BFL

60 proc. apvaliosios medienos, pagamintos valstybiniuose miškuose, bus parduodama ilgalaikėmis sutartimis. Tokio sutarimo link krypsta Vyriausybė ir medienos gamintojai.

“Dalinis kompromisas yra, bet ne visiškai tas, kurio norėjome. Mūsų noras buvo, kad, kaip kaimyninėse šalyse, Latvijoje ir Estijoje, dalis medienos parduodama įmonėms, kurios turi savo gamybinių pajėgumų Latvijos ar Estijos teritorijoje, tai yra apsaugoma vietinė pramonė, kad jinai apsirūpintų žaliavomis”, – pirmadienį, po Vyriausybės pasitarimo, sakė asociacijos “Lietuvos mediena” prezidentas Gintautas Pangonis.

Jis patikslino, kad 60 proc. medienos bus parduodama ilgalaikėmis sutartimis. Tiesa, anot G. Pangonio, pramonininkų toks sprendimas nelabai tenkina.

“Negalime apsirūpinti mediena atsiveždami iš kaimyninių šalių, nes Latvijoje ar Estijoje tai ribojama, turi turėti gamybinių pajėgumų Latvijos ar Estijos teritorijoje. Mes savo medieną parduodame lengvai, gali išvežti bet kas, kas nori”, – kalbėjo “Lietuvos medienos” prezidentas.

Jis sakė sieksiąs, kad naujoji tvarka iš dalies būtų aprašyta medienos pirkimo taisyklėse, o ateityje būtų pasiekta geresnių rezultatų.

G. Pangonis priminė, kad Lietuvos baldų, medienos, popieriaus pramonė yra viena didžiausių Baltijos šalyse ir sukuria daugiau kaip 4 proc. BVP.

Asociacijos “Lietuvos mediena” direktorius Raimundas Beinortas kalbėjo, kad Vyriausybė susirūpinusi esame situacija.

“Čia yra pridėtinės vertės grandinė, ir Vyriausybė turi pati apsispręsti, kurioje vietoje jinai atsistos- ar nugriebs grietinėlę prekiaudama tiktai apvaliais rąstais pačios grandinės pradžioje, ar ji atsistos randinės gale, kur rąstai sukuria labai didelę pridėtinę vertę”, – teigė R. Beinortas.

Komentuodamas, kiek realios naudos duotų sprendimas 60 proc. medienos parduoti ilgalaikėmis sutartimis, R. Beinortas sakė, kad galutinio sprendimo dar nėra, Apvaliosios medienos pardavimo iš valstybinių miškų taisyklės esą ne Vyriausybės kompetencijos klausimas, tai reglamentuoja aplinkos ministras įsakymai.

“Vienokie ar kitokie pasiūlymai remti nacionalinę pramonę tam tikrais aspektais gali kirstis arba kertasi su Konkurencijos įstatymu, o jame yra numatytos išimtys, tai yra tokie atvejai gali būti, jeigu tai numato šalies įstatymai. Kada pradedama galvoti apie tai, iš karto šis klausimas pakyla į tą lygį, kur kalbama apie įstatymų leidybą ir siūlymus įstatymus keisti. Dėl to šis klausimas atkeliavo į Vyriausybę, o Aplinkos, Ūkio ministerijos lygiu, dar žemesniu lygiu – pramonės ir miškų valdytojų lygiu, jis gvildenamas pakankamai seniai, bet, matyt, mums šiek tiek trūksta raumenų, kad priimtume sprendimus, todėl jisai atkeliavo į Vyriausybę”, – aiškino R. Beinortas.