvejais naudojamam kolistinui, bet ir visiems 26 antibiotikams, kuriuos JAV leidžia naudoti Maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration, FDA). Skrodimo duomenys parodė, kad sukėlėjas nebuvo atsparus fosfomicinui, kuris naudojamas kai kuriose Europos šalyse, bet JAV yra uždraustas.

Šis mirties atvejis laikomas pirmuoju, kai JAV gydytojams nebeliko gydymo medikamentais variantų. Tikėtina, kad FDA palengvins taisykles arba Klebsiella bakteriją susigriebusiems pacientams teks gydytis užsienyje.

Beje, užsienyje tos bakterijos ir perisi. Pavyzdžiui, Indijoje, Kinijoje vaistai yra santykinai pigūs, antibiotikai lengvai prieinami pacientams. Kita vertus, antibiotikai be saiko naudojami žemės ūkyje. Taip yra Kinijoje, kur kolistinas duodamas kiaulėms ir galvijams nepaisant PSO rekomendacijų. Taip atsiranda visos sąlygos bakterijoms mutuoti ir prisitaikyti prie aplinkos.

Net ir JAV, kur suvokiama nevaržomo antibiotikų naudojimo grėsmė, kaip rodo tyrimai, nuo 30 iki 50 proc. atvejų gydymas tokiais vaistais būna perteklinis arba apskritai skiriamas nepagrįstai.

Klebsiella bakterijos įtrauktos į žmonijos priešų sąrašą – PSO paskelbė tai esant netikėta, staigia grėsme.

Evoliucijos greičiai

Netikėtos grėsmės atsiranda tenai, kur evoliucija vyksta žaibiškai, – būtent mikroorganizmų pasaulyje. Kasmet skiepijamės nuo vis kitokios gripo rūšies. O banginiai lieka banginiais kaip ir prieš milijonus metų. Nors mokslininkai iš esmės pritaria teorijai, kad banginio protėviai prieš kokius 50 mln. metų buvo maždaug 1,75 m aukščio žinduoliai, panašūs tiek į šunis, tiek į šernus – nelygu kokia stebėtojo vaizduotė. Jei lygintume su virusų mutacijomis, tie šunys-šernai mutavo ir iš sausumos persikėlė į jūrą per labai ilgą laiką.

Atokiuose Amazonės baseino miškuose gyvenantys čiabuviai prisitaikę medžioti visokiausius gyvūnus – galbūt išmoktų įveikti ir kokius nors netikėtai atsiradusius plėšrūnus. Tačiau atsidūrę mieste tokie džiunglių gyventojai gali numirti nuo infekcijos, kurią miestiečiai lengvai pakelia. Todėl Brazilijos valdžia slepia kai kurių genčių arealus, kad būtų išvengta kontaktų, galinčių tapti epidemijų priežastimi.

Mikroorganizmų visatoje evoliucija vyksta dešimtis milijonų kartų greičiau, nei iš šerno išsivysto banginis. Didžiausias PSO rūpestis – aptikti, įvardyti ir užkardyti mikrobų siurprizus. Svarbiausia čia greitis ir mastas. Ar bus spėta laiku, ar vakcinų užteks visiems?

Farmacininkų vargai

Būdinga sąmokslo teoretikų minties kryptis – didžiosios farmacijos kompanijos seniai žino, kaip įveikti kokią nors mirtiną ligą, tarkime, vėžį, tačiau yra susimokiusios slėpti šį pasiekimą, nes brangių preparatų pardavimas duoda didžiulius pelnus. Net ir vėžio atveju tokia logika abejotina, ir jau visiškai niekam tikusi, kai kalbama apie vaistus, kurie turėtų įveikti nuolatos mutuojančias bakterijas.

Siekiant pelno fronto bare, kur netikėtai prasiveržė Klebsiella, reikia kurti naujus preparatus, o ne laikyti užspaudus kokį nors supervaistą. Be to, reikia atidžiai sekti, kad laisvos mokslinės konkurencijos sąlygomis kas nors iš naujo neišrastų to superantibiotiko ar skatikus tekainuojančio vėžį gydančio preparato.

Šiuo metu preparatai nuo vėžio sudaro apie 30 proc. (90 mlrd. dolerių) JAV receptinių vaistų rinkos (apie 310 mlrd. dolerių). Sunku įsivaizduoti labai efektyvų vėžį gydantį preparatą, kuris būtų, tarkime, pigus kaip aspirinas. Tačiau net ir triskart pigesnių vaistų pasirodymas, dėl ko rinka susitrauktų irgi triskart, pavyzdžiui, iki 30 mlrd. dolerių, nėra kažin koks didelis smūgis farmacijos kompanijų pelnams. Juk visi diversifikuoja gamybą.

„Svarbu ne pinigai, o laikas“, – teigė farmacijos giganto „Novartis“ vadovas, aiškindamas, kodėl kompanija susitelkė į vėžį gydančių preparatų tyrimus ir atsisakė šalutinių verslų, nors dėl to sumažėjo pajamas.

Neatrodo, kad eksperimentiniai kovos su vėžiu metodai būtų pigūs. Antai kraujo vėžį bandoma įveikti perprogramuojant baltuosius kraujo kūnelius taip, kad šie naikintų vėžines ląsteles. Tam tikslui visas paciento kraujas perleidžiamas per tam tikrą aparatūrą. Gali būti, kad šis būdas taps masiškesnis. Tačiau kraujo vėžys kada nors gyvenime gresia maždaug 1,5 proc. žmonių, o Klebsiella bakteriją pakanka įkvėpti ar užkrėsti ja kraują įsibrėžus. Epidemija būtų baisi tuo, kad antibiotikų pakaktų, tačiau jie neveiktų. Būtent šiame vaistų kūrimo bare laiko veiksnys yra lemiamas.