Nuo 2006-ųjų, kai Meksikoje buvo paskelbtas karas su narkotikais, žuvo jau per 50 tūkst. žmonių. Dešimtadalis jų – policininkai.

Rima Janužytė

Didžioji dalis kitų aukų – niekaip nesusijusios su narkotikais, kaip ir rugsėjo 26-ąją masinėje kapavietėje prie Igualos miestelio palaidoti į gabalus sukapoti studentai.

Kad suprastume, kas atsitiko Meksikoje prie Igualos miestelio, reikia suprasti, kas vyksta visoje šalyje. Ir ne metus ar penkerius, o bent pusšimtį.

Meksika eksportui į JAV dešimtmečiais gamina marihuaną ir heroiną, o pastarąjį dešimtmetį – ir metamfetaminus. Kokaino – ne, bet šį narkotiką JAV rinkai nuo 1980-ųjų Meksikoje veikiantis Sinaolos kartelis tranzitu tiekia iš Kolumbijos ir Gvatemalos.

Per daugiau nei 50 metų Meksikoje dėl su narkotikų platinimu susijusių priežasčių buvo nužudyta per 150 tūkst. žmonių. Į šį nešvarų verslą vienaip ar kitaip yra įsitraukę dešimtadalis Meksikos gyventojų. Vieni augina, kiti verda, fasuoja, treti gabena. Yra tokių, kurie žino, bet tyli. O tokių, kurie nežinotų nieko, beveik nėra.

Tad kai buvęs Meksikos prezidentas Felipe Calderonas 2006 m. rinkimų kampanijos metu pareiškė, jog šalyje pradės beprecedentę kovą su narkobizniu, vieni stebėjosi jo naivumu, kiti – drąsa. Bet nuo gaujų siautėjimo ir teroro išvargę meksikiečiai balsavo „už“. Deja, tokio rezultato, koks Meksikoje yra dabar, jie nesitikėjo.

Tam tikra prasme F.Calderono paskelbta kova su narkotikais buvo „efektyvi“ – nusikalstamų narkotikais prekiaujančių grupuočių šioje šalyje gerokai sumažėjo. Ačiū jam, beveik be konkurencijos prekybą narkotikais į savo rankas suėmė ir kone visą šalies teritoriją aprėpė dvi policijos ir armijos remiamos organizacijos – „Los Zetas“ Meksikos rytuose ir Sinaolos kartelis Vakaruose.

Tarp jų Meksikos žemėlapyje spraudžiasi dar apie dešimt nedidelių gaujų, daugeliu atvejų atskilusių nuo vienos iš dviejų motininių organizacijų. Viena tokių – „Guerreros Unidos“, kažkada priklausiusi Sinaolos karteliui, o 2011 m. pradėjusi savo egzistenciją kaip nepriklausoma organizacija. Būtent jos nariai prisipažino, kad rugsėjo 26-osios vakarą išžudė būrį protestuojančių ir su policija susirėmusių vietos pedagoginio universiteto studentų.

Masinėje kapavietėje greta Igualos miestelio jie iškasė didelę duobę, išklojo ją šiaudais, sumetė ten gabalais sukapotus jaunuolių kūnus ir padegė. Mums skamba šiurpiai, tačiau Meksikoje tokių masinių kapaviečių randama gana dažnai, o šiemet tai jau trečias kartas.

Beveik visais atvejais žuvusieji niekaip nesusiję su narkotikais. Tai arba grupuočių pagrobti vieno ar kito kaimo gyventojai, už kuriuos niekas neišgalėjo sumokėti išpirkos, arba žmonės, nužudyti nedidelėms grupuotėms mėginant įtvirtinti savo statusą ir įbauginti konkurentus bei niekuo dėtus gyventojus.

Būtent tokioms smulkioms žuvelėms kaip „Guerreros Unidos“ vaikytis ir medžioti Meksikos vyriausybė skiria daugiausiai lėšų bei laiko, o pavykus medžioklei – dar daugiau laiko operatyvininkų liaupsėms ir jų darbo rezultatų viešinimui Meksikoje bei už jos ribų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.