2011 Birželio 20

Medvedevas nenori eiti į rinkimus su Putinu

veidas.lt

AFP

Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo nuomone, mažai tikėtina ir būtų “žalinga” kelti savo kandidatūrą antrajam laikotarpiui , jeigu sprendimą balotiruotis į prezidentus trečiajam laikotarpiui paskelbs premjeras Vladimiras Putinas, kadaise išsirinkęs jį savo įgaliojimų perėmėju.

Išspausdintame pirmadienį interviu Britanijos laikraščiui “Financial Times” D.Medvedevas dar kartą neatsakė į klausimą, ar jis balotiruosis naujam, dabar šešerių metų laikotarpiui rinkimuose 2012 metų kovą.

“Tai jau, žinote, kaip toks žaidimas”, – paaiškino 46-erių metų prezidentas, pasiūlydamas dar kiek pakentėti ir dar kurį laiką išlaikyti intrigą, taip bus įdomiau”, atsakydamas į klausimą, ar reikia jam antrojo laikotarpio ambicingiems reformų planams, paskelbtiems šeštadienį pasibaigusiame Sankt Peterburgo ekonomikos forume, įvykdyti.

Kritikai sako, jog nepaisant to, kad daugelis D. Medvedevo pasiūlytų per daugiau kaip trejus prezidentavimo metus priemonių yra protingos, jam pritrūko politinės valios jas įgyvendinti.

Kalboje Piterio forume D.Medvedevas,  kaip ir anksčiau opozicija, pasmerkė pernelyg didelę valstybės valdymo centralizaciją, susiklosčiusią per V.Putino valdymo dešimtmetį. Tačiau prezidentas priminė, kad jis – “vieno kraujo” su premjeru.

Į klausimą,  ar mano jis, jog balotiruosis į prezidentus tuo pačiu laiku su V. Putinu, kuris taip pat tyli, D. Medvedevas atsakė, kad tai “sunku įsivaizduoti”.

“Esmė ta, kad mes su Vladimiru Putinu (ir su mano kolega, ir senu draugu) vis dėlto daugiausia atstovaujame vienai ir tai pačiai politinei jėgai”, – sakė prezidentas.

“Šia prasme konkurencija tarp mūsų gali pakenkti tiems uždaviniams ir tiems tikslams, kuriuos mes įgyvendinome pastaraisiais metais. Todėl tikriausiai tai būtų ne pats geriausias scenarijus mūsų šaliai ir konkrečiai situacijai”.

Remiantis naujausia nepriklausomo J. Levados centro apklausa, dauguma Rusijos gyventojų pritarė tam, kad į balsalapius 2012 metais būtų įtrauktos ir V. Putino, ir D. Medvedevo pavardės.

Jeigu bus antrasis laikotarpis, D. Medvedevas žada “pasistengti” įvykdyti tai, kas pažadėta: modernizuoti ekonomiką ir politinę sistemą.

“Esu tikras, kad man viskas pavyks”, – prisipažino jis.

Valdymo pradžioje D. Medvedevas pabrėžė, kad būtina pažaboti korupciją, kuri yra svarbiausia prasto investicinio klimato priežastis. Tačiau per tą laiką Rusija “Transparency International” korupcijos  įvertinimo sąraše iš 178-osios vietos atsidūrė 154-ojoje šalia Papua-Naujosios Gvinėjos, Tadžikistano, Kenijos ir Laoso. Blogesnė situacija tik Afganistane, Mianmare ir Somalyje.

UŽ KONTROLIUOJAMĄ KONKURENCIJĄ

D. Medvedevas sakė, kad Valstybės Dūma, kurios rinkimai vyks gruodį, neatspindi viso politinio spektro. V. Putinui esant prezidentu patekimo į Dūmą slenkstis buvo pakeltas iki 7 proc., o partijų ir blokų registracija pasidarė tokia sudėtinga, kad opozicija, išskyrus komunistus, atsidūrė už parlamento borto.

“Kažkuriuo metu mums teks priimti kitą sprendimą ir nuleisti žemyn šią kartelę, kad būtų geresnė konkurencija ir kad tie, kurie negalėjo surinkti septynių procentų, vis dėlto galėtų surinkti , pavyzdžiui, penkis ir ateiti į Valstybės Dūmą, arba tris. Tai politinio tikslingumo klausimas”, – sakė D. Medvedevas.

Tačiau jis mano, kad apribojimai šiuo atveju turi išlikti.

“Negali būti tokios situacijos, kai šalyje šimtai partijų. Tai nerimta, tai nepakankamai išplėtotos politinės sistemos požymis”, – sakė D. Medvedevas. Jis pasiskundė, kad trūksta dešiniųjų parlamente, o tai Rusijoje esant valdomai demokratijai, yra geras signalas partijai “Teisingas reikalas”, kuriai po konsultacijų su prezidentu ir premjeru pasiryžęs vadovauti milijardierius Michailas Prochorovas.

Pagrindinis “valdžios vertikalės” kūrimo etapas 2005 metais, per antrąjį V.Putino prezidentavimą buvo tiesioginių gubernatorių rinkimų panaikinimas. Opozicijos ir Vakarų vertinimu, tai rodo demokratijos suvaržymą.

Režimo kritikai sako, jog nuo to laiko atsirado daug pavyzdžių, kad nebeliko atgalinio ryšio su visuomene, nesant tiesioginių regionų vadovų rinkimų. D. Medvedevas sakė, kad laikui bėgant jo požiūris į tai keičiasi.

“Dar prieš kelerius metus, kai man šį klausimą uždavė, aš jau neatsimenu, kas manęs klausė, aš beveik be apeliacijų pasakiau, kad to nereikia mūsų šaliai ir net po 100 metų (nereikės). Dabar tikriausiai aš taip nepasakyčiau”, – pranešė jis.

Tačiau D. Medvedevas pridūrė, kad šio klausimo nėra “šios dienos ir rytdienos” darbotvarkėje.

Oponentai įspėja Kremlių, kad uždarius atgalinio ryšio kanalus gali ateiti “arabų pavasaris”, nors kai kurie sociologai abejoja, kad Rusijoje dabar galimi protestai gatvėse, galintys priversti pasitraukti nesikeičiančią valdžią.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...