"Veido" archyvas

“Grigiškių” popieriaus, kartono ir medienos plokščių karalystę valdantis Gintautas Pangonis įmonę iš krizės tempia jau antrą kartą: įsigijęs ir pakėlęs ją po Rusijos krizės, dabar vėl rado būdų ne tik kaip sugrįžti į vėžes, bet ir atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje keturis kartus nei prieš metus brangesnės bendrovės “Grigiškės” akcijos liudija įmonę vėl įžengus į pelningos veiklos fazę. Ekspertai palankiai vertina ir sprendimą už labai palankią kainą – 545 tūkst. Lt – įsigyti AB “Klaipėdos kartonas” (tiesa, perimti teko ir 10 mln. Lt siekiančius įsigytos įmonės įsipareigojimus). Tačiau per metus “Grigiškės” maždaug dešimt kartų padidino šiuo metu vėl atsigaunančios pakavimui skirto gofruoto kartono gamybos pajėgumus.

G.Pangonis džiaugiasi, kad gera “Klaipėdos kartono” kaina buvo suderėta dar 2009 m. viduryje, kai kartono pramonę buvo smarkiai pakirtusi krizė, užtat šiemet ji, pirmoji iš visų trijų “Girgiškių” sektorių, jau pakilo aukštyn. Vadovas neabejoja, kad netrukus atsigaus ir higieninio popieriaus prekyba, kiek ilgiau gali tekti palaukti nebent gerėjančių medžio plokščių gamybos rezultatų.

Tualetinis popierius: nuo švitrinio iki orchidėjų

Grigiškėse nuo neatmenamų laikų gaminamą tualetinį popierių galima laikyti Lietuvos gerovės evoliucijos simboliu: kadaise vienodai pilkas visoje Sovietų Sąjungoje, vėliau labai šiurkštus ir dar labiau neišvaizdus ekonominių transformacijų laikais, dabar jis perpildytose parduotuvių lentynose jau išdidžiai rikiuojasi greta užsienietiškų gėlėmis ar žvėreliais dekoruotų ritinėlių.

Vedžiodamas po higieninio popieriaus cechus, G.Pangonis rodo reljefinio spaudimo įrenginius, kurie ir palieka gėlių lapelių atspaudus ant tualetinio popieriaus linijos “Orchidea” gaminių.

“Jei būtume neinvestavę į technologijų naujoves, nepradėję tualetinio popieriaus gaminti iš celiuliozės, o apsiriboję pigesniais perdirbto plaušo gaminiais – jau būtume užsidarę. “Senovinio” popieriaus pirkimas laipsniškai mažėja net ir per krizę – net sunkmečiu kelių centų kainos už ritinėlį skirtumas didelės reikšmės nebeturi”, – aiškina įmonės vadovas.

Čia pat jis pateikia ir kitokios įdomios higieninio popieriaus (tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, vienkartinių servetėlių ir nosinių) sunaudojimo Baltijos šalyse statistikos: pasirodo, iki krizės jo sunaudojimas didėjo po maždaug 15 proc. per metus, tačiau vis tiek tesiekė maždaug pusę Europos Sąjungos vidurkio; per krizę pardavimo augimas sustojo – jį lėmė kritusi gaminių pardavimo kaina, nors ritinėlių skaičius didėja ir toliau. Užtat parduodama kur kas mažiau vienkartinių rankšluosčių, servetėlių ir nosinių. “Matyt, jas žmonės neskausmingai pakeitė medžiaginiais skalbiamais rankšluosčiais, nosinėmis”, – spėja “Girgiškių” vadovas.

Dar labiau, maždaug 30 proc., krito verslui skirto higieninio popieriaus – be įprastinio tualetinio popieriaus, tai ir servetėlės rankoms šluostyti, valomasis popierius, sanitariniai užtiesalai – pardavimas.

G.Pangonis sako, kad kritus vartojimui Baltijos šalyse ne taip lengva buvo iš karto rasti savo vietą kitose užsienio valstybėse. Tarptautinę rinką reguliuoja savi dėsniai: higieninio popieriaus sunaudojimas Europoje kasmet didėja maždaug 1,5 porc., o tai reiškia užsakymus ir darbus maždaug 2–3 naujiems popieriaus fabrikams; jei jų pastatoma daugiau – prasideda perprodukcija, krinta kainos.

Dabar “Grigiškės” jau susirado nišą Švedijos, Danijos prekybos centruose – čia tiekiami ir lietuviškos įmonės prekės ženklų “Orchidea”, “Family”, “Grite” gaminiai, taip pat siunčiamos vietinių užsakovų privačiu prekės ženklu pažymėtos pakuotės.

Skirtingi produktų ciklai

Ponas Gintautas tvirtina, kad ir 2001 m., kai įsigijęs akcijų apsiėmė vadovauti nuostolingai dirbančiai įmonei, ir dabar iš duobės padeda lipti tai, kad grupėje gaminami trys skirtingi produktai. “Jų pelningumo ciklai paprastai prasilenkia, tad žongliruojant skirtumais pavyksta užtikrinti sėkmingą visos grupės veiklą”, – tvirtina vadovas.

Pavyzdžiui, vos prasidėjus krizei ir kritus vartojimui, iš karto sumenko gofruoto kartono, iš kurio gaminamos dėžės produktams laikyti, paklausa. Bet medienos plokščių ir popieriaus pardavimas tuo metu dar buvo visai neblogas. O dabar geriausiai prekiauti sekasi kartonu, tuo tarpu baldų gamyboje naudojamų medienos plokščių rinkos atsigavimas laukiamas tik šių metų pabaigoje. Šiuo metu visu pajėgumu dirba tik grupei priklausančios įmonės “Baltwood” linija, gaminanti 1,2 m pločio plokštes – tokios eksportuojamos į Vakarus. O štai Baltijos šalių ir Lenkijos baldininkų naudojamų 1,7 m. pločio plokščių linija vis dar dirba ne visu pajėgumu.

Priminsime, kad “Grigiškių” vadovas yra ir pagrindinis įmonės akcininkas: jo valdomai bendrovei “Ginvildos investicijos” šiuo metu priklauso 48,79 proc. “Grigiškių” akcijų. G.Pangonis paaiškina, kad iš telekomunikacijų verslo atėjęs į popieriaus ir medžio plaušų apdirbimo gamyklą jis turėjo mažiau akcijų, tačiau vėliau dalį jų perpirko iš partnerių, su kuriais ir buvo užsimojęs šiai investicijai.

Ponas Gintautas neslepia į savo valdomą įmonių grupę visų pirma žiūrintis kaip į galimybę uždirbti. “Jokių emocinių sentimentų čia nepuoselėju. Fabrikas – ne tėvynė. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau išsenka kiekvieno vadovo darbinė energija, tada protingiausia verslą arba perduoti vadovauti kitiems, arba parduoti”, – racionaliai dėsto vadovas.

Tačiau kol kas, regis, tai nėra jo artimiausios ateities planai: G.Pangonis entuziastingai rodo naujausius popieriaus, medžio plaušų apdirbimo įrenginius ir džiugiai pasakoja apie augančias eksporto rinkas. “Geri mūsų rezultatai – tai ir gerai parinktos komandos sėkmė. Mano galva, geras vadovas turi sugebėti ne pats viską padaryti, o surikti gabių pavaldinių komandą”, – apibendrina kone dvigubai šiemet apyvartą padidinti planuojančios įmonės generalinis direktorius.