Ar pasaulio mastu Lietuvos medicinos mokslas yra reikšmingas – kokiais laimėjimais galime didžiuotis?

Galima teigti, kad Lietuvos medicina vis dar stipriai atsilieka nuo Vakarų, nes jau kelinti metai girdime, jog pagal mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio rodiklius tebesame vieni pirmųjų pasaulyje.
Kita vertus, negalima nepastebėti ir to, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos medicina patyrė didžiulį progreso šuolį. Per pastaruosius porą dešimtmečių sparčiai patobulėjo medikų naudojama įranga, buvo diegiami vis nauji pažangūs gydymo, transplantacijos ir sergamumo prevencijos metodai, todėl kova su klastingiausiomis ligomis tapo efektyvesnė ir lengviau pakeliama pacientui. Ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, mirštamumo nuo labiausiai paplitusių ligų  rodikliai mažėja ne todėl, kad mūsų gydytojai nemoka, nesugeba ar tiesiog neturi tokių galimybių gydyti, kaip galbūt jų kolegos Vakaruose, o pirmiausia todėl, kad kol kas mažai tesikeičia pačių lietuvių gyvenimo būdas.
Į Lietuvos medicinos mokslą ir jo laimėjimus bei svarbą pasauliniu mastu taip pat galima žvelgti dvejopai. Viena vertus, turime sutikti, kad Lietuvos medicinos srities mokslininkai daugelį metų labiau taikė pasaulinius medicinos mokslo laimėjimus praktikoje, negu patys darė stulbinamus atradimus, tuo stebindami pasaulį.
Kaip sako Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys, daugelį metų Lietuvos medicina buvo taikomoji – mes tik ėmėme patirtį iš kitų ir taikėme pas save: „Neturime mes nei ypatingos medicinos įrangos gamyklų, tad vis perkam įrangą, instrumentus iš kitų šalių, remdamiesi kitų patirtimi, pritaikome ir naujus gydymo, operacijų metodus“, – paaiškina V.Basys.

Ar ir mes turime vertų Nobelio?

Patys mokslininkai sutinka, kad vargu ar jų laimėjimai gali būti laikomi grandioziniais ar tuo labiau vertais pretenduoti į Nobelio premiją. „Mūsų širdies chirurgai šiandien teikia tokias pat paslaugas, kaip ir chirurgai visame pasaulyje, bet jei kalbama apie mokslą, pasaulinės reikšmės atradimų mes nesame padarę, nes tam reikia turėti multimilijonines laboratorijas“, – antrina žymus kardiochirurgas prof. Giedrius Uždavinys.
Vis dėlto tai tik viena medicinos mokslo medalio pusė. Žvelgiant pozityviau reikėtų pripažinti, kad Lietuvos medicinos mokslininkų darbai kardiologijos, gastroenterologijos, neurologijos, onkologijos, anatomijos, antropologijos ar psichiatrijos srityse reikšmingi ir tarptautiniu mastu ir pastarąjį dvidešimtmetį buvo gana gausiai publikuojami bei cituojami užsienio mokslo leidinių.
„Jei Lietuvos autorių darbus spausdina tokie prestižiniai mokslo žurnalai, kaip „Nature“ ar „Science“, tai rodo, kad fundamentinių tyrimų lygis pas mus yra geras, kad tai puikūs pasaulinio lygio mokslo darbai, – pabrėžia V.Basys. – Nobelio premija už Helicobacter pylori bakterijos atradimą paskirta praėjus keliems dešimtmečiams po to, kai pasirodė pirmi moksliniai straipsniai apie šį skrandžio opaligės sukėlėją. Ką gali žinoti, galbūt tie darbai, kuriuos atlieka mūsų mokslininkai ir kuriuos dabar galbūt mažai kas pastebi, taip pat bus įvertinti reikšmingais apdovanojimais ateityje.“
Mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas V.Basys atkreipia dėmesį, kad beveik visi fundamentalūs šių dienų medicinos mokslo darbai atliekami bendradarbiaujant kelių šalių mokslininkams. Tokio dalyko, kaip nacionalinė medicina, moksle praktiškai nebelieka, taigi ir lietuvių mokslininkai dažnai vien tik sau visų nuopelnų prisiimti negali. „Žinia, Alexandras Flemingas antibiotikus netikėtai atrado užsidaręs savo laboratorijoje viename Anglijos kaime, bet šiuolaikiniame moksle taip jau nebeišeina“, – tvirtina profesorius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-3-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.