Audrius Bačiulis
Menant Bostoną: kas yra Amerika Lietuvai ir kodėl kai kas jos nemėgsta?
Teroro aktai Bostone sukėlė ne vien normalių žmonių pasipiktinimą žudikais ir savaime suprantamas simpatijas nukentėjusiems, bet ir eilinį piktdžiugos dėl Ameriką ištikusios nelaimės proveržį bei gerą progą pasiaiškinti: iš kur Lietuvoje tokių atsiranda?
Ką kiekvienam lietuviui reiškia Masačiūsetsto valstijos sostinė Bostonas, kurio tradicinis maratonas tapo kol kas neaiškios kilmės teroristų taikiniu? Pirmoji šaunanti į galvą mintis: Bostono enciklopedija, kaip priimta vadinti 1953-1969 šiame mieste leistą Lietuvių Enciklopediją, tapusią unikaliu atveju pasaulio enciklopedijų leidyboje, kuomet iš priešų užimto krašto pasitraukę intelektualai parengė visavertį, daugiatomį mokslinį veikalą. Bostono enciklopedija yra gyvas įrodymas, kokį milžinišką nuostolį patyrė sovietų okupuota Lietuva, praradusi beveik visą savo mokslo ir šviesuomenės elitą, kuris per 16 metų, neretai laisvu nuo pragyvenimui dirbamo darbo laiku, parašė ir išleido 36 enciklopedijos tomus. Palyginimui – sovietų okupuotoje Lietuvoje, apie kurioje neva vykusį „mokslo suklestėjimą“ lig šiol pasakojami nebūti dalykai, pirmuosius tris Mažosios Lietuviškosios Tarybinės Enciklopedijos tomus sugebėta išleisti tik 1966-1971 metais ir tai buvo akivaizdi Bostono Enciklopedijos įtaka. Antroji, 13 tomų, Lietuviškoji Tarybinė Enciklopedija leista 1976-1985 metais savo apimtimi buvo du su puse karto menkesnė už bostoniškę. Prilygti šiam išeivijos intelektualų kūriniui bandys tik kitais metais baigiama leisti Visuotinė lietuvių enciklopedija.
Taigi – nuveikti tam, ką per pusantro dešimtmečio Bostone nuveikė sovietų iš Tėvynės išvyti nepriklausomoje Lietuvoje išugdyti mokslininkai, sovietizuotam ir po okupacijos atsigaunančiam vėl nepriklausomos Lietuvos mokslui prireikė tris kartus ilgesnio laiko tarpo.
Rašau šį pavyzdį ne vien tam, kad parodyti, kokią svarbią vietą Lietuvos moksle ir lietuvių moderniosios tautos vystyme užima teroro akto auka tapęs Bostonas. Šis pavyzdys taip pat rodo, koks didžiulis skirtumas yra tarp Jungtinių Amerikos Valstybių, nuo XIX amžiaus pabaigos esančių lietuviams saugia užuovėja ir atrama jų kovoje už Lietuvos laisvę, ir Rusijos ar Sovietų sąjungos, kurios valdovai šimtmečius engė, naikino lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę. Šis priminimas būtinas, nes šiandieną vis gausiau tokių, kurie bando sulyginti Ameriką ir Rusiją, veidmainiškai klausdami: O kuo tie amerikiečiai geresni už rusus?
„Nei kiek nemaziau naudingas imperijai ivikis nei dangoraiziu demontazas. Kazi ant ko daba bombikes barstys demokratijos myletojai?“ – apie teroro aktą Bostone kikendamas rašo vienas lietuviakalbis Facebook personažas, priklausantis „Made in CCCP’s“ bedruomenei ir kovojantis prieš skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje. „Ydinga lyginti dabartinę ameriką su 20a pradžios amerika,kaip ir stalinistinę rusiją su dabartine.siulyčiau atsimerkti ir žvelti realiai į situaciją, negiventi holivudo sumontuotais mitais apie ameriką ir jos demokratiją“, – atitaria jam kitas, lygiai, kaip ir pirmasis, rašantis su siaubingomis rašybos bei skyrybos klaidomis ir priduriantis: „Jau geriau rašyt nemokėt nei būti tamsuoliu užglušintu Amerikos propagandos“.
Klaida būtų manyti, kad tokius kliedesius apie Ameriką Lietuvoje skleidžia tik mažaraščiai socialinių tinklų ir interneto naujienų portalų komentatoriai. Štai Algirdas Butkevičius, tik tapęs Vyriausybės vadovu, netrukus pareiškė: „Liberalioji ideologija buvo sukurta JAV ir skiepyta pasauliui per bankus. Šios ideologijos varomoji jėga yra godumas, o logika paprasta: Daug uždirbti gali tik finansinių institucijų, komercinių bankų išrinktieji, o visus likusius žmonės būtina paversti vergais“. Nėra jokio skirtumo, ar premjeras ir buvęs finansų ministras šiuos kliedesius apie liberalizmą ir bankus išgirdo iš šiuo metu Rusijoje itin populiarių pseudoekonomistų, savo propagandinėse kelionėse po buvusios Sovietų sąjungos šalis nepamirštančių aplankyti ir Lietuvos, tad nusprendė pasidalyti jais su savo menkai išprususiais provincijos rinkėjais; Ar atvirkščiai – prisiklausęs savo rinkėjų rusiškų televizijos kanalų išplautomis smegenimis, A. Butkevičius nutarė padidinti savo populiarumą skleisdamas tarp bulvarine laikraštiena mintančių provincijos tamsybininkų rusiškos kilmės antiamerikietišką propagandą.
Tiek beraščių interneto komentatorių, tiek mokslų daktaro disertacija besididžiuojančio Vyriausybės vadovo kliedesiai prikišamai parodo, kokį intelektualinį palikimą po savęs paliko „suklestėjęs Tarybų Lietuvos mokslas“, dėl sovietinės okupacijos praradęs tikruosius Lietuvos mokslininkus, radusius užuovėją Amerikoje.
Kartu akivaizdžiai matoma, kokioje dirvoje Lietuvoje auga antiamerikietiškumo sėklos: Tai gūdi, menkai išsilavinusi, gabumų stokojanti, rusiškais televizijos kanalais ar nykiausiais bulvariniais skaitalais mintanti visuomenės dalis. Ta, kurios atstovai kadaise prašė, bet negavo vizos į išsvajotąją Ameriką, nes ketino joje dirbti nelegaliai, tačiau buvo perkąsti konsulato pareigūnų. Tie, kurie tikėjosi, kad atėję amerikiečiai visus apipils doleriais ir pigiomis geros kokybės prekėmis, kurias daugelis prisiminė dėl sovietmečiu giminių iš už Atlanto siųstų siuntinių. Vietoje to gavo iš amerikiečių pasiūlymą elgtis sąžiningai, neapgaudinėti, laikytis įstatymų ir patiems kurti savo gerovę Lietuvoje, kaip kad amerikiečiai susikūrė sau Amerikoje. Ne to tikėjosi iš Amerikos sovietinis žmogus – iš čia, iš tų nepateisintų gero gyvenimo amerikiečių sąskaita vilčių ir kyla lietuviškoji vulgariojo antiamerikietiškumo atmaina.
Labiausiai tokie įsiunta, kai jiems primenamos kelios paprastos tiesos apie Lietuvos ir Amerikos santykius: Kad tai Amerikos prezidento Woodrow Wilsono 14 Punktų, nustatančių pasaulio sandarą po Pirmojo pasaulinio karo, lėmė, jog buvo sugriautos Vidurio ir Rytų Europą valdžiusios Hohenzollernų, Habsburgų ir Romanovų imperijos, ant kurių griuvėsių susikūrusių valstybių tarpe buvo ir Lietuva. Kad tai Amerikos lietuviai įkalbino W.Wilsoną atkreipti dėmesį ir į Lietuvą, kurios matyti nenorėjo nei prancūzai, nei britai. Kad tai Amerikos lietuviai surinko milijonus dolerių karo nualinto krašto ekonomikai ir kariuomenei sukurti. Kad moderniosios lietuvių tautos didvyriai Darius ir Girėnas, šiaip jau, buvo amerikiečiai. Kad Amerika po Antrojo pasaulinio karo tapo ne tik prieglobsčiu šimtams tūkstančių Lietuvos pabėgėlių, bet ir Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo garantu. Kad tai Amerika pusę šimtmečio okupuotai Lietuvai teikė viltį, jog nepriklausomybė bus atkurta. Kad šiandien Lietuvos saugumą užtikrinanti NATO be Amerikos išnyktų. Ir kad lietuviui nemylėti Amerikos, lygu nemylėti Lietuvos.
JAV nemėgsta gūdi, menkai išsilavinusi, gabumų stokojanti, rusiškais televizijos kanalais ir nykiausiais bulvariniais skaitalais mintanti visuomenės dalis.
- Karinė tarnyba – elito privilegija ir pareiga valstybei
- Kas kausis su A.Zuoku dėl Vilniaus, arba kodėl liberalams taip suskaudo išvydus M.Majauską?
- Lietuva iš pusiau parlamentinės tampa pusiau prezidentine. Tai blogai?
- Vilniaus mero rinkimų mįslė: ar kirs Prezidentė Sekmoko dalgiu per Janukonio tarpukojį?
- Prorusiški V.Ušacko nusišnekėjimai: propagandos poveikis ar naujų galimybių paieška?
- Leiskime Vilniui bankrutuoti kartu su Artūru Zuoku
- Ką darysime, kai Rusija ims siūlyti savo dujas grasindama ginklu?
- „Putino grašiai“ už lojalumą Rusijai
- Kariuomenės pirkimai – poliklinikos personalo vadovės rankose
- Kaliningradas ne prūsų ir ne mūsų, bet rusų – tai teisinis faktas
Komentarai (22)
Komentuoti
Loading ...
Ačiū, Autoriau! Metų, jei ne viso dešimtmečio, atradimas! Štai kur, pasirodo, šuo pakastas! Štai nuo ko priklauso raštingumas, dėl kurio dabar taip skauda! Ogi – nuo požiūrio į Amerikos santvarką! Jei drįsti suabejoti – beraštis, jei aklai pritari ir myli it motiną – raštingas! O jei be ironijos – šitas rašinėlis labai dvelkia sovietizmu. Dvelkia dvejopai. Viena vertus, tik tiems laikams buvo būdingas “vienos tiesos” mąstymas ir nuožmus kitaip galvojančių menkinimas. Kita vertus, akivaizdus anų laikų žavėjimasis Amerika, “Pažadėtosios žemės kompleksas”. Juk tikras homo sovieticus – ryškiai dualistinis. Jam Sovietų Sąjunga – juoda (kas neginčytina), o Amerika – balta (kas ginčytina). Jis gerai žino, kad gėris ir blogis – tai du priešingi, niekaip nesusikertantys poliai. Žmogus, aklai sovietmečiu tikėjęs, kad Amerika jį išgelbės (vilties simbolis), pakeliavo, susivokė per šituos 20 metų ir nustojo garbinti – visgi išmintis slypi kažkur kitur, o ne garbinime. Tačiau A. Bačiulis, matyt, nebuvo išlindęs iš savo Pašiknaičių, kad tokius, pelėsiu dvelkiančius, tekstus rašo.
Sveikinu, Uma. Turite tam tikroje sferoje itin vertinamą talentą viską perdėlioti taip, kaip reikia jums, kad neatidžiam komentaro skaitytojui atrodytumėte teisus(-i). Skaitant mano komentarą, itin verta verta atkreipti dėmesį į žodį „neatidžiam“.
“JAV nemėgsta gūdi, menkai išsilavinusi, gabumų stokojanti, rusiškais televizijos kanalais ir nykiausiais bulvariniais skaitalais mintanti visuomenės dalis.”
Aš nemėgstu JAV. Bet aš gero išsilavinimo, manyčiau, kad ir pakankamai gabus. Rusiškų kanalų neatsimenu kada turėjau progos pažiūrėti. Didžiausias iš mano skaitomų bulvarinių skaitalų turbūt ir yra žurnalas “Veidas”.
Beto, skirtingai nei daugelis šlovinančių JAV, esu joje buvęs. Ir ką aš ten pamačiau? Buka, siauro mastymo valstybė. Aišku, švietimo sistema gera (aukštojo mokslo), turtingos duombazės, bet… Įbrenda jaunimas į tokias skolas, kad čia tie mūsų studentų mokami 4000lt į metus, atrodo kaip zuikio dainos. Vienaip ar kitaip, atsibuskim ir baigim laižyt rudą skylę amerikonams. Sėkmės
Amerika – jėga! Buvau ir dar važiuosiu!
uoj komedija, Amerika gali megti ar nemegti ir rastingos osobos. Tik cia tikriausiai buvo bandyta aprasyti tam tikra zmoniu dali kuri nepasidomejusi, neturedama ziniu ir klaidinama pumpuojamos informacijos turi susidariusi tam tikra nuomone.
As, pavyzdziui, labai megstu Amerika. Labai, nuosirdziai.
Man visi tie, kurie kalba apie Amerika visoki bruda, nesamones ir kliedesius, atrodo debilai. Ir nieko cia blogo nera pavadinti debilus debilais.
Negirdejau nei vieno rimto argumento, kodel reiktu nemekti Amerikos. Del ko? Girdejau daug jos nemegstanciu debilu, bet nei vieno rimto argumento is ju puses.
kuri išnaikino ištisas vietinių gyventojų (indėnų) tautas-gentis, o likusius suvarė į rezervacijas, prieš tai užgrobdami geriausias žemes ir miškus bei auksą. (jau nešnekėkim apie 60 mln. bizonų išnaikinimą). Yra uš ką mylėti šąlį, kurioje vergovė baigėsi tik 19-me amžiuje, o segregacija ir apartheidas išnyko tik apie 1970-tuosius metus. Geriausi produktai – coca cola, genetiškai modifikuoti produktai, mcdonalds ir pan. O aš labiau myliu Lietuvą, valstybę, kurioje niekada nebuvo VERGOVĖS. pasiskaitykit.
http://www.sarmatas.lt/01/indenu-vado-sietlo-kalba-pasakyta-1854-m-jav-prezidentui/
Lietuvoje vergovė – baudžiava – panaikinta vėliau, nei vergovė pietinėse JAV valstybėse (šiaurinėse jos niekada nebuvo) ir dar neaišku, kam geriau buvo gyventi – Lietuvos baudžiauninkui, ar JAV negrui. Lietuviai irgi išnaikino bizonus (stumbrus), meškas ir laukinius, gyvenusius iki čia atsikraustant sėsliems baltams
To E.B. Pats rašote “Beto, skirtingai nei daugelis šlovinančių JAV, esu joje buvęs. Ir ką aš ten pamačiau? Buka, siauro mastymo valstybė.”
Kažkaip man atrodo, kad kvailiai negali sukurti stipriausios pasaulyje valstybės. Pažiūrėkite į mūsų premjero rinkėjus, kurių yra dauguma (deja), ir suprasite, kodėl Lietuva visais laikais buvo labiausiai atsilikęs Europos kraštas. Pažiūrėkite kokią jie sau (ir mums) valdžią išrinko.
Na, JAV didele, Amerika dar didesne, tuo paciu ir labai ivairi, tad veikejai kurie ja arba megsta arba nemegsta – kazka savo gyvenime praleido. Yra dalyku kuriuos galima megti, o yra – kuriu ne. Amerikoj jie ar Marse. Lankiausi Amerikoj, ir JAV teko pabuvoti. Tiek visko daug, kitaip, ne taip kaip iprasta ar nuobodziai taip pat, tiek visko kas patiko arba nepatiko, kad sunku net isivaizduoti, kiek ribotu reikia buti, kad viska taip apibendrinti. Veikejai – viena puse minima straipsnyje, kita puse sita straipsni parase. O medalis tai vienas, ir vadinasi jis – siaurakaktis buras.
nezinau, kas tas Andrius Baciulis, bet sitas straipsnis tikrai juokingas. ‘Ir kad lietuviui nemylėti Amerikos, lygu nemylėti Lietuvos.’ o kodel as tureciau ja myleti? galima padekoti, uz tai, kad prieme, kai buvo sunku, bet garbinti sita saly su kapitalistine santvarka ir imperialistiniu poziuriu , tai nemanau. Sovietiniai laikai buvo sovietiniai, ja kure zmones is virsaus ir ta visa uzdanga buvo nusileidus ant tos sviesuomenes. Bet taip , kaip zmones bego y USA, taip pat galejo begti y bet kuria saly uz gelezines sienos. Kodel niekas, niekada nepastebi, kad lietuva, kaip marionete dirba USA. Mistines CZV bustines, kalejimai, NATO, kas tai yra? Ar Baciulis nezino, is kur visa tai atsirado ir del ko? visiskas sudu malunas sitas straipsnis. Manau, kad su tokiais straipsniais zmonem y mokyklos laikrasty apie kaledu karnavalus reiketu eit dirbti… Manau, kad USA turetu padekot lietuvai, kad zmones atvyko pas juos ir dave kitoky poziury y pasauly, o kalbant apie dabarty, manau, kad USA dideliais zingsniais gali but matoma kaip regresuojanti tauta, kur iphonai ir macdonaldas yra tai kas labiausiai rupi. Absoliutus besieliai.
Kai Bačiulis laikinai prablaivėja – ko tik neprirašo… X-)
Pone,Amerikiečiu besivadinančiu,
siūlyčiau išmokti rašyti lietuviškai. Arba išmesti savo amerikonišką gudrafoną. Tai ką, sunku tai padaryti? O postringauti apie LT ir USA galite mažaraščio tekstais?
Nutukėli Audriau, pamišėlio akimis, betkoks kategoriškumas tokiomis temomis parodo asmens kvailybę. Niekas neturi ir neturėtų turėti imuniteto nuo kritikos, nei tai rusynas, nei JAV, nei iranas, anei Izraelis… protingas žmogus analizuoja ir vertina, visada atviras argumentams, o isterikai kiaulės Audriai abiejuose frontuose kursto neapykantą, grūdą vienpusę nuomonę ir atseit taip kelias savo reitingus
nu dabar žinosiu, kad yra ne vienas Lietuvoj isterinis paršas kaip Užkalnis…turbūt draugeliai 
juokingi samdomi ruskeliai-lojikai. jūs esate gūdi praeitis, su visa moscow paraša.
Audriau, puikiai!
Tiesiog spyris į tarpkojį visiems “gerą CCCP išsilavinimą turintiems” menkystoms ir Первого канала mylėtojams. Jų aimanos ir klyksmai aiškiai girdisi
Audriau, aciu uz puiku straipsni! Kartais megstu kritikuoti Amerika, bet negaliu nepripazinti, kad is esmes Jus visiskai teisus.
Reto šūdinumo straipsnis. Demagogija
Mano nuomone Amerika-grazi,plesri,grobuoniska salis.Nemanau,kad ten rojus.Mylekim savo atsiauria,svaria(kol kas) Lietuva.Puoselekim dvasinguma ir nemeginkim pamegdziot vartotojiskos Amerikos.Bukim savimi.Mes tikrai nesam prastesni.
Amerika kaip amerika – supervalstybe, minusu tikrai turi.
Bet amerikonai, na nelabai juos megstu, nes:
Jiems patinka WWE ir panasus meslas. Na turi but nejuokais retarded kad megt toki absurda.
Jie megsta kiekybe, ne kokybe, jokio subtilumo, jokio “jausmo”.
Atsipalaidavimas gerai, bet reikia but kazkiek vertu to atsipalaidavimo, ji uzsitarnaut, nes kitaip liksi mulkio vietoj. As galiu but atsipalaidaves, nes save priziuriu, turiu tobulai treniruota kuna, tas labai svarbu. Todel galiu but apdriskes, nusitepes, susiveles ar apsepes. Grazu vyra ir smurglys puosia. Bet tulas storasiknis amerikonas turetu bent jau but pasitempes ir tvarkingas, nes kai ji isjuoks grazios panos, kurios i ji niekad neziuretu, jis verks, jei ne isorej tai viduj. Kai treniruoti vyrukai is jo pasisaipys jam skaudes sirdi, kad ir kaip jis to neparodytu. Pazystamas jausmas, kuily?
Tik visiskas debilas gali nesuprast, kad Bostono Maratonas buvo falshyvas… ir jei angliskai suprantate, pamatysisye Youtube videos, kur milteliai buvo beriami ir taip toliau. Rugsejo 11-a ir daug kitu ivykiu – yra pati istorija – FALSHAS!
Nepamirskite paziureti i dangu dazniau, stebekite chemtakus ir kauo jus kvepuojate. Pasidomekite anglu kalboje tai “chemtrails” o italu “scie chimiche”.
Veidas nustojo buti prolietuvisku jau seniai. Bet dabar tai yra antilietuviskas leidinys – EC ir USA “vertybiu” propagavimo masinele. Kaip sovietmeciu – vienos tiesos uzurpatoriai ir skelbejai. O paprasciau padlaiziskai gebelsiskas meslas….